- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- I-938-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03364-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. J. skundu (t. 1, b. l. 1–16) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės: 1) atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) – 3 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) – 1 292 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) – 10 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2016-05-26. Nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo mažesnis, nei teisės aktais nustatytas minimalus, kamerose nuolat buvo laikoma po tris-keturis asmenis, dėl mažo kamerų ploto buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, blogai miegodavo. Dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą. Marijampolės AVPK areštinėse, Kauno TI ir Lukiškių TI-K sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrintas privatumas, jis nebuvo atitvertas nuo likusios kameros dalies, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Įstaigų kamerose natūralus ir dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Areštinėse langų nebuvo visiškai, buvo sumūryti stiklo blokeliai, kurie nepraleido dienos šviesos. Kamerų ventiliacija buvo netinkama, vėdinama tik per langą, langus ne visuomet buvo įmanoma atidaryti, būdavo drėgna. Lukiškių TI-K nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Žiemą kamerose būdavo šalta, o vasarą – karšta, nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus. Kamerų grindys, sienos bei lubos ištrupėję, remontas neatliktas mažiausiai 20 metų. Įstaigose naujai atvykstančių asmenų sveikata nebuvo tikrinama, nebuvo įrengtos sanitarinės švaryklos. Kamerose buvo pelėsio, valymo ir dezinfekavimo priemonės nebuvo išduodamos. Buvo buitinių parazitų. Čiužiniai ir antklodės naudojami be užvalkalų, pagalvės užvalkalas ir paklodės išduodami retkarčiais, rankšluosčiai neišduodami. Patalynė tik dezinfekuojama, tai nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo. Čiužiniai nuo drėgmės rūdydavo, pūdavo. Tekdavo pačiam skalbti drabužius, tačiau išsidžiovinti juos nebuvo sąlygų, norint skalbti drabužius nemokamai buvo reikalaujama prašyme nurodyti, kad atsiradus pinigų pareiškėjas sutinka apmokėti už drabužių skalbimą tuo laikotarpiu, kai pinigų neturėjo. Nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus. Šiukšlių konteineriai stovėjo prie kamerų langų ir skleisdavo nemalonų kvapą. Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku arba tokie mygtukai sugedę. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirų, suoliukai sulaužyti, sienos pasidengę pelėsiu. Pastatų konstrukcijose buvo asbesto.
Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 22–27). Nurodė, kad pareiškėjas su pertraukomis Marijampolės AVPK areštinės kamerose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-10-24 iki 2016-01-28. Pateikė duomenis apie tai, kokiose kameros pareiškėjas buvo laikomas. Teigė, kad tais atvejais, kai kamerose pareiškėjui tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustato teisės aktai, ploto trūkumas buvo nežymus. Sanitariniai mazgai atitinka nustatytus įrengimo reikalavimus, juose užtikrinamas privatumas. Pareiškėjas galėjo pasivaikščioti gryname ore. Kameros atitiko higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpinamas patalyne, higienos priemonėmis. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Marijampolės AVPK su skundais ar prašymais nesikreipė. Pareiškėjui buvo užtikrinama sveikatos priežiūra. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepimu į skundą (t. 1, b. l. 174–181) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Kauno TI atvykdavo trumpam laikui, jam tekdavo nuo 2,6 iki 8,10 kv. m. ploto, todėl jo laikymas tokiomis sąlygomis negalėjo sukelti neigiamų pasekmių. Pareiškėjui buvo užtikrinama galimybė pasivaikščioti, pasivaikščiojimo kiemeliai atitiko nustatytus reikalavimus. Sanitariniai mazgai atitiko nustatytus reikalavimus. Kameros atitiko nustatytus įrengimo, higienos normų reikalavimus. Aliarminis iškvietimas Kauno TI įrengtas. Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis ir kitu inventoriumi. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuo pasireiškė jo kankinimas, neįrodė neturtinės žalos.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą (t. 1, b. l. 84–95) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-10-31 iki 2016-05-26 su pertraukomis. Pateikė duomenis apie tai, kokiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Kamerose įrengtos lovos kiekvienam asmeniui, stalas ir taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Suteikiama galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu vandeniu, į kameras karštas vanduo pagal galiojančius teisės aktus neturi būti tiekiamas. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprūpinami patalyne, rankšluosčiais, higienos priemonėmis, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuomet atliekama pirminė medicininė apžiūra. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad jo laikymo sąlygos Marijampolės AVPK areštinėse, Kauno TI ir Lukiškių TI-K buvo blogos, sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo kamerų ploto. Marijampolės AVPK Jurbarko policijos komisariato areštinėje buvo laikomas 2015 m. liepos 22-23 d. (naktį). Kameroje buvo laikomas vienas, joje buvo drėgna, nešvaru, sanitarinis mazgas purvinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės vykdant jo suėmimą Marijampolės AVPK areštinėse, Kauno TI ir Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-10-24 iki 2016-05-26.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Dėl minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Marijampolės AVPK areštinėse, Kauno TI ir Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – Areštinių veiklos taisyklės), 80 punktą vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Iš atsakovo atstovo Marijampolės AVPK pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2013-10-24 iki 2013-10-31, nuo 2015-07-22 iki 2015-07-28, nuo 2015-08-20 iki 2015-07-27, nuo 2015-10-01 iki 2015-10-08, nuo 2015-11-12 iki 2015-12-18, nuo 2015-12-03 iki 2015-12-10, nuo 2016-01-07 iki 2016-01-14, nuo 2016-01-21 iki 2016-01-28 buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinės kamerose Nr. 1, 2, 3, 5, 6, 8. Įvertinus Atsakovo atstovo Marijampolės AVPK pateiktus duomenis apie kamerų plotą, kartu su pareiškėju kamerose laikytų asmenų skaičių, įvertinus kamerose esančių sanitarinių mazgų užimamą plotą, teismas pripažįsta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu Marijampolės AVPK areštinėje buvo pažeistas laikotarpiais: 2015-07-22 – 2015-07-28, 2015-10-01 – 2015-10-08, 2015-11-12 – 2015-11-18, 2015-12-03 – 2015-12-10, 2016-01-07 – 2016-01-14, 2016-01-22 – 2016-01-28 (I t., b. l. 23–24). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 45 paras buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinės kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 3,1 kv. m. iki 4,35 kv. m. kameros ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Areštinių veiklos taisyklių 80 punktą. Kitais pareiškėjo buvimo Marijampolės AVPK areštinėje laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 5,51 iki 18,46 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.
Nors pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas Marijampolės AVPK Jurbarko policijos komisariato areštinėje naktį iš 2015 m. liepos 22 d. į 23 d., tačiau iš atsakovo atstovo Marijampolės AVPK pateiktų į bylą duomenų (I t., b. l. 23–24), Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko tarnybinio pranešimo (I t., b. l. 29–30), Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko tarnybinio pranešimo (I t., b. l. 33) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato areštinėje laikomas nebuvo, o tuo metu buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinėje. Pareiškėjas savo teiginių dėl laikymo Jurbarko rajono policijos komisariato areštinėje įrodymais nepagrindė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato areštinėje.
Iš atsakovo atstovo Kauno TI pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2013-11-07 iki 2013-11-21, nuo 2014-01-06 iki 2014-01-17, nuo 2014-02-20 iki 2014-02-25, nuo 2014-03-17 iki 2014-03-19, nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30, nuo 2016-04-11 iki 2016-04-01 buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 155, 211, 217, 237, 243, 326. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas: 2013-11-07 vakare, 2013-11-08 – 2013-11-20, 2013-11-21 ryte, 2014-01-06 vakare, 2014-11-07 – 2014-11-16, 2014-01-17 ryte, 2014-02-20 vakare, 2014-02-21 – 2014-02-24, 2014-02-25 ryte, 2014-03-17 vakare, 2014-03-18, 2014-03-19 ryte, 2016-04-11 vakare (I t., b. l. 184–185). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 28 paras ir 9 kartus dalį paros buvo laikomas Kauno TI kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 2,38 kv. m. iki 3,16 kv. m. kameros ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Kitais pareiškėjo buvimo Kauno TI laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,8 iki 19,6 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.
Iš atsakovo atstovo Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013-10-31 iki 2013-11-07, nuo 2013-11-21 iki 2014-01-06, nuo 2014-01-17 iki 2014-02-20, nuo 2014-02-25 iki 2014-03-17, nuo 2014-03-19 iki 2014-04-17, nuo 2016-01-28 iki 2016-04-11, nuo 2016-04-13 iki 2016-04-19, nuo 2016-04-21 iki 2016-05-26 kamerose Nr. 104, 105, 106, 109, 112, 113, 116, 120, 121, 146, 158, 181, 185, 254, 264, 265, 268, 269, 272, 296, 297, 306, 321, 322, 397, 400. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2013-11-01 – 2013-11-06, 2013-11-22 – 2013-12-01, 2013-12-03 – 2014-01-05, 2014-01-18 – 2014-02-19, 2014-02-26 – 2014-03-03, 2014-03-11 – 2014-03-16, 2014-03-20 – 2014-04-16, 2016-02-04 – 2016-02-08, 2016-02-10, 2016-04-07 (I t., b. l. 84–86). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 130 parų buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 1,87 kv. m. iki 3,47 kv. m. kameros ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,66 iki 10,07 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo juo naudojantis užtikrinimo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniai mazgai Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengti netinkamai – nebuvo užtikrintas privatumas, sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusios kameros dalies, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), įsigaliojusios nuo 2010-04-11 ir galiojusios iki 2015-11-01, 21 punkte buvo nurodoma, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009), galiojusios iki 2015-11-01, 20 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm. aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Dėl atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo reikalavimų pasakytina, kad HN 76:2010 2 punktas nustatė, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtina ir HN 37:2009 2 punkte bei HN 134:2015 3 punkte.
Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės AVPK areštinėje įrengtose kamerose sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm. aukščio pertvara, sanitarinio mazgo vieta į stebėjimo zoną nepatenka, sanitariniai mazgai yra tvarkingi. Iš Marijampolės visuomenės sveikatos centro (toliau – Marijampolės VSC) 2015-02-03 patikrinimo akto (I t., b. l. 49–51) matyti, kad Marijampolės AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto apie 1,20 – 1,30 m. aukščio pertvara, kamerose yra veidrodžiai, spintelės, kabliukai drabužiams pasikabinti. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas Marijampolės AVPK areštinėje iš esmės atitiko HN 37:2009 reikalavimus, tačiau neužtikrino visiško asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui jo laikymo Marijampolės AVPK areštinėje.
Kauno TI atsiliepime į skundą nurodė, kad visose Kauno TI kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo kameros erdvės atskirtas 2,1 m. aukščio sienele, sanitariniame mazge įrengti praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Aplinkybes apie sienelės, praustuvės, veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) įrengimą patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (I t., b. l. 197, 198). Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas Kauno TI iš esmės atitiko Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir higienos normų reikalavimus, pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui jo laikymo Lukiškių TI-K metu. Iš bylos medžiagos teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose veidrodžių, spintelių (lentynėlių) higienos priemonėms susidėti ir atskiros oro šalinimo sistemos įrengta nebuvo. Kadangi Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniuose mazguose įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, šis higienos normų reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Tačiau teismas pažymi, kad veidrodžio ir spintelės (lentynėlės) susidėti higienos reikmenims įrengimas Lukiškių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos, todėl veidrodžiai ir spintelės (lentynėlės) susidėti higienos reikmenims Lukiškių TI-K kamerose turėjo būti įrengtos.
Dėl kamerų apšvietimo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad įstaigų kamerose natūralus ir dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Areštinėse langų nebuvo visiškai, buvo sumūryti stiklo blokeliai, kurie nepraleido dienos šviesos. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, o 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 37:2009 21 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 22 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Iš Marijampolės VSC 2015-01-27 patikrinimo akto (I t., b. l. 46–48) matyti, kad Marijampolės AVPK areštinės kameroje Nr. 2 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-10-24 – 2013-10-31, 2015-08-20, 2016-01-07 – 2016-01-14) dirbtinė apšvieta buvo 248 ± 39,64 lx, kameroje Nr. 3 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-12-03 – 2015-03-10, 2016-01-21 – 2016-01-25) buvo 200 ± 31,97 lx, naktinis apšvietimas, atitinkamai, minėtose kamerose buvo 18 ± 3,23 lx ir 17 ± 3,09 lx ir atitiko HN 37:2009 reikalavimus. Iš minėto patikrinimo akto, į bylą pateikto Marijampolės AVPK patalpų plano (I t., b. l. 58–61) matyti, kad Marijampolės AVPK areštinės kamerose įrengti langai. Marijampolės VSC minėtame patikrinimo akte nurodė, kad natūralios apšvietos užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, todėl vadovaudamasis HN 37:2009 2 punktu, reikalavimų dėl natūralios apšvietos koeficiento netaikė. Marijampolės VSC 2015-11-06 patikrinimo aktu nustatyta, kad areštinės kameroje Nr. 3 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-12-03 – 2015-03-10, 2016-01-21 – 2016-01-25) ir kamerose Nr. 4, 6, 7 langų stiklai nebuvo išdaužti, HN 134:2015 pažeidimų, susijusių su kamerų apšvietimu nenustatyta. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl langų ir natūralaus apšvietimo nebuvimo bei nepakankamo apšvietimo areštinės kamerose laikytini neįrodytais.
Kauno TI 2016-12-19 raštu Nr. 11-6274 (II t., b. l. 135–137) nurodė, kad remiantis Kauno TI direktoriaus 2009-02-12 įsakymu Nr. 1-13 kamerose šviesiu paros metu nuo kovo mėnesio paskutiniojo sekmadienio (nuo 9 val. iki 16 val.) ir nuo spalio mėnesio paskutiniojo sekmadienio (nuo 9 val. iki 15 val.) dirbtinio apšvietimo lempos išjungiamos. Kitu paros metu dirbtinis apšvietimas yra įjungiamas. Kamerose yra langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą. Esant apsiniaukusiam orui, ruošiantis teismo posėdžiams ar esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kuomet dirbtinis apšvietimas būtinas, suimtajam ar nuteistajam paprašius, apšvietimas įjungiamas. Naktinis apšvietimas įrengtas taip, kad nakties metu budintis pareigūnas galėtų vykdyti suimtųjų ir nuteistųjų priežiūrą. Kauno TI nurodė, kad pareiškėjas dėl kamerų apšvietimo matavimų į Kauno visuomenės sveikatos centrą (toliau – Kauno VSC) nesikreipė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl netinkamo apšvietimo nesikreipė ir į Kauno TI administraciją. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo Kauno TI yra abstraktūs ir deklaratyvūs, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti.
