Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-2079-480/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
2A-2079-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02283-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Gintautas Koriaginas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Saugesta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dogas“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2079-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02283-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 45.1; 121.18; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugesta“ ir partneriai apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8490-475/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dogas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugesta“ ir partneriai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 5092,73 Lt skolą, 109,26 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad 2010-06-30 su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo už jas apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Per laikotarpį nuo 2013-06-21 iki 2013-08-14 atsakovė iš ieškovės nupirko, bet neapmokėjo elektros įrangos prekių bendrai 5092,73 Lt sumai. Atsakovė yra sumokėjusi dalį 2013-07-21 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. DOG100015819 nurodytos sumos, t.y. 1.293,01 Lt, todėl likusi neapmokėta suma pagal šią PVM sąskaitą faktūrą sudaro 1784,81 Lt.

Atsakovė sutiko su ieškiniu, prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad neišdėsčius skolos mokėjimo, atsirastų reali grėsmė, kad teismo sprendimas ir jo įgyvendinimas visiškai sužlugdytų įmonę, kas privestų atsakovę prie bankroto. Skolos mokėjimą išdėsčius dalimis atsakovė išvengtų bankroto ir būtų gražinta skola ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisti iš atsakovės UAB „Saugesta“ ir partneriai 5092,73 Lt skolą, 109,26 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5201,99 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 156,00 Lt žyminio mokesčio, 1250,00 Lt už teisines paslaugas ieškovei UAB „Dogas“ bei 31,00 Lt pašto išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą valstybei. Teismas nustatė, šalys 2010-06-30 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PER-0110-113(S1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo už jas apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Atsakovė iš ieškovės sutarties pagrindu įsigijo prekių, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Atsakovė ieškovei liko skolinga 5092,73 Lt už jam pateiktas prekes. Šalys sutartimi susitarė, kad atsakovė, laiku ir tinkamai neatsiskaičiusi su ieškove, moka 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo privalomų mokėjimų sumos už kiekvieną pavėluotą prievolės įvykdymo dieną. Ieškovė atsakovei paskaičiavo 109,26 Lt delspinigių. Atsakovė sutiko su visais ieškovės reikalavimais, todėl teismas ieškovės ieškinį tenkino. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį ir į tai, kad ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu, teismas atmetė atsakovės prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Saugesta“ ir partneriai apeliaciniu skundu (b. l. 82-83) prašo papildyti Kauno apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimą nauja dalimi dėl skolos išdėstymo; išdėstyti atsakovei UAB „Saugesta“ ir partneriai priteistos 5092,73 skolos, 109,26 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos 5201,99 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 156,00 Lt žyminio mokesčio, 1250,00 Lt už teisines paslaugas mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, nuo apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant kiekvieną mėnesį 550,67 Lt, o paskutinį mėnesį sumokant ir procesines palūkanas. Apeliantė nurodo, kad su teismo sprendimu sutinka iš dalies, neginčija pačios skolos fakto ir dydžio. Tačiau teismas, neišdėstydamas skolos mokėjimo 12 mėnesių, verčia atsakovę stabdyti arba nutraukti veiklą, nes įmonė šiuo metu labai sunkiai verčiasi, kas matosi ir viešuose registruose apie įsiskolinimus Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie SAM. Ieškovei pradėjus priverstinius išieškojimus, įmonė bus priversta bankrutuoti, o įmonėje dirba 8 darbuotojai. 2014 m. birželio 10 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 2000 Lt, o likusią skolą prašo išdėstyti.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Dogas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 88-89) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė su apeliantės prašymu išdėstyti skundžiamu teismo sprendimu priteistų piniginių sumų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui ir šiuo tikslu išdėstytais argumentais nesutinka. Apeliantė nepateikia jokių konkrečių minėtų prievolių įvykdymo garantijų ar įrodymų, kurie leistų pagrįstai tikėti, jog minimos piniginės lėšos ateityje bus sumokėtos. Apeliantė nurodo, kad ji šiuo metu labai sunkiai verčiasi, todėl pareikštas prašymas yra siekis užvilkinti teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) prašo išdėstyti teismo sprendimą, nustatant, kad skundžiamu teismo sprendimu priteistos likusios skolos, jai jau sumokėjus 2000,00 Lt, mokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas yra teismo teisė, o ne pareiga, įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas, todėl darytina išvada, kad įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai.

Apeliantė poreikį išdėstyti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo finansine padėtimi, nurodo, kad neišdėsčius teismo sprendimo, jo įgyvendinimas visiškai sužlugdytų įmonę, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų nepateikia. Pažymėtina, kad turtinę padėtį apibrėžia ne tik skolos kreditoriams, tačiau ir gaunamos pajamos, nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos pas trečiuosius asmenis. Byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės finansinę padėtį. Taipogi byloje nėra nustatyta jokių kitų ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą būtų įvykdyti labai sunku (CPK 18 straipsnis, 284 straipsnis). Ieškovė su skolos mokėjimo išdėstymu nesutinka. Ieškovės teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai, veikiantys savo rizika, o ieškovė, negaudama apmokėjimo už prekes, taip pat patiria nuostolių, kurie gali turėti neigiamą įtaką ieškovės ūkinei veiklai. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-594/2006).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl priimto teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagristo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė