- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-24
- Bylos Nr.
- 1-85-563/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28298-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Civilinis ieškovas
- T. N.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: ji 2022 m. liepos 24 d., apie 15.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius T. N. į veido sritį, tokiu būdu jam padarydama veido sumušimą su kraujosruvomis kairės akies vokuose ir kairiojo skruostikaulio lanko lūžiu su poslinkiu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji R. K. savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 24 d. apie 15.00 val. į jos telefoną paskambino V. ir pasakė, kad ji „apvagino“ T.. Nesupratusi kaip ir kokiu būdu, su vyru nuėjo pas juos išsiaiškinti. Duris atidarė I., ji (kaltinamoji) pamatė, kad jie visi trys (T. N., V. S., I. K.) yra neadekvatūs. Iš pradžių kalbėjo su I., vėliau iš kambario išėjo T., o paskui ir V.. Ji T. paklausė kuo ji jį „apvagino“, jis atsakė, kad parduotuvėje „Maxima“. Ji ir T. kalbėjo pakeltu tonu. Atėjęs V. liepė jiems (kaltinamajai ir jos sutuoktiniui) eiti namo, todėl jie išėjo. Jokių muštynių nebuvo. Susipažino su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir mano, kad tokius parodymus nulėmė neadekvatumas, be to, mano, kad tyrėja pasiūlė T. pareikalauti iš jos (kaltinamosios) 500 Eur žalai atlyginti ir dėl pinigų, jis taip pasakė. Anksčiau konfliktų nėra buvę, ji T. yra mačiusi tik du kartus. T. ir jo žmoną pažįsta per liudytoją V.. Kad jai pareikšti kaltinimai sužinojo rugsėjo mėn. kai paskambino tyrėja. Po to įvykio nebendravo nei su nukentėjusiuoju, nei su jo buto kaimynais. Jie gyvena už keleto namų, ne tame pačiame name. Ji tame name nesilanko, tik porą kartų buvo atėjusi, kai T. žmonai reikėjo suleisti vaistus, nes to prašė V.. V. pažįsta, nes jis nelegaliai parduodavo cigaretes ir alų, kuriuos iš jo pirkdavo jos vyras. Kitų kaimynų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), nepažįsta, jokių paslaugų jiems neteikė. Taip pat pažįsta tame name gyvenančią V.. Ji buvo susižalojusi ranką ir paprašė ateiti aptvarkyti kambarius. Su ja susipažino taip pat per V.. Nemano, kad konfliktas galėjo prasidėti nuo V.. Tą dieną ji su vyru parduotuvėje „Maxima“ buvo susitikę T.. Jai pasirodė, kad T. buvo išgėręs. Būnant parduotuvėje ji su T. nesikalbėjo, tik juoko forma, prisiminusi animacinį filmuką, jam pasakė: „nu, ką čia veiki pilkasis vagišiau“, to visiškai nesureikšmindama. Jis nusišypsojo ir tiek, o praėjus kažkur 2-3 valandoms paskambino V., kuris pasakė, kad ji „apvagino“ T.. Pas T. bute buvo iki 10 min. Juos įleido I.. Buvo buto koridoriuje prie laukinių durų. Matėsi praeinamas kambarys ir kito kambario durys. Koridoriuje su jais stovėjo I. ir T.. Ji stovėjo prie laukinių durų, o T. prie kambario durų, juos skyrė 3 žingsnių atstumas. T. jai grūmojo pirštu ir sakė, kad ji jį „apvagino“. Kalbėjo ir jos (kaltinamosios) vyras. Ir ji kalbėjo, ir T. kalbėjo, buvo sumaištis. Ji klausė ką iš jo pavogė. Jis mikčiojo ir nieko nėjo suprasti, be to, buvo išgėręs. Galvojo, kad išsiblaivys ir tada išsiaiškins. Nurodė, kad yra labai jautri ir labai jautriai reaguoja. Antausio trenkti negalėtų, nes bijotų gauti atgal, taip pat mano, kad konflikto muštynėmis neišspręs. Su T. N. akistatos metu nešnekėjo ir su V. S. daugiau nebendravo. Aiškintis dėl kaltinimo nebandė, nes tyrėja pasiūlė geriau neiti ir nešnekėti, palikti viską nuspręsti teismui. T. žmona I. jai sakė: „persiųsk 500 Eur ir aš tau atiduosiu“. Ką tai reiškia, nežino. 