Iš pateikto į bylą Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2014-11-12 patikrinimo akto (I t., b. l. 131–132) matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 297 ir 306 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-02-26 – 2014-03-10) dirbtinė dieninė apšvieta buvo, atitinkamai, 350,5 lx ir 388,9 lx, naktinė apšvieta – 19,3 lx ir 17,6 lx ir atitiko higienos normų reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus departamento 2016-05-16 patikrinimo aktu (I t., b. l. 138–139) nustatyta, kad kameroje Nr. 105 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-02-10, 2016-04-07, 2016-05-24) bendra dirbtinė apšvieta buvo 218,8 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus. Minėtais patikrinimo aktais Lukiškių TI-K kamerose natūralaus apšvietimo koeficientas nebuvo matuojamas, tačiau matyti, kad kamerose įrengti atidaromi langai, todėl pripažintina, kad natūralus apšvietimas per langus pareiškėjui Lukiškių TI-K buvo užtikrinamas. Pripažintina, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, nustatytus kamerų apšvietimui.
Dėl ventiliacijos, drėgmės.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės AVPK, Kauno TI ir Lukiškių TI-K kamerų ventiliacija buvo netinkama, buvo vėdinama tik per langą, langus ne visuomet buvo įmanoma atidaryti, būdavo drėgna, o Lukiškių TI-K nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc. HN 37:2009 23 punktas numatė, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o santykinė oro drėgmė – 30-75 procentai. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 procentai, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Marijampolės VSC 2015-01-27 patikrinimo aktu (I t., b. l. 46–48) nustatyta, kad Marijampolės AVPK kamerose Nr. 2, 3 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2013-10-24 – 2013-10-31, 2015-08-20, 2016-01-07 – 2016-01-14, 2015-12-03 – 2015-03-10, 2016-01-21 – 2016-01-25) buvo galimybė atidaryti langą ir toks vėdinimo būdas atitiko higienos normų reikalavimus, areštinėje įrengta kamerų vėdinimo sistema ,,Komfvent C3“ ir higienos normų pažeidimų nenustatyta.
Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno TI įrengti dviejų tipų langai – atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais vėdinamos per langus, o kamerose, kuriose yra įrengti neatidaromi langai, įrengtos ventiliavimo grotelės, veikia mechaninė ventiliavimo sistema, pateikė tai įrodančias langų nuotraukas (I t., b. l. 195–196). Todėl pripažintina, kad kamerų vėdinimo būdas Kauno TI atitiko higienos normų reikalavimus. Dėl santykinės oro drėgmės kamerose Kauno TI 2016-12-19 raštu Nr. 11-6274 (II t., b. l. 135–137) nurodė, kad drėgmė kamerose atitinka nustatytus 35-60 procentų reikalavimus. Iš Kauno TI pažymos (I t., b. l. 184–185) matyti, kad pareiškėjas jo laikymo metu Kauno TI dėl laikymo sąlygų nesiskundė. Todėl šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius dėl per didelės drėgmės kamerose.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad visos Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu – per atidaromus langus. Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu Vilniaus VSC 2014-02-05 patikrinimo aktu nustatė, kad kamerose Nr. 106 ir 112 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-02-25, 2016-04-21) kameros buvo vėdinamos per atidaromus langus (I t., b. l. 123-124). Iš Vilniaus VSC 2014-11-12 patikrinimo akto (I t., b. l. 131–132) matyti, kad kamerų Nr. 297 ir 306 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-02-26 – 2014-03-10) vėdinimo būdas per atidaromus langus atitiko higienos normų reikalavimus. Santykinė oro drėgmė minėtose kamerose buvo, atitinkamai, 51,9 proc. ir 41,9 proc. ir taip pat atitiko nustatytus reikalavimus. Dėl pareiškėjo skundo teiginio dėl Lukiškių TI-K neįrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos pažymėtina, kad pagal HN 76:2010 2 punktą ir HN 134:2015 3 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Todėl, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir galimybei kameras vėdinti per langus, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Pripažintina, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, nustatytus kamerų vėdinimui ir santykinei oro drėgmei.
Dėl temperatūros, ventiliatorių išdavimo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Marijampolės AVPK areštinės, Kauno TI ir Lukiškių TI-K kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta, nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus.
