- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- eAN2-237-334/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Advokatai
- Dovilė Murauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. N. (E. N.) įgaliotos atstovės advokatės Dovilės Murauskienės pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2024 m. gegužės 3 d., 17.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 1 priedo 3 skyriaus 325 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Utenos AVPK 2024 m. birželio 5 d. nutarimu (toliau – Institucija) E. N. paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn.
2. Nesutikdamas su aukščiau minėtu Institucijos nutarimu, E. N. per savo atstovą advokatą pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, tačiau to paties teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, jo skundas buvo atmestas, o Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu E. N. įgaliota atstovė advokatė D. Murauskienė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną E. N. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Netenkinus šio prašymo, prašoma skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą pakeisti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti E. N. administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
3.1. Skunde nurodoma, kad E. N. neneigia, jog protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairavo automobilį, tačiau nesutinka, jog jis tyčia lenkė kitą automobilį pažeisdamas kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ apribojimus. Skunde pažymima, kad nuo pat jo sustabdymo momento, E. N. davė vienodus ir nuoseklius paaiškinus, t. y., kad prieš jo vairuojamą automobilį važiavo didelių gabaritų automobilis, tempęs priekabą, dėl ko jis objektyviai negalėjo pamatyti dešinėje pusėje visiškai neseniai pastatyto kelio ženklo; pagal ženklinimą ant kelio - buvo pažymėtos punktyrinės linijos, kas reiškia, jog jam buvo leidžiama išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir lenkti ta pačia juosta važiuojantį automobilį; pamatęs punktyrines linijas ir įsitikinęs, kad lenkti yra saugu, atliko šį veiksmą būdamas įsitikinęs, kad jokių KET nuostatų nepažeidžia. Kadangi kelių ženklinimas toje atkarpoje leido atlikti lenkimo manevrą, o E. N. dėl priekyje važiuojančio didelių gabaritų automobilio nepastebėjo ir objektyviai negalėjo pastebėti kelio ženklo „Lenkti draudžiama“, todėl darytina išvada, kad E. N. veiksmuose nenustatytas būtinas administracinio nusižengimo sudėties požymis - kaltė.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad E. N. duodamas paaiškinimus nurodė, jog prie sankryžos degė raudonos šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam signalui, priekyje važiavęs didelių gabaritų automobilis labai lėtai pradėjo judėti, dėl ko E. N., važiuodamas lėčiau nei 50 km per valandą greičiu, šį automobilį nutarė aplenkti. Labai tikėtina, kad jis pradėjo lenkimo manevrą dar prieš kelio ženklą, kai dar nebuvo prasidėjusi šio ženklo galiojimo zona, kadangi kelio ženklas pastatytas keliasdešimt metrų nuo sankryžos. Kadangi E. N. yra ne vietinis Utenos gyventojas, jam negalėjo būti žinoma apie tai, kad šioje vietoje lenkimas yra negalimas. Tokie E. N. paaiškinimai nėra paneigti objektyviais bylos duomenimis, priešingai, tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus iš esmės patvirtina vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės ir iš dalies liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai.
3.3. Anot atstovės, remiantis liudytojų parodymais ir įvykio vietos apžiūros protokolu, teismas sprendė, jog E. N. tikrai turėjo pastebėti minėtą ženklą ir laikytis ženklinimo nurodymų, tačiau teismas detaliau šių įrodymų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas visiškai nieko nepasisakė dėl to, kad E. N. lenkimo manevrą pradėjo prieš pat kelio ženklo galiojimo zoną, o horizontalus kelio ženklinimas lenkimą leido. Anot apeliantų, E. N. paaiškinimus galėtų patvirtinti tarnybinio automobilio registratoriumi darytas vaizdo įrašas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, šis vaizdo įrašas nebuvo pateiktas į bylą, o vėliau sužinota, kad jis iš viso nebuvo išsaugotas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog policijos pareigūnai sąmoningai nuslėpė reikšmingą įrodymų šaltinį, galintį patvirtinti E. N. paaiškinimus. Be kita ko, skunde nesutinkama ir su teismo vertinimu, jog nėra svarbu, ar E. N. veiksmais buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne. Šiuo atveju, E. N., lenkiant didelių gabaritų automobilį su priekaba, priekyje kitų transporto priemonių nebuvo, todėl jo atliktas manevras nebuvo pavojingas. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. veiksmais nebuvo sukelta pavojinga eismui situacija, ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo inkriminavimas laikytinas formaliu ir neatitinka įstatymų leidėjo siekį tokią griežtą atsakomybę taikyti tik už pavojingus, akivaizdžiai chuliganiškus veiksmus.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai individualizuota E. N. pritaikyta administracinė atsakomybė. Anot apeliantų, tai, kad kelio ženklinimas nebuvo suderintas su kelio ženklu, taip pat mažas greitis bei jokio chuliganiško vairavimo požymių nebuvimas rodo gerokai mažesnį E. N. padaryto nusižengimo pavojingumą ir sudaro pagrindą švelninti E. N. taikytiną nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti atėmimo. Galiausiai skunde pažymima, kad E. N. vairavimo stažas nuo 2003 m. balandžio 1 d., anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, teisė vairuoti reikalinga vykdant darbines funkcijas – jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vykdant šias veiklas jam nuolat reikalingas automobilis. Be to, jis turi mažametį vaiką, kurį turi kas rytą nuvežti į ugdymo įstaigą. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad, teismui pripažinus, jog E. N. turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, vis dėlto jam neturėtų būti skiriama nuobauda kartu su poveikio priemone.
