- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-27
- Bylos Nr.
- eAN2-293-530/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00675-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- K. S.
- Advokatai
- Egidijus Storpirštis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Vaido Giršvildo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skundą dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo Dainiaus Rimšos 2025 m. birželio 25 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti bylą ir pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. S. 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu skirta 70 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 2 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo nustatytą greitį 24 km/val., esant leistinam 50 km/val. važiavo 74 km/val. greičiu ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje.
2. 2025 m. birželio 19 d. K. S. per savo atstovą advokatą Egidijų Storpirštį kreipėsi į Instituciją prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Institucija 2025 m. birželio 25 d. sprendimu atsisakė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, motyvuodama tuo, kad prašymo nagrinėjimo metu nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijos įgaliotam pareigūnui priimant 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
4. K. S. nesutikdamas su Institucijos 2025 m. birželio 25 d. sprendimu per savo atstovą advokatą Egidijų Storpirštį apskundė jį Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. liepos 15 d. nutartimi skundą atsisakė priimti ir jo priėmimo klausimą perdavė spręsti Institucijos viršininkei (aukštesniajam pareigūnui).
5. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – K. S. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skundą dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo Dainiaus Rimšos 2025 m. birželio 25 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priimti ir perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
5.1. Skunde cituojant ANK 661 straipsnio nuostatas teigiama, kad šioje teisės normoje yra vartojamas terminas „aukštesnioji institucija (pareigūnas)“. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Policijos departamentas yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, atliekanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams įgyvendinti. Tai reiškia, kad Policijos departamento atžvilgiu nėra aukštesnės institucijos, kuri galėtų revizuoti žemesnės institucijos pareigūno priimtus sprendimus administracinių nusižengimų bylose. Policijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Policijos generalinis komisaras turi teisę atšaukti pavaldžių pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus, išskyrus sprendimus, priimtus nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ir atliekant ikiteisminį tyrimą. Tai reiškia, kad net ir pačiam aukščiausiam Policijos departamento pareigūnui – policijos generaliniam komisarui – nesuteikta teisė revizuoti pavaldžių pareigūnų priimtų sprendimų tiriant administracinius nusižengimus.
5.2. Skunde nurodoma, jog Institucijos viršininkė Justina Višinskienė yra aukštesnio rango pareigūnas, jei lyginti jos užimamas pareigas su sprendimą priėmusios vyriausiosios tyrėjos pareigomis. Be to ji yra sprendimą priėmusios pareigūnės tiesioginis vadovas. Tačiau ji nėra aukštesnysis pareigūnas ta prasme, kaip tai numatyta ANK, o ir jos pareigybės aprašyme nėra kalbama apie teisę peržiūrėti ir pakeisti pavaldžių pareigūnų sprendimus administracinių nusižengimų bylose.
5.3. Skunde pažymima, jog apylinkės teismas galėjo būti suklaidintas tuo, jog Institucijos viršininkės pareigybės aprašymo 6.18 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantis pareigūnas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pareiškimus, pagal kompetenciją teikia informaciją kelių eismo saugumo užtikrinimo klausimais, susijusiais su Valdybos 2-ojo skyriaus veikla. Tačiau šios teisės normos kontekste akcentuotina, kad asmenų prašymai, skundai ir pareiškimai, suprantami kaip asmenų kreipimaisi, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka ir tokia funkcija numatyta visų Policijos departamento struktūrinių padalinių, net ir tų, kuriems apskritai nėra pavesta vykdyti administracinę teiseną, vadovų pareigybių aprašymuose. Taigi, atsižvelgiant į struktūrinio padalinio vadovo, kuriam pavaldi pareigūnė priėmė sprendimą, pareigybės aprašymo turinį, bei tai, kad nei ANK, nei Policijos departamento veiklos principus ir teisinius pagrindus reglamentuojantys teisės aktai skyrių vadovams nesuteikia teisės ir pareigos tikrinti, revizuoti administracinių nusižengimų bylose pagal pavaldumą žemesniųjų pareigūnų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, Institucijoje nėra aukštesnio pareigūno, kuriam būtų pavesta įvertinti kito pareigūno priimto sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo, todėl tai gali padaryti tik teismas.