HN 76:2010 26 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų kamerų oro temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju 18-22 °C. HN 37:2009 24 punktas numatė, kad policijos areštinių kamerų temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 °C, šaltuoju metų laiku – 18-26 °C. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Iš Marijampolės VSC 2015-11-06 patikrinimo akto (I t., b. l. 52–53) matyti, kad kameroje Nr. 3 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-12-03 – 2015-03-10, 2016-01-21 – 2016-01-25) išmatuota oro temperatūra buvo 19,2/19,4 ± 0,14 °C ir atitiko nustatytus reikalavimus. Kauno TI 2016-12-19 rašte Nr. 11-6274 (II t., b. l. 135–137) nurodė, kad pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.11 punktą kamerose yra sumontuota šildymo įranga – centrinio šildymo radiatoriai. Iš Kauno TI pažymos (I t., b. l. 184–185) matyti, kad pareiškėjas jo laikymo metu Kauno TI dėl laikymo sąlygų nesiskundė. Todėl šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius dėl netinkamos temperatūros Kauno TI kamerose. Iš Vilniaus VSC 2014-11-05 patikrinimo akto (I t. b. l. 128–129) matyti, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 112 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-02-25) oro temperatūra buvo 17,1 °C ir neatitiko higienos normų reikalavimų. Iš kitų pateiktų į bylą Vilniaus VSC patikrinimo aktų matyti, kad oro temperatūra kitose tikrintose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje ir Kauno TI buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, nustatytus kamerų oro temperatūrai. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai dėl per žemos temperatūros Lukiškių TI-K kamerose pripažintini pagrįstais.
Atsakovo atstovai nurodė, kad laikomiems įstaigose asmenims ventiliatorių neišduoda. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpoms, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojanti nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), nenumato ventiliatorių išdavimo į tardymo izoliatorių, areštinių kameras, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Dėl kamerų remonto.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Marijampolės AVPK areštinės, Kauno TI, Lukiškių TI-K kamerų grindys, sienos bei lubos ištrupėję, remontas neatliktas mažiausiai 20 metų. Pagal HN 76:2010 28 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, o pagal 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. HN 37:2009 6 punktas numatė, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 27 punktą policijos areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK pateikė į bylą Marijampolės AVPK areštinės rekonstrukcijos darbų sutartį, sudarytą 2008-10-03, statinio projekto ištrauką, areštinės sanitarinio mazgo patalpų remonto darbų rangos sutartį, sudarytą 2016-09-12 (I t. , b. l. 57–61, II t., b. l. 50–60, 70–76). Marijampolės VSC, atlikdamas patikrinimus Marijampolės AVPK areštinėje higienos normų pažeidimų, susijusių su kamerų remontu, nenustatė. Kauno TI 2016-12-19 rašte Nr. 11-6274 (II t., b. l. 135–137) nurodė, kad Kauno TI kamerose kiekvienais metais atliekami einamieji remontai pagal įstaigos ilgalaikio turto remonto planą. Pateikė Kauno TI Ūkio skyriaus 2015 ir 2016 m. ketvirčių darbo planus, įvykdymo pažymą, iš kurių matyti, kad buvo organizuojami ir atliekami įvairių Kauno TI patalpų, kamerų remonto darbai (II t., b. l. 138–143). Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius resursus. Pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu dėl netinkamos kamerų sienų, lubų būklės nesiskundė, byloje esančiais Vilniaus VSC patikrinimo aktais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatyta higienos normų pažeidimų, susijusių su ištrupėjusiomis lubomis, sienomis, neatliktu remontu. Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kuriose kamerose sienų ir lubų būklė buvo netinkama. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamos sienų, lubų būklės kamerose, neatlikto remonto laiko neįrodytais.
Dėl sveikatos patikrinimo, sanitarinių švaryklų įrengimo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad įstaigose naujai atvykstančių asmenų sveikata nebuvo tikrinama, nebuvo įrengtos sanitarinės švaryklos. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 3 dalis numato, kad privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę. HN 76:2010 13 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti užtikrinta sveikatos priežiūra, o 50 punktas numatė, kad tardymo izoliatorių ir areštinių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, per šį laiką turi būti patikrinta jų sveikata. Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamąsias patalpas. HN 37:2009 12 punktas numatė, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims teisės akto nustatyta tvarka turi būti užtikrinta asmens sveikatos priežiūra, o pagal 55 punktą į policijos areštinę patekę asmenys turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – sanuojami), ir privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše. Areštinių veiklos taisyklių 72 punktas numato, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo: per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu); kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį; stebėti badaujančio asmens sveikatą, teikti jam konsultacijas, kai jis pats to prašo; priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iš policijos areštinėje laikomo asmens šeimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iš asmenų konvojavimą vykdančių pareigūnų, jei asmuo yra atvežamas iš tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas. Pagal nuo 2015-11-01 galiojančios HN 134:2015 8 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Minėtose higienos normose taip pat nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose, policijos areštinėse turi būti įrengtos sanitarinės švaryklos, nurodyti esminiai sanitarinių švaryklų įrengimo reikalavimai.