500 Eur jie prašė už moralinę žalą ir nedarbingumą. Ji (kaltinamoji) pasakė, kad nieko neduos. Mano, kad jiems reikalingi pinigai. V. pasakojo, kad I. nori skirtis su T., bet neturi skyryboms pinigų. V. yra vieniša moteris. Kelis kartus ji (kaltinamoji) jai sutvarkė kambarius, jai už tai sumokėjo. Pas ją yra buvusi du kartus. V. yra sakiusi, kad yra gerų kaimynų, kurie ateina ir jai padeda, bet kokie tai kaimynai, ji (kaltinamoji) negali pasakyti. V. nepasakojo, kad ją yra apvogę. Jai (kaltinamajai) V. yra davusi pinigų, už maisto parnešimą. Paskutinį kartą kai liepos mėn. buvo pas V., ji jai pasakojo, kad T. yra paskolinusi 10 Eur. Parduotuvėje neklausė T. kam jis perka produktus, matė, kad turi rankose du batonus. Apie paskolintus 10 Eur parduotuvėje su T. nekalbėjo. Aiškintis ėjo kartu su savo vyru, nes jis išgirdęs pokalbį, pasiūlė nueiti pakalbėti. Jos vyras stovėjo priešais I.. Su jais nebuvo prasmės kalbėti, nes jie buvo neblaivūs. Ji (kaltinamoji) buvo blaivi. Ji kreipėsi į policiją dėl V., nes jis primygtinai siūlė pirkti naminę degtinę, alų. Policijai apie tai pranešė telefonu liepos mėn. jau po įvykio. Kada T. N. kreipėsi į policiją ji nežino.
Nukentėjusysis T. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. 10 Eur jam neskolino, jis turėjo savo pinigus, už kuriuos nusipirko porą batonų. Parduotuvėje „Maxima“ susitiko R. K. ir jos vyrą, R. pliaukštelėjo jam per petį ir pasakė „labas vagie“. Jis į tai nieko neatsakė, nuėjo į kasą susimokėti. Parėjęs namo, su V. žiūrėjo televizorių. A. R., jo žmona atidarė duris ir ji (kaltinamoji) spyrė jo žmonai į koją. Durys buvo truputį praviros, todėl galėjo matyti, kad užėjo R.. Su ja buvo ir jos vyras. Išgirdo kaip R. sakė: „T., kur esi?“. Jis pravėrė kambario duris, R. buvo koridoriuje, priėjo prie jo kambario durų ir iškarto sudavė kumščiu jam į skruostą. Trenkė gal du kartus. Paskui V. iškvietė greitąją, jam darė operaciją. Dvi savaites gulėjo miesto ligoninėje. Smūgiai buvo vienas po kito, trenkė į tą patį skruostą. R. su vyru iš karto išėjo namo. Trenkė iš karto, nieko jam nesakiusi, jis jos taip pat nieko neklausė. Buvo blaivus. Ar V. buvo blaivus, nežino, alkoholio kvapo nuo jo neužuodė. Greitoji jį išvežė po 5-10 min. tai buvo penktadienį, o operaciją darė pirmadieni, taip pat darė tyrimus. Į ligoninę jį paguldė tą pačią dieną o operacija darė už kelių dienų – pirmadienį. Neprisimena, ar R. buvo blaivi, ar ne. Jis nuo smūgio apsvaigo. Gydėsi dvi savaites, buvo nedarbingume. Kadangi darbovietėje nebuvo išdirbę 3 mėn. negavo nedarbingumo. 500 Eur civilinį ieškinį teikia, nes pirko vaistus už 200 Eur. Tai buvo receptiniai vaistai, pavadinimo pasakyti negali, vaistai buvo leidžiami. Prašo priteisti 300 Eur moralinės žalos, kadangi dvi savaites negalėjo eiti į darbą, jo atlyginimas – 800 Eur. V. į konfliktą nespėjo įsikišti. Jis išėjo į lauką ir R. su vyru išvarė lauk, smūgiai jam (nukentėjusiajam) jau buvo suduoti. Neprisimena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Dabar prisimena geriau. Nurodė, kad skruoste buvo skylės, skruostikaulis įlenkta, bet kaulas nelūžęs. Gydytojo išvadas skaitė. Liepos 24 d. buvo sekmadienis, liepos 29 – penktadienis, į ligoninę su greitąja jį išvežė liepos 28 d. Ligoninėje gulėjo iš karto po įvykio. Tas keturias paras gulėjo ligoninėje. Atminties praradimų jam nebūna. Buvo ligoninės 2-ame aukšte. Jis į policiją nesikreipė. Ant R. nepyksta. Civilinį ieškinį palaiko.
