Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe iškeltą civilinę bylą, kurioje tretieji asmenys yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB ,,Gelvora“, UAB ,,Sergel“, UAB GF bankas (anksčiau – UAB ,,General Financing“), Telia Lietuva, AB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Trijų kambarių (duomenys neskelbtini) butas, dėl kurio reiškiamas reikalavimas, yra (duomenys neskelbtini) pastatytame name (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Atsakovė J. G. (iki santuokos – N.) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo nurodytame bute (el. b. l. 31). Gyventojų registro duomenimis, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta iki šiol yra šiame bute. Ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po santuokos su ieškovu sudarymo, atsakovė su Valstybinio komunalinio ūkio Akmenės rajono valdyba (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė nusipirko (privatizavo) (duomenys neskelbtini) esantį trijų kambarių butą, už kurį sumokėjo iš viso 12 200,00 rublių, iš kurių 1 488,00 rublius sumokėjo grynais pinigais, o 10 712,00 rublių – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, kaip tai buvo numatyta ir (duomenys neskelbtini) buto įkainavimo akte (el. b. l. 58-59, 60). Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) esantį butą įregistruotą atsakovės J. G. vardu, juridinis faktas dėl buto valdymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįregistruotas (el. b. l. 9). Namų knyga ir buto techninės apskaitos byla yra įformintos atsakovės vardu (el. b. l. 12-13, 14-15). Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta Akmenės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas šiuo sprendimu nespręstas, santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10, 16, 17-18). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir Lietuvos antstolių rūmų pateiktos informacijos apie J. G. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas nustatyta, kad sąskaitos už energijos tiekimą į (duomenys neskelbtini) esantį butą ir jame suteiktas komunalines paslaugas buvo išrašomos J. G., su kuria buvo sudarytos energijos ir vandens tiekimo bei komunalinių paslaugų teikimo sutartys, vardu, o nuo 2010 m. pradėjus kauptis skoloms, jos buvo priteisiamos ir išieškomos iš J. G. (el. b. l. 129-130, 131).

Iš ieškovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad ieškovas V. G. po santuokos su atsakove J. G. nutraukimo niekada negyveno (duomenys neskelbtini) esančiame bute, nedeklaravo jame savo gyvenamosios vietos, o ją deklaravo kitais adresais, nenurodydavo šio buto kitiems asmenims ir institucijoms kaip savo gyvenamosios vietos, procesiniai dokumentai įvairiose bylose jam būdavo siunčiami ir realiai įteikiami kitais adresais (el. b. l. 29, 30). Taigi nėra jokių duomenų, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) esantį butą kada nors būtų laikęs savo nuosavu, kad būtų į jį pretendavęs, kad būtų bent bandęs juo disponuoti, jį valdyti ar naudoti kaip savininkas. Kad yra laikomas minėto buto bendrasavininku, ieškovas sužinojo tik gavęs antstolės Elenos Miliauskienės 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymus dėl skolininko turto arešto, patį turto arešto aktą, 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą (el. b. l. 20, 21, 22-24, 25-26, 27-28).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos ir iki jo galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) normos reglamentuoja sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Vertinant ginčo turto teisinį režimą tiek SŠK, tiek šiuo metu galiojančio CK nuostatos numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 23 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovas siekia paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, įrodinėdamas, kad turtas yra atsakovės (buvusios sutuoktinės) asmeninė nuosavybė, nes įgytas už jos (jos tėvų) lėšas. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015). Papildomai paminėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį, faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus, arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2012).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant SŠK. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Butą atsakovė įgijo jį privatizuodama pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (el. b. l. 9). Šis įstatymas sudarė teisines prielaidas buto, kur atsakovė gyveno su savo tėvais, nuosavybės teisę įforminimui atsakovės vardu, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, o šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje atitinkamai nustatyta, kad buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais).

Iš ieškovo paaiškinimų ir buto privatizavimo dokumentų, atsižvelgiant į atsakovės poziciją, nustatyta, kad atsakovės ir jos tėvų sutarimu butas buvo privatizuotas atsakovės vardu jos tėvų lėšomis, o ieškovas prie buto įsigijimo ne tik neprisidėjo, bet apie buto privatizavimą nežinojo, tuo nesidomėjo. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad atsakovė su savo tėvais aptariamame bute gyveno dar iki jo privatizavimo, nuo ieškovo ir atsakovės santuokos sudarymo iki buto privatizavimo praėjo labai nedaug laiko (kiek daugiau nei mėnuo), todėl šeimos (atsakovės ir jos tėvų) sprendimai dėl buto privatizavimo buvo priimti dar iki santuokos sudarymo, sutartis dėl buto pirkimo sudaryta naudojant mergautinę atsakovės pavardę, netrukus po buto privatizavimo ieškovas su atsakove iš buto apskritai išsikėlė, o bute liko gyventi atsakovės tėvai, tik po santuokos nutraukimo atsakovė kartu su jos ir ieškovo sūnumi grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį butą, kur toliau gyveno kartu su savo tėvais, valdė butą kaip savininkė, sudarydama energijos ir vandens tiekimo bei komunalinių paslaugų teikimo sutartis. Darytina išvada, kad, nors ir gyvendama santuokoje, atsakovė (duomenys neskelbtini) esantį butą įgijo už lėšas, gautas iš savo tėvų, ir aiškiai išreikšdama valią įgyti butą asmeninėn nuosavybėn, t. y. be sutuoktinio žinios, todėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija paneigta.

Patenkinus ieškinio reikalavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi ir 99 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės valstybei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 2020 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. (12.35) PT-1319 nurodytos 555,93 Eur valstybės patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo teikiama ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19_T-2211-16472 (el. b. l. 4, 76).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 269, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 576 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo įgijimo priklauso J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 555,93 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 96 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.