Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. K. ir N. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo P. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., ir jam paskirtas 20 parų administracinis areštas su automobilio Audi 80 konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nubaustas už tai, kad būdamas baustas pagal ATPK 127 str. 3 d., 130² str. 2014 m. gegužės 3 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 44, vairavo N. M. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,34 prom. girtumo laipsnis, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Byloje nėra ginčo dėl pažeidimo padarymo aplinkybių ir jo kvalifikavimo, taip pat nėra skundžiama P. K. paskirta pagrindinė administracinė nuobauda – administracinis areštas, ir jos dydis. Apeliaciniuose skunduose prašoma netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str. 1 d.). Vadovaujantis ATPK 30 straipsniu, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš ATPK 130² straipsnio sankcijos matyti, jog transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda, todėl transporto priemonės nekonfiskavimas galimas tik taikant ATPK 30¹ straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, net ir atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

P. K. prašymą nekonfiskuoti automobilio grindžia tuo, jog nuoširdžiai gailisi dėl įvykio ir kad įvykio metu buvo neblaivus. Tačiau pažeidėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių P. K. papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, paskyrimas būtų vertinamas kaip neatitinkantis teisingumo ir proporcingumo principų, į šias aplinkybes atsižvelgtina skiriant administracinę nuobaudą sankcijos ribose, ką apylinkės teismas ir padarė – pripažino nuoširdų gailėjimąsi dėl pažeidimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, girtumą įvertino kaip neigiamai P. K. asmenybę charakterizuojančią aplinkybę, nes už vairavimą būnant neblaiviam P. K. baudžiamas ne pirmą kartą, taip pat apylinkės teismas įvertino pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Kadangi apylinkės teismo skundžiamu nutarimu konfiskuotas automobilis Audi 80 priklauso ne pažeidėjui, todėl šiuo atveju taip pat aktuali Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, jog nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė ir yra ginama įstatymo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teisę ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala, šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu pripažinta, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalies norma, leidžianti konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį ar tiesioginį objektą, nepriklausantį pažeidėjui nuosavybės teise, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose pažeidėjui nepriklausančios transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Atmestini kaip nepagrįsti ir konfiskuoto automobilio Audi 80 savininkės N. M. apeliacinio skundo argumentai dėl neva automobilio panaudojimo darant pažeidimą be jos žinios. N. M. apylinkės teisme nurodė, kad P. K. yra jos sugyventinis, akivaizdu, jog N. M. buvo žinoma apie ankstesnius P. K. padarytus administracinius teisės pažeidimus, kai jis vairuodavo transporto priemones neblaivus, bei tai, kad P. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Be to, N. M. apeliaciniame skunde pateikia vienas kitam prieštaraujančius argumentus – teigia, jog P. K. niekada neimdavo automobilio raktelių, bet taip pat nurodo, kad 2011-08-16 administracinį teisės pažeidimą P. K. padarė paėmęs automobilį be jos žinios. Įvertinus tai, jog N. M. buvo žinoma, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones P. K. tai darydavo net ir būdamas neblaivus, taip pat ir tai, kad N. M. automobilį, kaip ji pati teigia, kartą jau buvo paėmęs be jos žinios, todėl būdama rūpestinga ir atsakinga N. M. privalėjo elgtis taip, kad P. K. nebūtų sudarytos sąlygos pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu dar kartą, tačiau pati N. M. parodė, jog iš pradžių davė P. K. automobilio raktelius, o po to automobilio raktelius paliko be priežiūros ant palangės. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog N. M. kaip automobilio savininkė nebuvo atsakinga už automobilio panaudojimą darant administracinį teisės pažeidimą, todėl nėra pagrindo nekonfiskuoti N. M. priklausančio automobilio. Tai, jog N. M. nurodo nutraukusi santykius su P. K., nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimą nepakeistą bei P. K. ir N. M. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.