Teisėjai perskaičius 2022 m. rugpjūčio 9 d. nukentėjusiojo T. N. parodymų dalį (t. 1, b. l. 81) “<...> duris atidarius sutuoktinei I. K., R. spyrė jai į kelį, žmona nukrito ant žemės ir pradėjo šaukti. R. jį vėl pradėjo vadinti „vagimi“, kaltinti, jog jis iš jos draugės V. pavogė 10 eurų ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kairįjį skruostą. Nuo smūgio pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Atbėgo iš kito kambario namuose buvęs draugas, kuris nuomojasi pas jį kambarį, V. S. ir R. atitraukė, tačiau ji persisvėrė per V. ir dar kartą smogė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės skruostą, pataikė į tą pačią vietą kaip ir pirmą smūgį. Po antro smūgio pajuto kairiame skruoste didelį skausmą. R. ir V. iš buto pasišalino. Kadangi kairiame skruoste skausmas nepraėjo, pasidarė sunku kramtyti maistą, todėl nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę priėmimo skyrių. Apžiūros metu medikai nustatė vokų sumušimą, taip pat akiduobės lūžį. 2022-07-28 buvo paguldytas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje į veido chirurgijos skyrių, o 2022-08-01 buvo atlikta kairiojo skruosto operacija. Ligoninėje buvo gydomas iki 2022-08-02. Nežino, kodėl R. įsiveržusi į butą sudavė jam smūgius kumščiu, ko pasekoje sulaužė skruostikaulį. Niekada nieko pavogęs nebuvo, kodėl jį vadina „vagimi“, nežino. Sužalojimo metu buvo blaivus, tačiau R. buvo neblaivi. Dėl patirtų sužalojimų buvo gavęs trijų savaičių nedarbingumą. Jam asmeniškai gydymas nekainavo, išskyrus talonėlius, kuriuos pirko važiavimui autobusu į ligoninę. Talonėliams išleido 10 eurų. Dėl patirtų sužalojimų kentė skausmą, buvo operuojamas, turėjo didelių nepatogumų, todėl dėl patirtų 10 eurų važiavimo išlaidų ir patirtos moralinės žalos bendrai reiškia 500 eurų civilinį ieškinį <...>“, nukentėjusysis nurodė, kad rugpjūčio 9 d. parodymai yra teisingi. Buvo užmiršęs. Sužalojimo metu buvo blaivus. Iš smūgio jam atrodė, kad R. buvo neblaivi. Buvo taip, kad V. S. stojo tarp jų. R. vyras buvo koridoriuje, tarp durų, o R. buvo jų koridoriuje. Nematė ar R. vyras buvo įėjęs, ar nebuvo, jis buvo įsirėmęs tarp durų. Durys buvo atidarytos. R. buvo priėjusi prie jo kambario durų. R. jo žmonai spyrė į kelį kai tik atidarė duris. Kambario durys, kur jis sėdėjo, buvo truputį praviros. Kaimynė V. jo paslaugų paprašo kartą per mėnesį. Jis nėra jai pirkęs prekių. Tą kartą batonus pirko sau. Prisimena, kad parduotuvėje kalbėjo su R., kuri pasakė „labas vagie“. Apie tai, kad jis, neva, pavogė 10 Eur iš V., parduotuvėje nekalbėjo.