4. Atsiliepimu į pateiktą skundą Institucija, priėmusi nutarimą, nesutinka su pateiktais reikalavimas ir mano, kad skundžiama nutartis priimta teisėtai bei pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Skundžiame nutarime yra išsamiai aptartos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bei tinkamai įvertinti tyrimo metu surinkti bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti duomenys, kartu padarytos ir pagrįstos išvados. Tuo tarpu skunde pateikiami argumentai bei savaip interpretuotos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės nepaneigia jam inkriminuoto pažeidimo sudėties ir nešalina taikytinos administracinės atsakomybės. Institucija mano, kad paskirta administracinė nuobauda E. N. nėra aiškiai per griežta. Paskiriant administracinę nuobaudą teisingai įvertinta tiek pažeidėjo asmenybė, atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, pažeidimo pobūdis, pažeidėjos kaltės forma ir rūšis, tiek ir kitos aplinkybės.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. N. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės.
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teistumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas, papildomai kvestionuojant pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad E. N. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl E. N.kaltės yra motyvuotos, paremtos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė E. N. atžvilgiu nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. N. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta. Taip pat nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą E. N.skirti trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę ar jos apskirtai neskirti. Todėl naikinti ar keisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Ir už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
11. Institucijos 2024 m. birželio 5 d. nutarimu E. N.nubaustas 170 Eur bauda ir 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu už tai, kad jis 2024 m. gegužės 3 d., 17.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, pažeisdamas KET 1 priedo 3 skyriaus 325 punkto reikalavimus. KET 1 priedo 3 skyriaus 325 punkte numatyta, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius) važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal KET, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Žemesnės instancijos teismas
12. Šiuo aptariamu atveju, E. N.kaltė grindžiama liudytojų M. G. ir A. V.parodymais, vaizdo ir garso įrašu bei įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu.
13. Liudytojas, policijos pareigūnas M. G., teismo posėdyje parodė, kad patruliuojant pastebėjo a/m išvažiuojantį į priešpriešinę eismo juostą, kur kelio ženklas draudžia lenkti ir sustabdė bei surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ yra tik įvažiavus į Zarasų g., už sankryžos, nuo Basanavičiaus g. Kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ yra gerai matomas. Kelio ženklinimas toje vietoje punktyrinė linija. Kodėl nesuderintas kelio ženklinimas ir kelio ženklas negali atsakyti, yra kelio ženklas ir vadovaujamasi kelio ženklais, o ne ženklinimu. Priešais E. N. važiavo lengvasis automobilis su tentu dengta priekaba. Nemano, kad ta priekaba galėjo uždengti kelio ženklą. Jie važiavo paskui E. N. automobilį, tarpe nebuvo kito automobilio. Pažeidimą turėjo fiksuoti tarnybinio a/m kamera. Ar yra tas vaizdo įrašas negali pasakyti.
14. Liudytojas, policijos pareigūnas A. V., teismo posėdyje parodė, kad patruliuodamas mieste Zarasų g. matė kaip E. N. lenkė kitą transporto priemonę, esant ženklui lenkti draudžiama. Ženklas įrengtas 50 – 100 m. už sankryžos, kelio horizontalus ženklinimas buvo baltos spalvos brūkšninė linija su tarpais, kuri leidžia lenkti, bet kelio ženklas neleidžia, todėl vadovaujamasi kelio ženklais. Į klausimą, ar galėjo apsunkinti kelio ženklo matomumą priekyje važiavusi transporto priemonė su priekaba, liudytojas atsakė, kad, jo manymu, priekyje važiuojantis a/m su priekaba negalėjo trukdyti pamatyti ženklą. Jis tikrai galėjo matyti kelio ženklą ir jis E. N. tai sakė pažeidimo metu. Tas kelio ženklas yra tik įvažiavus į Basanavičiaus g. ir galioja iki sankryžos, todėl už sankryžos, prasidėjus Zarasų g., yra kitas kelio ženklas, draudžiantis lenkimą. Nemano, kad prieš E. N. važiuojantis kitas automobilis su priekaba, galėjo trukdyti pamatyti kelio ženklą. Pažeidimą vaizdo įrašu transporto priemonė filmuoja, bet nežino ar jis įkeltas buvo į nagrinėjimą bylos medžiagą. Jis iš savo kameros, kai bendravo su pažeidėju fiksavo. Jie įrašų neiškelia, neturi tokios teisės, jie informuoja savo viršininkus.
15. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ įrengtas (duomenys neskelbtini) už 35 metrų nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, tiesioje kelio atkarpoje ir yra gerai matomas.
16. Siekiant ištirti padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo peržiūrėtas byloje pateiktas vaizdo įrašas, t. y. pareigūno Body kameromis užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, kuris atitinka pareigūnų parodymus ir juos patvirtina. Taipogi, apylinkės teismas įpareigojo Instituciją pateikti tarnybiniu automobiliu užfiksuotą vaizdo medžiagą, tačiau iš ITT paslaugų tarnybos buvo gauta informacija, kad šio įrašo nebėra dėl atlikto įrangos remonto, todėl pateikti nėra galimybės.
17. Nors sutiktina, kad tarnybiniame automobilyje esančių vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas būtų svarbus vertinant padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, tačiau tai nėra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiama E. N. kaltė. Kaip jau aptarta aukščiau, abu pareigūnai M. G. ir A. V. nevienareikšmiškai nurodė, kad patruliuojant pastebėjo transporto priemonę, išvažiuojančią į priešpriešinę eismo juostą, kur kelio ženklas draudžia lenkti, todėl iškart ją sustabdė. Liudytojų M. G.ir A. V.teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs, jie atitiko ir Body kamerų užfiksuotus vaizdo bei garso įrašus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis bei tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, todėl netikėti jais aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie pareigūnai būtų su E. N.pažįstami, turintys kokių nors asmeniškumų ir turėjo pagrindą pakenkti jam, nurodyti jam nepalankias, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaip ir nėra jokių duomenų, kad šie policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Vien tai, kad šiuo atveju nebuvo pateiktas vaizdo įrašas neleidžia abejoti policijos pareigūnų objektyvumu, juo labiau, kad abu pareigūnai parodė, jog transporto priemonė filmuoja ir šį pažeidimą taip pat turėjo užfiksuoti, tačiau ar šis įrašas byloje yra jie nežino, nes jie įrašų neiškelia, jie neturi tokios teisės, tai daro kiti asmenys, todėl manyti, kad pareigūnai sąmoningai nepateikė vaizdo įrašo, negalima.
18. Be kita ko, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad E. N. vairavo automobilį šviesiu paros metu, esant geram matomumui, kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ pastatytas tiesioje kelio atkarpoje, jo neužstojo medžiai, todėl būdamas dėmesingas ir atidus, laikydamasis distancijos, jis tikrai turėjo pastebėti kelio ženklą ir jo nurodymų laikytis. Nors E. N. ginčydamas savo kaltę teigia, kad nematė šio kelio ženklo, nes jo matomumą užstojo didelių gabaritų automobilis su priekaba, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia, tiek policijos pareigūnų parodymai, jog priekyje E. N. važiavo lengvasis automobilis su tentu dengta priekaba, kas leidžia spręsti, jog lengvasis automobilis pagal savo techninius duomenis negalėjo būti prisikabinęs aukštesnės/sunkesnės priekabos, tiek ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad minėtas ženklas, pastatytas 35 m. už sankryžos, yra aiškiai matomas nuo pat sankryžos. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pats E. N. patvirtino, kad visą laiką važiavo tiesiai J. B. g. link Zarasų g., o įvertinus pateiktas įvykio vietos apžiūros fotonuotraukas, akivaizdu, kad ženklas „Lenkti draudžiama“ yra tiesioje kelio atkarpoje, jo niekas neužstoja ir gerai matomas net iš toli. Todėl net ir tuo atveju, jei prie šviesoforo stovėjo automobilis su tentu dengta priekaba, E. N. neabejotinai turėjo ir galėjo šį ženklą matyti dar artėdamas prie aptariamos sankryžos, juo labiau, kad transporto priemonių judėjimas tiesiai nuo sankryžos vyksta iš antros eismo juostos, esant kairiau nuo kelkraščio, kas tik dar kartą patvirtina, kad kelio ženklas buvo aiškiai matomas. Visa tai leidžia spręsti, kad E. N. nebuvo atidus ir dėmesingas, nesekė kelio ženklų, nors turėjo ir galėjo matyti, tačiau sąmoningai jų nepaisė. Taigi, E. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
19. Atsakant ir atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad šioje kelio atkarpoje kelio ženklinimas prieštarauja kelio ženklui, pažymėtina, kad KET yra aiškiai nurodyta, jog tuo atveju, kai kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Taip pat pažymėtina, kad nepaisant to, kad galimai E. N. lenkimo manevrą pradėjo prieš pat kelio ženklo galiojimo zoną, tačiau lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų, o to nepadarius, kyla administracinė atsakomybė. Apeliantų teiginiai, kad už E. N. važiavo tarnybinis policijos pareigūnų automobilis, todėl jis tikrai sąmoningai nebūtų daręs KET pažeidimo, yra deklaratyvūs ir E. N. administracinės atsakomybės nešalina. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas pažymi, kad komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Nagrinėjamu atveju E. N. lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
20. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, prašant neskirti specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesiams. Visgi, toks prašymas negali būti tenkinamas.
21. Apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. N. paaiškinimai, kad administracinio nusižengimo nedarė tyčia, kelio ženklas nesuderintas su kelio ženklinimu, kad jo veiksmais nebuvo sukelta pavojinga situacija, leidžia spręsti, jog pastarasis siekia sumenkinti savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nevertina savo veiksmų kritiškai bei iš esmės atsainiai žiūri į įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų laikymąsi, o tai kad E. N. turi ilgametę vairavimo patirtį pirmiau aptartų išvadų nekeičia. Be to, E. N. įvykdytų administracinių nusižengimų gausa – 51 administraciniai nusižengimai per pastaruosius 5 metus, kurių didžioji dalis yra KET pažeidimai (nustatyto greičio viršijimas ir t. t.), taip pat aplinkybė, jog net ir po pastarojo administracinio nusižengimo E. N.ir toliau vykdė administracinius nusižengimus, E. N., kaip vairuotoją charakterizuoja išimtinai neigiamai ir jau vien tai, apygardos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad nėra jokių išimtinų aplinkybių, kuriomis remiantis E. N.galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Taip pat atsižvelgus į tai, kad už ankstesnius pažeidimus E. N.iš esmės buvo skiriamos baudos, akivaizdu, kad vien ši nuobaudos rūšis E. N.pakankamos įtakos neturėjo ir ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų ja pasiekti nėra galimybės.
22. Apeliaciniame skunde dėstomos asmeninės E. N. aplinkybės, susijusius su reikalingumu turėti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat nėra išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme. Visiškai sutiktina, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės E. N.bus apsunkintos galimybės atlikti darbines pareigas, sunkiau ir nepatogiau vykdyti pareigas šeimai, tačiau šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos, tai yra jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant jo tiesiogines darbines funkcijas, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti savo vaiku, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų apeliantą nuo nusižengimo darymo. Pažymėtina, jog pats asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti apelianto teisinę padėtį lengvinančias nuostatas.
23. Kartu pažymėtina, kad taikant administracines nuobaudas bei administracinio poveikio priemones aukščiau keliamas visuomenės interesas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su sankcijų už įvykdytą pažeidimą pritaikymą.
24. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos nutarimu, paliktu galioti apylinkės teismo nutartimi, E. N. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nubaustas pagrįstai ir jam skirta sankcijoje numatyta minimali bauda bei administracinio poveikio priemonė lygi minimaliam įstatyme numatytam terminui – 3 mėnesiams, nėra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui, todėl skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą ir E. N. (E. N.) įgaliotos atstovės advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.