Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ pareiškimu dėl Lietuvos apeliacinio teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-129-467/2024 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ prašymas nušalinti Lietuvos apeliacinį teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-129-467/2024 nagrinėjimo.

2. Ieškovė nušalinimą grindžia aplinkybėmis, kad klausimą dėl atsakovės UAB „Emilė“ bankroto bylos iškėlimo pirmojoje instancijoje nagrinėjo Kauno apygardos teismas, kuris nusprendė atsakovei iškelti bankroto bylą. Per pastaruosius metus iš Kauno apygardos teismo į Lietuvos apeliacinį teismą perėjo dirbti daug teisėjų. Be to, Kauno apygardos teismo pirmininkas tapo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku. Dėl to susidarė situacija, kai atsakovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo nagrinės apeliacinės instancijos teismas, kuriame dirba buvę pirmosios instancijos teismo bendradarbiai, kolegos. Atsakovės manymu, galimas kolegų palaikymas gali būti viena iš aplinkybių nenaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tai kelia abejonių dėl galimo apeliacinės instancijos teismo nešališkumo bei sudaro pagrindą nušalinti Lietuvos apeliacinį teismą, kad būtų išlaikytas nešališkumo principas.

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

6. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

7. Nagrinėjamu atveju atsakovė nušalinimą visiems Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams grindžia aplinkybėmis, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai gali turėti išankstinį nusistatymą civilinėje byloje Nr. e2-129-467/2024 sprendžiamais klausimais dėl ankstesnių tarnybinių santykių Kauno apygardos teisme ir galimo kolegų palaikymo, dėl kurio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą būtų siekiama palikti nepakeistą.

8. Pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti visus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-129-467/2024 nagrinėjimo. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos nagrinėjimu Lietuvos apeliaciniame teisme. Pareiškime nėra nurodyta jokios objektyvios informacijos dėl pirmosios instancijos tvarka bylą nagrinėjusių Kauno apygardos teismo teisėjų ryšių su apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais. Ta aplinkybė, kad dalis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų anksčiau yra ėję teisėjų pareigas Kauno apygardos teisme nesudaro pagrindo nušalinti visus teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-129-467/2024 nagrinėjimo, nes praeityje buvę tarnybiniai santykiai savaime nesuponuoja suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais. Pareiškimas dėl visų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nušalinimo iš esmės grindžiamas atsakovės prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytame teisme.

9. Be to, pažymėtina ir tai, kad CPK neįtvirtina galimybės dalyvaujantiems byloje asmenims nušalinti visų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų, kadangi tai yra vienintelis apeliacinės instancijos teismas, sprendžiantis apygardų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Dėl to šio teismo visų teisėjų nušalinimas apskritai negalimas, nes tai reikštų, kad nelieka jokio teismo, kuris apeliacine tvarka galėtų peržiūrėti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2KT-1-943/2019 ir Nr. 2KT-2-943/2019). Tačiau tai neriboja atsakovės teisės reikšti motyvuotą nušalinimą konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, jei egzistuoja objektyvūs ar subjektyvūs tokio teisėjo nušalinimo pagrindai, įtvirtinti CPK 65 – 66 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškime nenurodo jokių argumentų dėl bylą nagrinėti paskirtos teisėjos galimo šališkumo.

10. Taigi, atsakovė nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais, turi asmeninį išankstinį nusistatymą ar vertina civilinėje byloje sprendžiamus klausimus tendencingai. Vien atsakovės abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Emilė“ pareiškimas dėl Lietuvos apeliacinio teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-129-467/2024 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ pareiškimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-129-467/2024 nagrinėjimo netenkinti.