Teisėjai perskaičius 2022 m. rugpjūčio 9 d. nukentėjusiojo T. N. parodymų dalį (t. 1, b. l. 81)“<...> susitikus jie (R. ir V.) jam pasakė „Labas, vagie“ ir pradėjo kaltinti, kad jis neva iš kaimynės V. pavogė tuos 10 eurų. Atsakęs, kad ji jam davė tuos 10 eurų, daugiau su jais nebendravo, kaip ir žadėjo, nupirko prekes, parnešė V. ir atidavė grąžą. Apytiksliai apie 15.00 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo ta pati R. ir V. <...>“, nukentėjusysis nurodė, kad jis taip nesakė. Jis pas V. namuose nėra buvęs, jai produktų nėra pirkęs. Į ligoninę jį vežė su greitąją. Vaistų kvitus turi namuose. Ieškinį palaiko, prašo 210 Eur turtinės ir 290 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Keturias valandas buvo policijoje ir tada jį išvežė greitoji. Kodėl skiriasi jo parodymai negali paaiškinti.
Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo pas T. N., vienas kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Išgirdęs triukšmą, pašoko ir išėjo raminti. Buvo atėjusi R. su vyru, jie kažko pykosi, R. ir V. jis išvarė pro duris. Kad muštųsi jis nematė, neprisimena ar T. bėgo kraujas. Jo bloga atmintis, dėl to, einant pas gydytojus, jį visada lydi mama. Nurodo, kad jis iškvietė greitąją, kuri atvažiavusi išsivežė T.. Greitąją kvietė savo telefonu.
Teisėjai perskaičius 2022 m. rugpjūčio 1 d. liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 108-109) „<...>nurodė, kad laikinai gyvena pas T. adresu (duomenys neskelbtini). 2022-07-24 paskambino negalią turinti kaimynė V., gyv. (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad nueitų į parduotuvę. Kadangi skaudėjo koją, todėl atsisakė eiti, bet paprašė, kad T. nueitų. T. sutiko, jis nuėjo ir V. nupirko produktų, grįžo namo. Apie 15 val. pasibeldė į duris pažįstama R. su vyru V.. R. ir V. pažįsta, nes jie dažnai ateina pas V.. Duris atidarė V. žmona V. K.. Būdamas kitame kambaryje, prie pravirų durų išgirdo triukšmą ir pamatė, kad R. bando smūgiuoti T., vadina jį „vagimi“. Jis stojo į tarpą tarp T. ir R.. R. persisvėrė per jį ir dar kartą sudavė kumščiu T.. Tada R. ir V. išvarė iš kambario. Kaip viskas vyko kambaryje iki jam užeinant, nematė. T. pasakė, kad R. jam du kartus sudavė kumščiu į kairės pusės skruostą. Akimirksniu pradėjo tinti, mėlynuoti T. kairė veido pusė, šis skundėsi, jog skauda, visiškai negalėjo valgyti. Dėjo kompresus ant veido, tačiau skausmas nepraėjo. Sekančią dieną T. nuėjo pas gydytoją ir jam nustatė veido kaulų lūžimą. R. buvo išgėrusi, tiesiog „dergėsi“ kaip galėjo <...>“, liudytojas nurodė, kad duotus parodymus tvirtina, tada prisiminė geriau. Kiek laiko gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini) nežino, bet neilgai. Alaus bute turi ne visada. Pas jį yra buvę patikrinimų, rado naminės degtinės. Degtinę gavo iš pažįstamų, kiekio neprisimena, pirko savo reikmėms. Kartais alkoholį vartoja. Jie (R. ir V.) gyvena priešais, su jais pasisveikina ir viskas, nesipyksta. Negali pasakyti kiek laiko jie yra pažįstami. Dabar, kai vyksta procesas, jie (R. ir V.) yra ant jo supykę. Jis ant jų nepyko. Nežino kas parašė pareiškimą, dėl to, kad jis laikė naminę. Neatsimena, kad T. ar jo žmoną kas skriaustų. Negali atsakyti, ar buvo taip, kad T. krito ir susižalojo. Parodymų jie nerepetavo. To įvykio metu jis pas T. gyveno kaip nuomininkas. Už nuomą nieko nemokėjo, nes buvo blogai su pinigais. Jis pirkdavo maistą. Nelabai atsimena ar prašė, kad R. ateitų suleisti vaistų I.. Dabar jis gyvena pas kaimyną 4 aukšte, įėjimas tas pats. I. ir T. jam yra skolingi, todėl jis ir išėjo. T. mušęs nėra, tik yra įmetęs jį į lovą. Pokalbio su V. apie T. mušimą nebuvo.
Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dienos neprisimena, bet buvo liepos mėn. pabaiga. Paskambino į duris, ji nuėjo atidaryti, įėjo R. ir jos vyras. Šaukė: „T., T.“. T. atsistojo, buvo nedidelis atstumas ir R. trenkė jam kumščiu. Ją R. pastūmė netyčia. Pastūmė jai į kelį su savo kojos keliu, jai tiek tereikia, nes serga artritu, skauda kojas. Ji nuvirto į šoną, tada atsikėlė. Tą dieną buvo blaivi.
Teisėjai perskaičius 2022 m. rugpjūčio 1 d. liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (t. 1, b. l. 100-103) „<...>užėjusi R. koja jai spyrė į kairės kojos kelį, nuo smūgio parkrito ant grindų. Tada R. priėjusi prie T. N. sudavė jam du smūgius į kairės pusės veido sritį, išvadindama jį vagimi. Kartu su R. buvo jos ar tai sugyventinis, ar sutuoktinis V., bet jis į konfliktą nesikišo. Kitame kambaryje buvo nuomininkas V. S., kuris, išgirdęs triukšmą, atbėgo į kambarį ir išvarė R. iš buto. Dėl įspyrimo R. pretenzijų neturi, jos nesužalojo, tačiau suduodama smūgius sulaužė vyrui akiduobę ir vyrui dėl to atliko operaciją. Sužalojimui sutuoktiniui padarė R., daugiau niekas kitas prieš vyrą nesmurtavo <..>“ liudytoja nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. R. jos vyrui sudavė vieną smūgį, o antrą sulaikė V. sugriebdamas jai už rankos. Už kurios rankos sugriebė, neprisimena. Vyrui bėgo kraujas ir ji nuėjo atnešti rankšluosčio. Ji matę kaip V. sugriebė R. už rankos. V. atidarė duris ir liepė jiems išeiti. Daugiau R. nebetrenkė. Ji (liudytoja) matė vieną smūgį. Nuo smūgių vyrui buvo sulaužtas žandikaulis. Neatsimena, kad buvo iškviesta greitoji. Ji T. davė raminamųjų ir jis užmigo. Tą dieną ji greitosios nekvietė. Kitą rytą T. pats ėjo į polikliniką ir iš ten jį išvežė į ligoninę. Gydėsi dvi savaites. Pirko geriamus vaistus nuo skausmo, ne leidžiamus. Vaistų už 200 Eur nepirko, tai prisimena gerai. Pirko „Ibuprom“. Dokumentų, kad pirko vaistus už 200 Eur nėra. R. nieko nekalbėjo, iš karto sudavė smūgius. R. vieną kartą yra jai leidusi vaistus. V. ją atvedė, prieš metus ar pusantrų. Ji atsinešė savo ampulę ir suleido. V. su ja atsiskaitė. Ant R. nepyksta, neturi jokio pagrindo jos apkalbėti. R. sudavė smūgį jos vyrui į veidą. Epilepsija vyras serga nuo jaunystės. priepuoliai kartojasi retai. Vyras alkoholį vartoja retkarčiais. Tą kartą gal buvo išgėręs taurelę. Nežino ar V. kambaryje laikė alkoholį, bet policija rado. Jai (liudytojai) po akimis yra mėlynės nuo artrito, kadangi krito ir susimušė veidą, viena negali niekur eiti. Su V. jų santykiai yra normalūs. Dėl pinigų tarp jų pykčių nėra. Jis išsikraustė, nes susirado kur kitur gyventi. Iš šios situacijos pinigų užsidirbti nenori. Prašo sumokėti 100-200 Eur, nes jos vyras negavo išmokos už nedarbingumą. Norėtų tik tokios kompensacijos. Po gydymosi vyras grįžo į darbą. R. vyrui trenkė į kairę akį dešine ranka.
