Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-05-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-3747-308/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-09
Bylos Nr.
e2YT-3747-308/2023
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00516-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
VĮ Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-3747-308/2023Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00516-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo -VĮ Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto -nuosavybės teisės patvirtinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 17569/26968 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės - Lietuvos Respublikos - nuosavybė.

Pareiškėjas pareiškimu nurodo, kad VĮ Turto bankas (toliau - Turto bankas) gavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimą, kad 17569/26968 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), toliau - Namas, nuosavybės teisė registruota likviduoto Liškiavos ūkio vardu.

Valstybei perduotino turto administravimo skyriaus surinktais duomenimis minėto turto nuosavybės teisė buvo registruota 1992-04-15 Varėnos rajono Valdybos potvarkio Nr. 230-v pagrindu. Taip pat 1992-11-26 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 770-v „ Dėl Liškiavos žemės ūkio įmonės likvidavimo ir laikinosios administracijos vadovo ir vyr. buhalterio atleidimo iš einamų pareigų“ nuspręsta Liškiavos žemės ūkio įmonę likviduoti nuo 1992-12-10.

Dokumentai apie taip, kaip buvo paskirstytas Liškiavos žemės ūkio įmonės turtas ją likvidavus ir ar turtas buvo privatizuotas negauta.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į turimą informaciją ir dokumentus, daro prielaidą, kad namo esančio, (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė registruota Liškiavos ūkio vardu dalis, yra valstybės nuosavybė.

Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09­-20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodami pagal perdavimo priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Šiuo atveju pažymėtina, jog Namas pastatytas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento jis išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal galiojusio1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Namas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Valstybė taip pat nebuvo perdavusi turto Varėnos rajono savivaldybei.

Pažymėtina, jog 1991 m. balandžio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. 1-1223 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo įsigaliojimo“, kuriame buvo nustatyta, kad kolūkiai ir tarybiniai ūkiai gali būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kolūkio (tarybinio ūkio), kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsniu privatizavimo metu nenupirktu žemės ūkio įmonių turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010 padarė išvadą, kad „kolūkio turtas, jeigu jis iš viso nebuvo privatizuotas, negalėjo likti kolūkio nuosavybė“. Taigi, šiuo atveju nėra duomenų, kad Namas buvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis yra valstybės nuosavybė. Valstybė nebuvo perdavusi Namo Varėnos rajono savivaldybei ir šis turtas nebuvo privatizuotas. Be to, pagal 1964 m. CK nuostatas turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms—kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarkė šios organizacijos, kurios, neviršydamas įstatymų nustatytų ribų, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 „Vilniaus m. Valdyba vs. Vilniaus knygų draugija ir kt.“ konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Duomenų apie tai, kad Namas būtų perduotas Varėnos rajono savivaldybei nuosavybėn, negauta. Taip pat pareiškėjas neturi duomenų, kad ir kiti asmenys būtų privatizavę Namą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti Namo nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (LAT 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-3 8/2008).

Apibendrinant pažymėtina, jog šiuo atveju Namas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Paminėtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Įstatymas) 19 str. 2 d., valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Vadovaujantis Įstatymo 19 str. 3 d., valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti ginčo turtą valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Juridinę reikšmę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Remiantis CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LATSenato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje “, LAT 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-543/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju yra visos aukščiau minėtos įstatymo reikalaujamos aplinkybės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nesant kliūčių pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

2023-03-29 Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis patvirtinama, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas gyvenamasis namas ,registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),kurio 17569/26968 dalys yra registruotos Liškiavos ūkio vardu, o kitos 9399/26968 dalys yra registruotos R. R. vardu, kurias jis yra įgijęs 1993-03-29 Pirkimo pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 LR įstatymą Nr.I-1374.

Pateiktu 1992-04-15 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr.230-v patvirtinama, kad Liškiavos kolūkiui buvo patvirtintoos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) 70,43 kv m bendro ploto ir 43,72 kv m naudingo ploto.

Pateiktu 1992-11-26 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr.770-v patvirtinama, kad nuo 1992 m gruodžio 10d. likviduojama Liškiavos žemės ūkio įmonė.

Pateiktu 2023-02-22 Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus skyriaus pranešimu patvirtinama, kad Varėnos raj.Liškiavos kolūkio 1992 m veiklą nutraukiančios įmonės turto perdavimo priėmimo aktų bei informacijos , susijusios su Liškiavos kolūkiui priklausiusių butų ar gyvenamųjų namų su ūkiniais pastatais , privatizavimą nėra, taip pat nėra Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybos duomenų apie Liškiavos kolūkiui priklausiusių butų ar gyvenamųjų namų su ūkiniais pastatais privatizavimo, o Varėnos rajono valdybos Privatizavimo tarnybos dokumentai į archyvą neperduoti.

2023-03-15 Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimu pareiškėjui patvirtinama, kad savivaldybės archyve duomenų apie gyvenamojo namo , esančio (duomenys neskelbtini), dalių privatizavimą nėra, kad privatizavimą tuo laikotarpiu vykdė patys kolūkiai,bei kad išregistravus Liškiavos ūkį, jo dokumentai į Alytaus archyvą nebuvo perduoti.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matosi, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 17569/26968 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiol yra registruotos Liškiavos ūkio(teismas supranta, kaip iš Liškiavos kolūkio į Liškiavos žemės ūkio įmonę reorganizuotą ūkį), kur nurodomas Liškiavos ūkis buvo likviduotas nuo 1992-12-10. Tokiu būdu matosi, kad ši registracija Liškiavos ūkio vardu tęsiasi jau virš 30 metų ir joks kitas asmuo(fizinis ar juridinis)nepareiškė pretenzijų, kad šios nurodomos gyvenamojo namo dalys priklausytų jam. Dėl to yra pagrindas padaryti išvadą, kad šis nurodytas turtas iki šiol neturi jokio konkretaus šeimininko, kadangi likviduotas Liškavos ūkis nuo 1992-12-10 neegzistuoja ir jis negali turėti jokių nuosavybės teisių į šias nurodomas gyvenamojo namo dalis. Dėl to yra pagrindas laikyti, kad pareiškėjo pareiškime nurodytų teisinių aktų pagrindu nurodytos gyvenamojo namo dalys priklauso valstybei, kaip neprivatizuotas Liškiavos kolūkio turėtas turtas.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog nurodomas turtas priklauso tik valstybei. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog nurodomas turtas priklauso valstybei. Todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.) bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjui(CPK 448 str.), kadangi jis po šio fakto nustatymo įgytų teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl valstybės nuosavybės teisių įregistravimo į nurodomą turtą. Ginčo dėl prašomo nustatyti fakto nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 17569/26968 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės - Lietuvos Respublikos - nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas