Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1225-565/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
e2A-1225-565/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27271-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
AB DNB banko
Atsakovas
K. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1225-565/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27271-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovei K. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 065,47 Eur negrąžintą kreditą, 6 204,14 Eur palūkanas, 898,36 Eur delspinigius, 19,50 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (296 Eur žyminį mokestį ir 726 Eur atstovavimo išlaidas). Nurodė, kad su atsakove 2008-02-28 sudarė Kredito sutartį, pagal kurią suteikė atsakovei 8 688,60 Eur (30 000 Lt) vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą nustatyta tvarka pagal mokėjimų grafiką. Atsakovė privalėjo iki 2012-08-26 grąžinti kreditą, tačiau savo sutartinių pareigų nevykdė.

Atsakovė, įteikus jai procesinius dokumentus pagal CPK 130 str. viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-14 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 6 065,47 Eur skolą, 6 204,14 Eur palūkanas, 898,36 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už 6 065,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 022 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys 2008-02-28 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008-36682, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 8 688,60 Eur (30 000 Lt) vartojimo kreditą, kurį su sutartyje nustatyto dydžio palūkanomis atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2012-08-26 dalimis ir terminais, numatytais kredito grąžinimo grafike. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nuo 2010-03-28 vartojimo kredito negrąžino, palūkanų už naudojimąsi kreditu nemokėjo. Negrąžinta kredito dalis sudaro 6 056,47 Eur, o nesumokėtos palūkanos – 6 204,14 Eur.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką ir į tai, kad ši sutartis yra sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), taip pat į aplinkybę, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, t.y., tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui, paskola suteikta atsakovo vartojamiesiems poreikiams tenkinti, sprendė, kad prašomos priteisti 19,50 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos yra pernelyg didelės, todėl jas sumažintino iki 5 procentų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 sprendimą dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovui 19,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 065,47 Eur sumą nuo 2015-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo su atsakove 2008-02-28 sudarytos Kreditavimo sutarties ir 2009-10-16 susitarimo sąlygas, neteisingai nustatė pagal ją atsakovės mokėtiną palūkanų dydį už pradelstą grąžinti kreditą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad Kreditavimo sutartyje su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytos ir sutartos mokėti palūkanos, ieškovui nutraukus sutartį ir kreipusis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, gali būti priteisiamos procesinės palūkanos, kartu kreditoriui atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovės atsakomybės prieš ieškovą apimtį, kadangi teismo sprendimu atsakovę įpareigojo mokėti mažesnes – 5 proc. dydžio palūkanas, nors pats įstatymas skolininkus įpareigoja mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas iki paskolos grąžinimo (CK 6.872 str. 1 ir 2 d.). Be to, CK 6.210 str. aiškiai reglamentuota, kad įstatymo straipsnyje nustatytas palūkanų dydis taikomas tik tuo atveju, jei sutartyje šalys nėra susitarę dėl kitokio palūkanų dydžio. Pažymi, kad teismo sprendime nebuvo paneigta, jog Kreditavimo sutartyje nustatytos procesinės palūkanos yra šalių sutartos palūkanos, kurios pareiškus ieškinį skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais bendrosios dalies 30 p. nustatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų sutartyje nustatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sąlygas, todėl ieškovas turi pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovės 19,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.Teismas, nustatydamas atsakovei mokėtiną palūkanų dydį, taip pat neatsižvelgė, kad atsakovė, tinkamai nevykdydama sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų, turi pareigą mokėti didesnes palūkanas negu nustatytos Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5.1 p. Pagal Kreditavimo sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais specialiosios dalies 5.1 p. atsakovė moka 13 proc. dydžio palūkanas kiekvieną mėnesį nuo paimtos ir dar negrąžintos kredito sumos, tačiau atsakovei tinkamai nevykdant šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pagal sutarties bendrosios dalies 15 p. už negrąžintą kredito sumą privalo mokėti papildomas palūkanas, kurių dydis yra 1,5 karto didesnis nei nustatyta sutarties specialiosios dalies 5.1 p. Toks palūkanų skaičiavimas visiškai atitinka ir įstatyminį reguliavimą, kai kredito gavėjas tinkamai nevykdo savo pareigos grąžinti kreditą (CK 6.874 str.) ir teismų praktiką (pvz., Kauno apygardos teismo 2014-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1476-413/2014). Atsakovei pažeidus Kreditavimo sutartį ir dėl to ieškovui nutraukus šią sutartį, skolininkas nėra atleidžiamas nuo palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, mokėjimo, kurios, atsakovei laiku negrąžinus kredito, atlieka ir minimalių nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.872 str. 2 d nustatyta, kad palūkanos kreditoriui turi būti mokamos iki bus grąžinta paskolos suma. Palūkanų už naudojimąsi kredito suma mokėjimas ir jo trukmė yra siejama su kredito grąžinimu. Priešingas Kreditavimo sutarties nuostatų aiškinimas neatitiktų sulygtų palūkanų esmės ir prieštarautų CK 6.872 str. 2 d. ir CK 6.874 str. 1 d.Teismas neteisingai sprendė, kad šalių susitarimas dėl palūkanų iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą (CK 6.228 str.), todėl sumažino ieškovo prašomas priteisti 19,5 proc. palūkanas iki 5 proc. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 str. pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Nesant šalių prašymo, negali pakeisti šalių pasirinktų pažeistų teisių gynybos būdų ir konstatuoti esminės šalių nelygybės kaip pagrindo pakeisti šalių laisva valia sutartyje suderintą palūkanų dydį. Esminė šalių nelygybė turi būti (egzistuoti) sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu. Šiuo atveju atsakovė neprašė pakeisti tarp šalių sudarytos sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų ir apskritai nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti esminės šalių nelygybės kaip pagrindo pakeisti šalių laisva valia sutartyje suderintą palūkanų dydį.

Aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens savaime nereiškia, jog sutarties sudarymo metu tarp šalių egzistavo esminė nelygybė. Pagal CK 6.228 str. šalis atsisakyti sutarties sąlygos galėtų tik įrodžiusi, kad sutarties sudaryto metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą, t.y. atitinkama sutarties sąlyga nulėmė didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgijo neproporcingai didelę, palyginus su jos prievolėmis, naudą, o kitą šalis negavo nieko arba jos nauda buvo neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tačiau teismas šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti esminę šalių nelygybę.

Teismas, nurodydamas, kad 19,5 proc. metinės procesinės palūkanos yra per didelės, nemotyvavo savo sprendimo nepriteisti ieškovui jų nepriteisti. Apeliacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar netesybų ir/ar palūkanų dydis yra ne per didelis, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinamos bylai svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 str. nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos, ir teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį. Šiuo atveju akivaizdu, kad skola (pradelsta kredito dalis) iki šiol ieškovui negrąžinta, todėl ieškovui kreipusis į teismą, šios palūkanos yra skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesinių palūkanų forma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad šalys 2008-02-28 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovas AB DNB bankas suteikė atsakovei K. M. 8 688,60 Eur (30 000 Lt) vartojimo kreditą, kurį su sutartyje nustatyto dydžio palūkanomis atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2012-08-26 dalimis ir terminais, numatytais kredito grąžinimo grafike. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nuo 2010-03-28 vartojimo kredito negrąžino, palūkanų už naudojimąsi kreditu nemokėjo.

Pagal 2008-02-28 kreditavimo sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais specialiosios dalies 5.1 p. atsakovė moka 13 proc. dydžio palūkanas kiekvieną mėnesį nuo faktiškai paimtos ir dar negrąžintos kredito sumos, tačiau, atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15 p. privalo mokėti papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos sumos, kurių dydis yra 50 proc. sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas numato pareigą vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodyti vartojimo kredito palūkanų normą (mokėjimo palūkanų) ir pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamų netesybų ar kompensacinių palūkanų santykį, kad vartojimo kredito gavėjas galėtų aiškiai suprasti, kokių mokėjimų iš jo bus reikalaujama finansinių įsipareigojimų nevykdymo atveju. Iš šalių sudarytos sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais matyti, kad kredito gavėjas, tinkamai nevykdydamas sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų, turi pareigą mokėti didesnes palūkanas negu nustatytos kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5.1 p. Konstatuotina, kad šiuo atveju šalys yra aiškiai susitarusios, kad kredito gavėjui tinkamai nevykdant 2008-02-28 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ieškovui kreipusis į teismą, pagal sutartį skaičiuotinos 19,5 proc. metinės procesinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą (Sutarties bendrosios dalies 15 p., 2009-10-16 susitarimo 5.1 p.).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių sutartos 19,50 procentų metinės procesinės palūkanos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, be to, atsakovė yra fizinis asmuo, vartotojas, todėl palūkanų dydis yra pernelyg didelis ir jį sumažino iki 5 proc. pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d. bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Pagal šio įstatymo 21 str. 2 d. 1 p. preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Kreditavimo sutartyje nustatytos 19,5 proc. metinės palūkanos neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p. nustatyto dydžio. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovo pinigais naudojasi ilgą laiką, sutarties sąlygų neginčijo. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju 19,5 proc. metinių procesinių palūkanų dydis atitinka ne tik šalių valią, bet ir įstatyminį reguliavimą, todėl 19,5 proc. metinės palūkanos neprieštarauja sąžiningumo, protingumo principams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 sprendimas ginčijamoje dalyje keistinas, padidinant iš atsakovės priteistas 5 procentų metines palūkanas iki 19,50 procentų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 242 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už 6 065,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovės K. M. ieškovo AB DNB bankas naudai priteistų metinių palūkanų dydį padidinti iki 19,50 procentų.

Priteisti iš atsakovės K. M. ieškovui AB DNB bankas 242 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėNeringa ŠvedienėAlvydas Barkauskas