Iš Marijampolės AVPK pateiktos pareiškėjo asmens kortelės išrašo (I t., b. l. 31–32) matyti, kad pareiškėjui jo buvimo Marijampolės AVPK areštinėje metu 2016-01-11 buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl to, kad Marijampolės AVPK areštinėje neturėjo galimybės nustatyta tvarka pasinaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, nėra. Kauno TI 2016-12-19 rašte Nr. 11-6274 (II t., b. l. 135–137) nurodė, kad naujai atvykusių suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos būklės patikrinimas atliekamas pagal Kauno TI direktoriaus patvirtintą tvarką, pateikė Naujai atvykusio suimtojo ar nuteistojo sveikatos būklės patikrinimo tvarką, patvirtintą Kauno TI direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 1A-144 (II t., b. l. 148–149). Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems visada atliekama pirminė apžiūra, duomenys surašomi į specialų blanką, kuris įklijuojamas į asmens sveikatos istoriją. Tai, kad pareiškėjui buvo tikrinamas, jam buvo atliekami tyrimai atvykus į Kauno TI, Lukiškių TI-K patvirtina pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašai (II t., b. l. 88, 95, 96, 110–112). Todėl teismas pareiškėjo teiginius, kad į Marijampolės AVPK, Kauno TI ir Lukiškių TI-K atvykę asmenys nebuvo patikrinami medikų, laiko abstrakčiais ir neįrodytais.
Aplinkybes, kad Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K buvo įrengtos sanitarinės švaryklos patalpos patvirtina byloje esantys atsakovo atstovų atsiliepimuose į skundą nurodyti duomenys, Visuomenės sveikatos centrų atliktų patikrinimų aktai, Marijampolės AVPK areštinės pareigūno tarnybinis pranešimas, byloje esančios nuotraukos (II t., b. l. 77, 147), Atvykusio į įstaigą suimtojo ar nuteistojo sanitarinio švarinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2007-06-29 įsakymu Nr. 1-67 (II t., b. l. 145–146). Pagal atsakovo atstovų pateiktus duomenis, pareiškėjas dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti sanitarine švarykla nesiskundė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl įstaigose neįrengtų sanitarinių švaryklų atmestini kaip neįrodyti.
Dėl patalpų švaros, pelėsių.
Pareiškėjas skunde teigė, kad įstaigų kamerose buvo pelėsių, valymo ir dezinfekavimo priemonės nebuvo išduodamos. HN 76:2010 54 punktas numatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs; 56 punktas numatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių, o 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 37:2009 48 punktas numatė, kad visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių, o pagal 52 punktą policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose; tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 134:2015, galiojančios nuo 2015-11-01, 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka; 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai); 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Marijampolės VSC 2015-01-27 patikrinimo aktu (I t., b. l. 46–48) nustatyta, kad Marijampolės AVPK areštinės kamerose Nr. 2 ir 3 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2013-10-24 – 2013-10-31, 2015-08-20, 2016-01-07 – 2016-01-14, 2015-12-03 – 2015-03-10, 2016-01-21 – 2016-01-25) buvo valymo inventorius (šepečiai, kibirai, semtuvėlis šiukšlėms), higienos normų pažeidimų nenustatyta. NVSC Marijampolės departamentas 2016-10-18 patikrinimo aktu (II t., b. l. 46–47) Marijampolės AVPK areštinės kameroje Nr. 5 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-07-22 – 2015-07-28) vizualiai matomų pelėsių nenustatė. Kauno TI 2016-12-19 rašte Nr. 11-6274 (II t., b. l. 135–137) nurodė, kad Kauno TI kameras valo patys jose gyvenantys asmenys, vieną kartą per mėnesį į kameras išduodamas valymo inventorius ir priemonės, esant būtinumui atsakingas už kamerų valymą asmuo kreipiasi į būrio viršininką, kuris pakartotinai išduoda būtinas priemones. Iš Vilniaus VSC 2014-02-05 patikrinimo akto (I t., b. l. 123–124) matyti, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 120 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-11-01 – 2013-11-03, 2013-11-21) unitazas buvo vizualiai nešvarus, kameroje valymo inventoriaus nebuvo, nes kamerą valė Lukiškių TI-K paskirti asmenys. Iš NVSC Vilniaus departamento 2016-04-27 patikrinimo akto (I t., b. l. 144) matyti, kad kameroje Nr. 268 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-02-09) dalyje sienų ir lubų buvo vizualiai matomų pelėsių. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl pelėsio, valymo ir dezinfekavimo priemonių neišdavimo Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI atmeta kaip neįrodytus, tačiau pripažįsta, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kameroje Nr. 268 buvo pelėsių ir pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas tinkamai valomose kamerose.
