- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2-833-464/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ORLEN Baltics Retail
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Sostransa
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės ORLEN Baltics Retail atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės akcinės bendrovės ORLEN Baltics Retail ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Sostransa dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB ORLEN Baltics Retail kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB Sostransa 37 840,96 Eur skolą, 2 866,35 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. kovo 6 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pirko iš ieškovės degalus ir prekes, pirkimus apskaitydama ieškovės išduotomis kortelėmis. Atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais – per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Atsakovei laiku neatsiskaičius, ieškovė, vadovaudamasi pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punktu, kuriame šalių rašytiniu susitarimu aptartas bylos teismingumas, bei remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 32 straipsniu, ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo teikia Vilniaus apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad apskaičiuojant ieškinio sumą pagal skirtingus turtinius reikalavimus, negalima sudėti visų turtinių reikalavimų į vieną ieškinio sumą, nes ieškinio suma pagal kiekvieną turtinį reikalavimą nustatoma atskirai (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pareikšti du savarankiški turtiniai reikalavimai, t. y. dėl 37 840,96 Eur skolos ir dėl 2 866,35 Eur delspinigių priteisimo. Tokiu atveju ieškinys pagal rūšinį teismingumą yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui, nes kiekvieno savarankiško turtinio reikalavimo vertė neviršija 40 000 Eur sumos (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
6. Nutartyje teismas ieškovei išaiškino, kad ji, vadovaudamasi pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punktu, kuriame bylos teritorinis teismingumas nustatytas pagal ieškovės buveinės vietą, turi teisę ieškinį pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė AB ORLEN Baltics Retail prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo kausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą, o rūšinį teismingumą pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą kriterijų lemia ne atskirų ieškinio reikalavimų, o paties ieškinio suma.
7.2. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, suformuotoje 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-311-464/2018 ir 2019 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-175-186/2019.
7.3. Atsižvelgiant į tai, kad pateikto ieškinio suma (40 707,31 Eur) viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą 40 000 Eur sumą, darytina išvada, kad ieškinys pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl civilinės bylos rūšinio teismingumo
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją.
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.
10. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis arba ginčo suma. Apygardos teismams, be kita ko, pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai vieno ar kelių reikalavimų bendra suma viršija 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Šiuo atveju apeliantė ieškiniu atsakovei reiškia du turtinius reikalavimus, kurių bendra suma yra 40 707,31 Eur, t. y. remdamasi tuo, kad atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo prievolių pagal šalių sudarytą 2020 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, apeliantė ieškinyje prašo iš atsakovės priteisti 37 840,96 Eur skolą ir 2 866,35 Eur delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio suma pagal kiekvieną reikalavimą turi būti nustatoma atskirai ir negali būti sudedama. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neatitinka ir kasacinio teismo formuojamos praktikos.
12. Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus, o ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas jos skaičiavimo taisykles. Šios teisės normos 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma, kartu lemianti ir tokio sudėtinio reikalavimo teismingumą, nustatoma pagal bendrą visų šių savarankiškų reikalavimų sumą.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta taisyklė turi būti taikoma būtent tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo pažymėtina, kad tik tais atvejais, jeigu keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui (atsakovams), arba jeigu ieškovas reiškia reikalavimus keliems atsakovams CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo procesinio bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012).
14. Kaip matyti, apeliantė reiškia reikalavimą tik vienai atsakovei dėl 40 707,31 Eur sumos priteisimo, o ieškinio sumą apskaičiavo pagal pagrindinės skolos ir delspinigių sumą, grįsdama šį sudėtinį reikalavimą tos pačios sutarties pažeidimu. Nurodytas atvejis visiškai atitinka CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą skaičiavimo būdą ir kasacinio teismo išaiškinimą, kad tokiu atveju vieno ieškovo į vieną atsakovą nukreipti keli turtiniai reikalavimai, nustatant ieškinio sumą, yra sudedami.
15. Taigi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškinys pirmąja instancija nėra nagrinėtinas apygardos teisme (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą rūšinio teismingumo aspektu išspendus neteisingai, skundžiama nutartis panaikintina. Kadangi ieškinio priėmimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės akcinės bendrovės ORLEN Baltics Retail ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.