Liudytojas V. K. (V. K.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamosios R. K. sutuoktinis, parodymus duoti sutinka. Nurodė, kad su žmona buvo parduotuvėje ir sutiko T.. Žmona juokais pasakė jam „vagišiau“ ar kažką panašaus. Parėjo namo, skambino V., kuris sakė, kad jie apvogė T., paėmė maistą, todėl nuėjo į jų namus išsiaiškinti. Juos įsileido I., jis su žmona užėjo, iš kambario išėjo T.. Jie visi (T. N., V. S., I. K.) buvo girti. Paklausė, kodėl sako, kad jie paėmė (nukentėjusiojo) maistą. Nukentėjusiajam kažkas davė pinigų nupirkti maistui, jis nupirko porą batonų, kitus pinigus pragėrė arba iš V. vogė naminę degtinę. Tai žino, nes nukentėjusysis buvo girtas. Pats V. yra pasakojęs, kad T. davė į galvą, dėl to, jog vagia alkoholį. Žino, kad T. serga epilepsija, ir gal kur nugriuvo. Gal jie tai sugalvojo, nes žino, kad jis dirba užsienyje ir taip gaus pinigų. Kad V. laiko degtinę žino visas rajonas. Yra pirkęs pas jį alų. Pirko, nes parduotuvėje parduoda iki 20.00 val., o pas jį ėjo vėliau, nes žinojo, kad jis turi alaus. Jo žmona nieko nemušė, niekas I. nespyrė, jo žmona buvo blaivi, o jie visi girti, užuodė kvapą, buvo matyti, kad yra apsvaigę. Su V. eidavo žvejoti. Vieną kartą pastarasis atėjo su T. ir I., ir paprašė, kad jo (liudytojo) žmona I. suleistų vaistus. Kad T. serga epilepsija žino, nes nesenai jį buvo ištikęs priepuolis. Jis (liudytojas) pats nematė, bet matė kiti žmonės matė ir jam pasakė, todėl gali būti, kad ir tada buvo nukritęs dėl epilepsijos. V. meluoja, kad nemušė T..
Iš 2022 m. liepos 28 d. Asmens apžiūros protokolo (fotonuotraukoje) matyti, kad apžiūrint T. N. kūną, ant veido kairės pusės matoma hematoma. Daugiau sužalojimų ant kūno nesimato (t. 1, b. l. 23-26).
Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo LA A-4260331/45019-2022-129054 matyti, kad T. N. VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento Veido ir žandikaulio chirurgijos skyriuje buvo gydomas nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (t. 1, b. l. 42)
Iš Specialisto išvados Nr. G 948/2022 (03) matyti, kad T. N. nustatytas veido sumušimas su kraujosruvomis kairės akies vokuose ir kairio skruostikaulio lanko lūžiu su poslinkiu. Sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kairės akies ir kairio skruosto sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytomis aplinkybėms. Veido sumušimo pasekoje padarytas kairio skruostikaulio lanko lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl T. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 43).
Iš akistatos tarp T. N. ir R. K. protokolo matyti, kad T. N. parodė, jog 2022 m. liepos 24 d., apie 15.30 val., į namus atėjo R. ir kumščiu sudavė vieną smūgį jam į kairįjį skruostą. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Namuose buvęs V. S. nuo jo R. patraukė, tačiau R. persisvėrė per V. ir dar kartą smogė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės skruostą, arčiau akies, pataikė į tą pačią vietą kaip ir pirmą smūgį. Po antro smūgio pajuto kairiame skruoste didelį skausmą. R. K. neigė sudavusi smūgius (t. 1, b. l. 173-176).
Iš akistatos tarp I. K. ir R. K. protokolo matyti, kad kiekviena liko prie savo duotų parodymų (t. 1, b. l.189-192).
Iš akistatos tarp V. S. ir R. K. protokolo matyti, kad V. S. parodė, jog 2022 m. liepos mėnesį pas T. nuomojo kambarį. Galėjo būti 2022 m. liepos 24 d. dienos metas, kai išgirdo skambutį į duris ir iš karto triukšmą. Pamatė, kad yra atėjusi akistatoje sėdinti R. ir jos vyras V.. Kadangi jam yra blogai su atmintimi, viską greitai pamiršta, nes serga kepenų ciroze, sunku prisiminti kas buvo net vakar. Kaip liudytojas apklaustas iš karto po įvykio, jo parodymai turbūt yra teisingi, akistatos metu negali atpasakoti aplinkybių kaip buvo sužalotas T., nes neprisimena. T. tikrai buvo sužalotas, tačiau neprisimena, ką jis jam pasakojo apie patirtą sužalojimą. R. K. parodė, kad 2022 m. liepos 24 d. dienos metu buvo nuėjusi pas T., bute buvo ir V., kuris paprašė tiesiog baigti pyktis ir ji išėjo (t. 1, b. l. 181-184).
Dėl nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).
Kaltinamoji R. K. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kalta dėl jai inkriminuojamo T. N. nesunkaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino ir paaiškino, jog ji nukentėjusiajam netrenkė, vyko tik trumpas žodinis konfliktas, po to ji su vyru išėjo, mano kad nukentėjusysis iš šios situacijos nori pasipelnyti, tačiau tokia jos versija yra paneigta nukentėjusiojo, liudytojų, iš dalies pačios kaltinamosios parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad tą dieną ji su vyru parduotuvėje „Maxima“ sutiko T.. Jai pasirodė, kad T. buvo išgėręs. Būnant parduotuvėje ji su T. nesikalbėjo, tik juoko forma, prisiminusi animacinį filmuką, jam pasakė: „nu, ką čia veiki pilkasis vagišiau“, to visiškai nesureikšmindama. Jis nusišypsojo ir tiek, o praėjus kažkur 2-3 valandoms paskambino V., kuris pasakė, kad ji „apvagino“ T.. Nesupratusi kaip ir kokiu būdu, su vyru nuėjo pas juos išsiaiškinti. Nurodė, kad yra labai jautri ir labai jautriai reaguoja, antausio trenkti negalėtų, nes bijotų gauti atgal, tačiau teismo vertinimu, toks kaltinamosios savęs apibūdinimas neatitinka jos elgesio įvykio dieną. R. K. 2022 m. liepos 24 d. parduotuvėje „Maxima“ sutikusi nuketėjusįjį T. N., kurį, kaip pati teigė, yra mačiusi tik du kartus, nepabijojo, kad ir juoko forma, išvadinti jį (beveik nepažįstamą asmenį) „pilkuoju vagišiumi“. Vėliau, sulaukusi V. S. skambučio, kurio metu, kaip pati kaltinamoji nurodė, šiam papriekaištavus jai dėl nukentėjusiojo išvadinimo vagimi, ji kartu su vyru per keletą namų (nes gyvena ne tame pačiame name) ėjo pas nukentėjusįjį aiškintis, nors iš kaltinamosios parodymų galima daryti išvadą, jog konfliktą (parduotuvėje išvadindama T. N. vagimi) išprovokavo pati R. K.. Iš tokių kaltinamosios veiksmų galima spręsti, kad ji yra ne tik jauri, bet ir pakankamai ūmaus būdo. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti liudytojos I. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad jai atidarius duris, R. K. įėjo į butą, šaukdama T.. T. atsistojus, buvo nedidelis atstumas ir R. trenkė jam kumščiu. Nukentėjusysis T. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgirdo kaip R. sakė: „T., kur esi?“. Jis pravėrė kambario duris, R. buvo koridoriuje, priėjo prie jo kambario durų ir iškarto sudavė kumščiu jam į skruostą. Trenkė gal du kartus. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo atėjusi R. su vyru, jie kažko pykosi, R. ir V. jis išvarė pro duris. Kad muštųsi jis nematė, neprisimena ar T. bėgo kraujas, nes jo bloga atmintis, tačiau teismui perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad būdamas kitame kambaryje, prie pravirų durų išgirdo triukšmą ir pamatė, kad R. bando smūgiuoti T., vadina jį „vagimi“. Jis stojo į tarpą tarp T. ir R.. R. persisvėrė per jį ir dar kartą sudavė kumščiu T.. Tada R. ir V. išvarė iš kambario. Kaip viskas vyko kambaryje iki jam užeinant, nematė. Nors nukentėjusiojo T. N. ir liudytojų I. K. bei V. S. parodymai tam tikrose įvykio aplinkybėse buvo prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek anksčiau duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jų parodymai, esminėse aplinkybėse buvo vienodi – jie visi nurodė, kad kaltinamoji R. K. kumščiu sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo sužalojimus taip pat patvirtina 2022 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvada Nr. G 948/2022 (03), kurioje nurodyta, kad T. N. nustatytas veido sumušimas su kraujosruvomis kairės akies vokuose ir kairio skruostikaulio lanko lūžiu su poslinkiu. Sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kairės akies ir kairio skruosto sritį, kas neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms.