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Skunde Institucija aptaria ir teismų praktiką analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-177-1072/2025, Nr. eAN2-267-873/2025) bei su skundu pateikia Institucijos viršininko pareigybės aprašymą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Institucijos atskirasis skundas tenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju K. S. per savo atstovą advokatą Egidijų Storpirštį kreipėsi į administracinio nusižengimo teiseną pradėjusią Instituciją su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, tačiau jo prašymą išnagrinėjęs Institucijos vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas 2025 m. birželio 25 d. sprendimu atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Šis sprendimas K. S. atstovo advokato buvo apskųstas Kauno apylinkės teismui, kuris skundžiama 2025 m. liepos 15 d. nutartimi skundą atsisakė priimti ir skundo priėmimo klausimą perdavė spręsti Institucijos aukštesniajam pareigūnui (viršininkei). Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, kas šiuo konkrečiu atveju – Institucija ar teismas – yra kompetentingas spręsti dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2025 m. birželio 25 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs Institucijos atskirojo skundo argumentus bei patikrinęs skundžiamą nutartį teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas bei kitų teisės aktų reikalavimu.
10. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo proceso dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių tvarka nustatyta ANK 661 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Apie šį sprendimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė apskųsti sprendimą aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o kai tokio pareigūno nėra, – teismui. Aukštesniosios institucijos (pareigūno) sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali skųsti teismui, skundai paduodami ir nagrinėjami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, teismine sprendimo apskundimo galimybe tiesiogiai gali būti pasinaudojama tuo atveju, kai nėra aukštesniosios institucijos (pareigūno), turinčio įgaliojimus tikrinti pareigūnų priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš su atskiruoju skundu pateikto Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (funkcijos kodas – (duomenys neskelbtini)), patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2024 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-21, matyti, jog Institucijos viršininkui (šiuo Justinai Višinskienei) nėra suteikti įgaliojimai tikrinti Institucijoje dirbančių pareigūnų priimtų procesinių sprendimų administracinių nusižengimų bylose teisėtumą ir pagrįstumą, juos naikinti ar keisti. Institucijos vyriausiasis tyrėjas pagal pareigybės aprašymą (funkcijos kodas – (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2024 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-21, yra tiesiogiai pavaldus Institucijos viršininkui, tačiau ANK 661 straipsnio 4 dalies prasme, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad viršininkė yra aukštesnioji pareigūnė, turinti įgaliojimus revizuoti tyrėjų priimtus sprendimus administracinių nusižengimų bylose. Institucijos viršininko pareigybės aprašymo 6.18 punkte numatyta funkcija nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pareiškimus, pagal kompetenciją teikti informaciją kelių eismo saugumo užtikrinimo klausimais, susijusiais su Institucijos veikla, atitinka įgaliojimus, reglamentuojamus Viešojo administravimo įstatymo, tačiau teisės naikinti ar keisti pavaldžių pareigūnų proceso sprendimų nesuteikia. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Institucijoje nėra aukštesniojo pareigūno, kuriam būtų suteikti įgaliojimai spręsti dėl kitų pareigūnų priimtų ANK nustatyta tvarka priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pačiame Institucijos 2025 m. birželio 25 d. sprendime taip pat nurodyta, kad šis sprendimas per septynias kalendorines dienas nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Tokios pozicijos laikomasi ir atskirajame skunde nurodytoje teismų praktikoje. Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, priešingą išvadą padaręs apylinkės teismas suklydo ir nepagrįstai skundą atsisakė priimti bei jo priėmimo klausimą perdavė spręsti Institucijos viršininkei (aukštesniajam pareigūnui). Dėl to Institucijos atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama nutartis naikintina, o K. S. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skundas dėl Institucijos 2025 m. birželio 25 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių perduotinas nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vaido Giršvildo atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – K. S. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dainiaus Rimšos 2025 m. birželio 25 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.