- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2-175-186/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00654-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- N. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo N. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. V. pareiškė teisme ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „HeidelbergCement Klaipėda“, įmonei HeidelbergCement Northern Europe Aktiebolag, trečiajam asmeniui UAB „Gerdukas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo. Ieškovas prašo: 1) pripažinti UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ 2010 m. birželio 14 d. steigimo sandorį apsimestiniu ir negaliojančiu, 2) pripažinti UAB „Gerdukas“ UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ steigėja ir 100 procentų akcininke, priteisianti iš UAB „Gerdukas“ įmonei HeidelbergCement Northern Europe Aktiebolag 28 962 Eur už apmokėtą įstatinį kapitalą, 3) priteisti UAB „Gerdukas“ iš įmonės HeidelbergCement Northern Europe Aktiebolag 13 023,31 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur [...].
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškiniu reiškia iš esmės du savarankiškus reikalavimus, kurių kiekvienas gali būti atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl ieškinio suma ir bylos teismingumas nustatomas atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą. Pažymėjęs, kad nė vieno iš ieškovo pareikštų reikalavimų suma neviršija įstatyme numatytos 40 000 Eur sumos, o dviejų savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą šiuo atveju nepakeičia rūšinio bylos teismingumo, teismas sprendė, jog pateiktas ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui ir atsisakė jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas N. V., atstovaujamas advokato, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovo ieškinio išvestinis reikalavimas negali būti nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje nuo ieškinio pagrindinio reikalavimo, kadangi išvestinio reikalavimo tenkinimas neatsiejamai priklauso nuo pagrindinio reikalavimo tenkinimo, nes tik išsprendus sandorio negaliojimo ir negaliojimo padarinių klausimus, teismas galės vertinti išvestinio reikalavimo priteisti 13 023,31 Eur kompensaciją, pagrįstumą.
6.2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.). Ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 str. įtvirtintas taisykles. CPK 85 str. 1 d. 1 p., 10 p. ir 11 p. numatyta, kad ieškinio suma nustatoma: 1) bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą; 2) jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – pagal bendrą visų reikalavimų sumą; 3) bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Ieškovui pareiškus pagrindinį reikalavimą, kuris apmokestinamas kaip 28 962 Eur turtinis reikalavimas ir išvestinį turtinį reikalavimą dėl 13 023,31 Eur priteisimo, ieškovo ieškinio suma yra lygi 41 983,31 Eur, todėl pagal CPK 27 str. 1 p. ieškovo ieškinys yra teismingas apygardos teismui.
6.3. Nutartimi atsisakant priimti ieškinį ir siūlant inicijuoti kelių skirtingų bylų nagrinėjimą pažeidžiama ieškovo teisė į operatyvų teismo procesą.
6.4. Atsisakant priimti ieškinį pažeidžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
6.5. Atsisakymas priimti ieškinį galimai parodo nutartį priėmusio teisėjo vengimą nagrinėti ieškovo ieškinį ir/ar nusistatymą prie ieškovą, nes tas pats teisėjas 2018 m. spalio 31 d. jau buvo atsisakęs priimti ieškovo ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „HeidelbergCement Klaipėda“, HeidelbergCement Northern Europe Aktiebolag, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gerdukas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas. Minėta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur (CPK 27 str. 1 p.). Ieškovas vienu ieškiniu pareiškė du reikalavimus, kurių bendra suma yra 41 983,31 Eur, tačiau įvertinant kiekvieną reikalavimą atskirai, nė vieno jų suma nesiekia įstatyme numatytos 40 000 Eur ribos, kurią viršijus byla tampa teisminga apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas nutarė, kad dviejų savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą šiuo atveju nepakeičia bylos rūšinio teismingumo.
8. Pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normas pritaikė neteisingai.
9. Kaip nurodoma ir atskirajame skunde, būtent ieškovas, inicijuodamas civilinę bylą, formuluoja ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir tai yra išimtinė tik ieškovo procesinė teisė (CPK 42 str. 1 d.). Neginčijama, kad viename ieškinyje gali būti pareikšti keli reikalavimai. Tokiu atveju ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). O rūšinį teismingumą pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą kriterijų lemia ne atskirų ieškinio reikalavimų, o paties ieškinio suma.
10. Pirmosios instancijos teismas nutardamas, kad dviejų savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą nepakeičia rūšinio bylos teismingumo, nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012. Tačiau toje nutartyje kasacinis teismas dėl rūšinio teismingumo pagal ieškinio sumą pasisakė neprivalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu gi atveju ieškovas viename ieškinyje pareiškė du susijusius reikalavimus tiems patiems atsakovams ir trečiajam asmeniui. Sprendžiant tokio ieškinio priėmimo klausimą netaikytinas paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytas specifinės procesinės situacijos aiškinimas. Todėl, spręsdamas aptariamo ieškinio priėmimo klausimą apygardos teismas turėjo laikytis nutarties 9 punkte išdėstytų procesinio įstatymo nuostatų ir ieškinio suma pripažinti visų ieškinio reikalavimų bendrą vertę.
11. Neteisingai pritaikęs procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą rūšinio teismingumo aspektu išspendė neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Nutartis naikinama, o kadangi ieškinio priėmimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo tam pačiam apygardos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
12. Konstatavus skundžiamos nutarties neteisėtumą, kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai tampa teisiškai nereikšmingi ir šioje nutartyje dėl jų nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovo N. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.