Dėl buitinių parazitų.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Marijampolės AVPK areštinės, Kauno TI, Lukiškių TI-K kamerose būdavo buitinių parazitų. Pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). HN 37:2009 53 punktas nustatė, kad policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama teritorinėse policijos įstaigose nustatyta tvarka. HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo atstovai atsiliepimuose į skundą nurodė, kad imasi teisės aktais numatytų priemonių ir nuolat atlieka patalpų dezinsekciją, deratizaciją. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, pvz., NVSC Marijampolės departamento 2016-10-18 patikrinimo aktas (II t., b. l. 46–47) (II t. , b. l. 111–113), NVSC Vilniaus departamento aktas (I t., b. l. 138–139), iš kurių matyti, kad buitinių parazitų įstaigose pareiškėjo buvimo jose metu nenustatyta. Atsakovo atstovai pateikė į bylą su buitinių parazitų kontrolės paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarytas sutartis (I t., b. l. 62–67, 97–103). Pareiškėjas laikymo įstaigose metu dėl buitinių parazitų kamerose nesiskundė. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl buitinių parazitų buvimo Marijampolės AVPK areštinės, Kauno TI ir Lukiškių TI-K kamerose atmestini kaip neįrodyti.
Dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, minkštuoju inventoriumi, drabužių skalbimo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad įstaigose čiužiniai ir antklodės naudojami be užvalkalų, pagalvės užvalkalas ir paklodės išduodami retkarčiais, rankšluosčiai neišduodami, patalynė tik dezinfekuojama, tai nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo, čiužiniai nuo drėgmės rūdydavo, pūdavo; tekdavo pačiam skalbti drabužius, tačiau išsidžiovinti juos nebuvo sąlygų, norint skalbti drabužius nemokamai buvo reikalaujama prašyme nurodyti, kad atsiradus pinigų pareiškėjas sutinka apmokėti už drabužių skalbimą tuo laikotarpiu, kai pinigų neturėjo; nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus. HN 76:2010 66 punktas numatė, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 37:2009 56–59 punktai numatė, kad policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais; draudžiama policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems suimtiems asmenims; lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje; minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje; lovos skalbiniai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. HN 134:2015 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139. Šiame akte numatyta, kad vyrams yra išduodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankšluosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m. nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo.
Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nustatyta tvarka buvo aprūpinamas higienos priemonėmis, minkštuoju inventoriumi – rankšluosčiais, čiužiniais ir kt., jam buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Analogiškas aplinkybes atsiliepimuose į skundą nurodė ir Kauno TI bei Lukiškių TI-K. Kauno TI į bylą pateikė Suimtųjų, neturinčių savo drabužių ir avalynės, aprūpinimo jais tvarkos aprašą, aprūpinimo higienos priemonėmis, patalyne kitu inventoriumi, skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašus, higienos priemonių išdavimo taisykles (I t., b. l. 186–187, II t., b. l. 8–12). Iš pateiktų Kauno TI kamerų nuotraukų (I t., b. l. 197) matyti, kad kamerose yra galimybė išsiskalbti ir išdžiovinti drabužius kameroje, nes įrengta didelė praustuvė, džiovinimo virvės. Tinkamą Marijampolės AVPK areštinėje ir Lukiškių TI-K išduodamo minkštojo inventoriaus būklę, jo dezinfekavimą nustatyta tvarka, galimybę skalbti drabužius pasinaudojant skalbyklos paslaugomis patvirtina į bylą pateikti Marijampolės VSC ir NVSC Vilniaus departamento ir Vilniaus VSC patikrinimų aktai (I t., b. l. 43–45, 148), Marijampolės AVPK sudaryta skalbimo paslaugų sutartis (I t., b. l. 79–81). Įvertinus byloje esančius įrodymus, tai, kad pareiškėjas jo laikymo Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K metu su skundais ar prašymais į įstaigų administracijas nesikreipė, tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais. Pripažintina, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K iš esmės buvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis, minkštuoju inventoriumi, jo būklė buvo tinkama, pareiškėjas turėjo galimybę skalbti ir džiovinti drabužius.
Dėl šiukšlių konteinerių.
Pareiškėjas skunde teigė, kad šiukšlių konteineriai stovėjo prie gyvenamųjų kamerų langų, skleisdavo nemalonų kvapą. HN 76:2010 18.5 punktas nustatė, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais. HN 37:2009 17.4 punktas nustatė, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų iki policijos areštinės kamerų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais. HN 134:2015 38 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir kokiose Marijampolės AVPK, Kauno TI ar Lukiškių TI-K kamerose galimai buvo tokio pobūdžio pažeidimai. Iš į bylą pateiktų Marijampolės AVPK, Kauno TI kiemų nuotraukų matyti, kad šiukšlių konteineriai laikomi ne po kamerų langais (II t., b. l. 64, 144). Vilniaus VSC 2015-05-06 patikrinimo aktu (I t., b. l. 110–111) Lukiškių TI-K pažeidimų, susijusių su buitinių atliekų tvarkymu, nenustatė. Pareiškėjui jo laikymo Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI ar Lukiškių TI-K metu šiais pažeidimais nesiskundus, teismas vertina pareiškėjo skundo teiginius šiuo aspektu kaip neįrodytus.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės.
Pareiškėjas skunde teigė, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirų, suoliukai sulaužyti, sienos pasidengę pelėsiu. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo buvimo Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K laikotarpiais jam buvo sudaryta galimybė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. HN 76:2010 18.4 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimai kiemai. Jie turi būti periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. HN 37:2009 17.3 punktas numatė, kad policijos areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens. HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės AVPK, Kauno TI ir Lukiškių TI-K yra įrengti įvairaus ploto pasivaikščiojimo kiemeliai. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kurioje iš įstaigų ir kurie kiemeliai buvo netinkamos būklės. Atsakovo atstovai atsiliepimuose į skundą nurodė, kad kiemeliai prižiūrimi tinkamai, valomi. Marijampolės AVPK pateikė į bylą vidaus patalpų ir teritorijų valymo sutartį (I t. b. l. 68–76), iš kurios matyti, kad Marijampolės AVPK patalpos ir lauko teritorija buvo nuolat valomos. Pareiškėjas jo laikymo įstaigose metu dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės su skundais ar prašymais į įstaigų administracijas nesikreipė, nenurodė, kuomet ir kurie konkretūs kiemeliai buvo netvarkingi. Todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu vertintini kaip abstraktūs ir atmetami kaip neįrodyti.
Dėl asbesto.
Pareiškėjas teigė, kad Marijampolės AVPK, Kauno TI ir Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Kauno TI ir Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikiančios įstaigos, todėl šis reikalavimas joms nebuvo taikomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės AVPK areštinė buvo rekonstruojama, į bylą yra pateikta 2008 m. statybos rangos sutartis, statinio projekto ištrauka (I t., b. l. 57–61, II t., b. l. 50–60), Marijampolės VSC išduota 2009-12-23 Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų įvertinimo pažyma (I t., b. l. 38–42), 2009-12-24 leidimas-higienos pasas (I t., b. l. 37), iš kurio matyti, kad Marijampolės AVPK patalpos atitinka reikalavimus veiklai vykdyti, todėl jų konstrukcijose negalėjo būti asbesto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto įstaigų pastatų konstrukcijose egzistavimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.
Dėl aliarminio iškvietimo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, aliarminis iškvietimas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad aliarmo signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau patys suimtieji ar nuteistieji juos sugadina (II t., b. l. 129). Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Marijampolės AVPK areštinėje metu 2015-07-22 – 2015-07-28, 2015-10-01 – 2015-10-08, 2015-11-12 – 2015-11-18, 2015-12-03 – 2015-12-10, 2016-01-07 – 2016-01-14, 2016-01-22 – 2016-01-28 pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 45 paras per jo laikymo Marijampolės AVPK areštinėje laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Pareiškėjui Marijampolės AVPK nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.
Teismas konstatuoja, kad laikymo Kauno TI metu 2013-11-07 vakare, 2013-11-08 – 2013-11-20, 2013-11-21 ryte, 2014-01-06 vakare, 2014-11-07 – 2014-11-16, 2014-01-17 ryte, 2014-02-20 vakare, 2014-02-21 – 2014-02-24, 2014-02-25 ryte, 2014-03-17 vakare, 2014-03-18, 2014-03-19 ryte, 2016-04-11 vakare pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 28 paras ir 9 kartus dalį paros per jo laikymo Kauno TI laikotarpį jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.
Teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu 2013-11-01 – 2013-11-06, 2013-11-22 – 2013-12-01, 2013-12-03 – 2014-01-05, 2014-01-18 – 2014-02-19, 2014-02-26 – 2014-03-03, 2014-03-11 – 2014-03-16, 2014-03-20 – 2014-04-16, 2016-02-04 – 2016-02-08, 2016-02-10, 2016-04-07 pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 130 parų per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, jis ne visuomet buvo laikomas kamerose, atitinkančiose higienos normų reikalavimus: ne visuomet buvo užtikrinama tinkama temperatūra, kameroje Nr. 268 buvo pelėsių, pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas tinkamai valomose kamerose. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos Marijampolės AVPK areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, t. y. į kamerų perpildymą, jo nuolatinumą, kitus higienos normų reikalavimų pažeidimus. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Marijampolės AVPK areštinės, Kauno TI ir Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigose laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovai nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, užsiimti kitomis veiklomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo prašomomis priteisti sumomis nėra pagrindo, nes jos akivaizdžiai neadekvačios pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiškėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas 14 dienų areštinėje buvo laikomas sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu, LVAT 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiškėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 360 Eur sumos priteisimas dėl laikymo sąlygų Marijampolės AVPK, 280 Eur sumos priteisimas dėl laikymo sąlygų Kauno TI ir 1 100 Eur dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (I t., b. l. 95) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 3,90 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).
Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su atsiliepimu į skundą, pateikė 65 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 3,90 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo M. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti pareiškėjui M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti pareiškėjui M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.