Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI) pareiškimą, suinteresuotiems asmenims G. K., J. K., antstolei Virginijai Meškauskienei, Vilniaus teritorinei muitinei, dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys G. K. ir J. K. atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 3 vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) dėl bendros 34063,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojos VMI naudai. Suinteresuoti asmenys G. K. ir J. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu areštavo (turto arešto akto identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2021-01-26) skolininko sutuoktinės pajamas ir pasiūlė per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolė 2023-02-28 pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Patvarkyme nurodė, kad 2023-02-10 gauta povedybinė sutartis, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini).

Teismui savo iniciatyva išreikalavus duomenis iš antstolės ir patikrinus Vedybų sutarčių registrą, nustatyta, kad 2023-02-10 buvo įregistruota skolininko G. K. ir J. K. povedybinė sutartis. Minėta povedybinė sutartis yra sudaryta ir notarine tvarka patvirtinta (duomenys neskelbtini), vadinasi ji įsigaliojo ir šalims tapo privaloma nuo (duomenys neskelbtini) (CK 3.102 straipsnio 2 dalis), o prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota tik nuo povedybinės sutarties išviešinimo, t. y. nuo 2023-02-10 (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 73 straipsnio 3 dalis).

Iš povedybinės sutarties matyti, jog šalys susitarė, kad kiekvieno sutuoktinio pajamos iš jo veiklos, iš jo asmeninio turto ar asmeninio turto nuomos, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos; lėšos bankų ir kitų kredito įstaigų, fondų sąskaitose ar indėliai; įvairūs kiti vertybiniai popieriai bei iš jų gaunamos pajamos; visos pajamos iš šalių vykdomos ūkinės veiklos, įskaitant, bet neapsiribojant individualia veikla, ūkininko veikla, bet kurios teisinės formos juridinio asmens, kurio dalyviu jos yra, vykdant ūkinę veiklą bei pajamos ir dividendai iš tos veiklos, akcijos, pajus, dalininko dalis, įnašo didinimas investuojant, plečiant veiklą, didinant įstatinį kapitalą ar pajinį įnašą. Taip pat šalys susitarė, kad turtas įgytas iki šalių iki santuokos sudarymo, taip pat santuokoje įgytas kiekvieno iš jų paveldėjimo ar dovanojimo būdu, yra ir liks asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe.

Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog G. K. ir J. K. yra sudarę povedybinę sutartį, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu, o jai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių. (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, jog vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinio vardu atidarytas sąskaitas bankuose. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016)

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir nuostatas, teismas vertina, kad esant galiojančiai ir nenuginčytai (duomenys neskelbtini) sudarytai povedybinei sutarčiai, atsižvelgiant į jos nurodytas sąlygas, nuo (duomenys neskelbtini) gaunamas skolininko G. K. ir jo sutuoktinės J. K. darbo užmokestis yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, todėl nuo šios datos, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre 2023-02-10, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad skolininkas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, kuri įregistruota (išviešinta) 2023-02-10, todėl įvertinus tai, kad skolininko sutuoktinė iki nurodytos datos gavo darbo užmokestį, t. y. turtą, kuris laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir kuriam taikomas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas (CK 3.87 str. 1 d., 3.117 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog skolininkui G. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės gautų pajamų laikotarpiu nuo 2023-01-25 (t. y. nuo antstolio 2023-01-25 patvarkymo kuriuo buvo areštuotos skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos, priėmimo dienos) iki 2023-02-10 (t. y. iki povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas yra tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su sutuoktine J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės J. K. pajamų, kurias ji gavo laikotarpiu nuo 2023-01-25 iki 2023-02-10.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.