Kaltinamosios iškelta versija, kad nuketėjusysis ir liudytojai ją šmeižia, norėdami iš to gauti finansinės naudos yra nepagrįsta, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad nukentėjusysis T. N. ir liudytojai I. K. bei V. S. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti R. K.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apie galimą užpuolimą policijai pranešė medicinos įstaigos darbuotojai po to, kai nukentėjusysis T. N., pablogėjus jo būklei, buvo atvežtas į ligoninę, pats nukentėjusysis policijos nekvietė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ant kaltinamosios nepyksta, liudytojai I. K. ir V. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ant R. K. nepyksta ir neturi jokio pagrindo jos apkalbėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį tik dėl 500 Eur žalos atlyginimo, kas teismui nesudaro pagrindo manyti, jog šiuo procesu nukentėjusysis siekia finansinės naudos.
Taigi, byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog R. K. 2022 m. liepos 24 d., apie 15.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius T. N. į veido sritį, tokiu būdu jam padarydama veido sumušimą su kraujosruvomis kairės akies vokuose ir kairiojo skruostikaulio lanko lūžiu su poslinkiu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamoji R. K. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas nukreiptas į kito asmens sveikatą, juo padaryta žala nukentėjusiajam, ji neatlyginta. Kaltinamoji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba, yra darbingo amžiaus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajai už padarytą nusikaltimą skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), įpareigojant ją visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis T. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 490 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 92). Nurodė, kad kaltinamoji, suduodama jam smūgius kumščiu sulaužė skruostikaulį, tokiu būdu padarė fizinę ir moralinę žalą. Jam teko kentėti skausmą, buvo labai nepatogu valgyti, kramtyti maistą, sunku kalbėti, kosėti, negalėjo gulėti ant kairės pusės. Tokie nepatogumai ir skausmai tęsėsi apie dvi savaites.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamosios R. K. veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo sveikatą, kaltinamoji yra darbingo amžiaus. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis T. N. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl veido sumušimo su kraujosruvomis kairės akies vokuose ir kairiojo skruostikaulio lanko lūžio su poslinkiu. Bylos duomenimis, T. N. nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. gydėsi stacionariai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jam buvo daryta operacija (1 t., b. l. 42). Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius šiuo metu nėra, apie dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę, nukentėjusysis teismui nieko nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteisiant 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat pareiškė reikalavimą dėl 10 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jam buvo atlikta kairiojo skruosto operacija. Važiavimui į procedūras (iš Debreceno gatvės į procedūras Klaipėdos universitetinėje ligoninėje), pirko talonėlius, dėl to turėjo 10 Eur kelionės išlaidų. Nors mokėjimo kvitų nukentėjusysis nepateikė, tačiau teismas sprendžia, kad jis tokias išlaidas galėjo patirti, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos tenkintina visiškai.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 392,24 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam T. N. suteiktas gydymo paslaugas (t. 1, b. l. 54-56). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamosios kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios R. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 1 392,24 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 133,98 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam T. N. išmokėtą ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 29 iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. (t. 1, b. l. 73-74). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios R. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteistina 133,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jai laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, R. K. įpareigoti visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamajai R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo T. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios R. K. nukentėjusiojo T. N. naudai priteisti 10 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios R. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1 392,24 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios R. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 133,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus