- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-2440-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18150-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- Z. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė atlyginti žalą. Ieškovė taip pat pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio (150 EUR) mokėjimą. Ieškovė nurodė, jog viena išlaiko neįgalų sutuoktinį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės Z. B. prašymo netenkino ir nustatė ieškovei septynių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą žyminiam mokesčiui už ieškinio reikalavimus (150 EUR) sumokėti.Teismas nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie pagrįstų jos prašymą. Teismas, susipažinęs su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu, kuriuo nuspręsta ieškovei antrinės teisinės pagalbos neteikti, pažymėjo, jog ieškovė turi turto (I turto lygis sudaro 62830 Eur; II turto lygis sudaro 94245 Eur). Ieškovė teismui duomenų apie savo gaunamą darbo užmokestį, kitas pajamas, lėšas banko sąskaitose, turimą turtą nepateikė. Teismas pažymėjo, jog Sodros duomenimis ieškovė gauna pensiją, taip pat yra dirbanti, todėl manytina, jog turi galimybę sumokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus. Teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio, tačiau ateityje galės, todėl prašymas netenkinamas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) Z. B. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo teisme pirmojoje instancijoje.Nurodo, kad teikiant teismui prašymą ieškovė pateikė įrodymus dėl sutuoktinio neįgalumo, dėl ko patiria didžiulius materialinius nuostolius, moka antstoliams dėl sutuoktinio įsiskolinimų. Šioje byloje teismas paskaičiavo pajamas, tačiau neišminusavo išlaidų, todėl nepagrįstai neatleido ieškovės nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas vertino pajamas, tačiau išlaidų nevertino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu tiek teismų praktikoje, tiek teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kuris grindžiamas vieninteliu argumentu, kad ji išlaiko neįgalų sutuoktinį. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas jos turtinę padėtį įvertino netinkamai, t .y. paskaičiavo pajamas, tačiau neišminusavo išlaidų. Tačiau pati pareiškėja nenurodo, kokios yra jos pajamos, turimo turto vertė ir kokie turimi įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Pažymėtina, jog antstolio išieškomos skolos iš jos sutuoktinio savaime nelaikytinos ieškovės išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą nurodant, kad ieškovė turi turto (I turto lygis sudaro 62830 Eur; II turto lygis sudaro 94245 Eur). Darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė savo sunkios turtinės padėties ir negalėjimo ieškinio padavimo metu sumokėti už ieškinį mokėtino 150 EUR žyminio mokesčio. Be to, ieškovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė jokių argumentų, kad tuo atveju, jei jai bus priimtas nepalankus teismo sprendimas, ji pajėgs sumokėti žyminį mokestį ateityje, todėl prašymas yra nepagrįstas ir šiuo aspektu. Taigi ieškovė ne tik neatskleidė dabartinės turtinės padėties, bet ir nepagrindė, jog ateityje jos turtinė padėtis gali pagerėti. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti už ieškinį 150 EUR žyminį mokestį bei pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Kadangi atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo, tai ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti ir jo sumokėjimą patvirtinantiems įrodymams pirmosios instancijos teismui pateikti, t. y. terminas nustatytinas iki 2018-09-21 (įskaitytinai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei Z. B. terminą iki 2018 m. rugsėjo 21 d. (įskaitytinai) 150 EUR žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.