Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2024 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val. 00 min., vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 2068290, nustatytas mažiausias 1,55 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini), porą metų su mergina gyvena Lietuvoje. Jis turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Jis turėjo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Žinojo, kad negalima Lietuvoje girtam sėsti už vairo. 2024 m. rugsėjo 28 d. jis buvo išgėręs alkoholio. Draugas sakė, kad jo automobilio variklis užgeso, nutarė jam padėti, todėl važiavo neblaivus. Pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus. Gailisi nusikaltęs, nežinojo, kad nuo 1,5 promilės girtumo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo brolį V. S.. Jie kartu dirba, gauna iki 2 000 Eur atlyginimą. Žiemą jų įmonė nedirba. Prieš tai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2024 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 23.00 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), policinės priemonės metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPS specialistas V. K. bei D. S., dirbę radijo šaukiniu ,,K1872”, patikrinimui sustabdė automobilį ,,Audi“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis S. S.. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 2068290, 2024 m. rugsėjo 28 d. 23.05 val. pirmu tikrinimu S. S. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, 23.21 val. antru tikrinimu nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Po įvykio vietos ir automobilio apžiūros, automobilis ,,Audi”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 8–13).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra S. S. brolis, kuris šioje byloje yra įtariamasis, parodymus duos. Apie įvykį jis nieko papasakoti negali, nes nežino, jam tik trumpai papasakojo brolis, kad jį pagavo neblaivų už vairo. Jo brolis retai vartoja alkoholinius gėrimus, niekada anksčiau nevairavo išgėręs, jie yra artimi, daug bendrauja, nes yra pabėgėliai iš (duomenys neskelbtini), turi abu leidimus gyventi Lietuvoje, čia dirba kartu, jis jam gali daryti teigiamą įtaką, mato, kad brolis labai gailisi savo poelgio, dėl to prašo teisėjo nutraukti bylą jam laiduojant be užstato už savo brolį S. S. (b. l. 42–44).

2024 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto V. K. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. dirbo radijo šaukiniu „1872“ kartu su specialistu D. S. ir dar su dviem ekipažais. (duomenys neskelbtini) gatvėje vykdė policinę priemonę, tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 23:00 val. buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavęs pilietis papūtus į bekontaktį alkoholio detektorių, šis parodė, kad iškvėptame vairuotojo ore yra alkoholio, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis S. S., kuris pateikė savo (duomenys neskelbtini)išduotą vairuotojo pažymėjimą ir skaitmeninį leidimą gyventi Lietuvoje. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365, patikros Nr. 2068290 23:05 val. buvo atliktas asmens blaivumo testas ir nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,59 promilių, vėliau 23:21 val. nustatyta 1,55 promilių vidutinis girtumo laipsnis. Vairuotojas kalbėjo rusų kalba, kurią abu puikiai suprato. Apie sustabdytą neblaivų vairuotoją informuotas OVS budėtojas ir surinkta medžiaga perduota atvykusiam reagavimo valdybos ekipažui K1734 (b. l. 14).

2024 m. rugsėjo 28 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365, patikros Nr. 2068290, 2024 m. rugsėjo 28 d. 23:05 val. S. S. nustatytas 1,59 promilių girtumas, 23:21 val. - 1,55 promilių girtumas (b. l. 15–18).

2024 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 19–31).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 1 940 Eur (b. l. 39).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso S. S. (b. l. 36–37, 117, 118).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. S. 2024 m. rugsėjo 28 d., apie 23 val. 00 min., vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 2068290, nustatytas mažiausias 1,55 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad buvo išgėręs alkoholio ir, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vykdant policinę priemonę, tikrinant vairuotojų blaivumą (duomenys neskelbtini)gatvėje jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir alkotesteriu jam nustatytas neblaivumas, nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis pripažino vartojęs alkoholį. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365, patikros Nr. 2068290 23:05 val. buvo atliktas asmens blaivumo testas ir nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,59 promilių, vėliau 23:21 val. nustatytas 1,55 promilių vidutinis girtumo laipsnis. Alkotesterio duomenys užfiksuoti neblaivumo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo S. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo brolio V. S. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. V. S. parodė, kad tai pirmas kartas, kai brolis vairavo neblaivus. Jie kartu su broliu Lietuvoje gyvena ir dirba, tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gauna apie 1 500 eurų atlyginimą. Mano, kad jis gali užtikrinti, kad brolis daugiau nenusikalstų, sutinka būti laiduotoju, sutiktų sumokėti užstatą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 58), baustas administracine tvarka (b. l. 60–62), pakaltinamas, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 109).

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog V. S., kaltinamojo brolis, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 108). Jis su kaltinamuoju sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad V. S. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant V. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams su 1 000 Eur užstatu brolio V. S. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad S. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 3 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad M. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad automobilio „Audi“, 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 1 940 Eur (b. l. 39).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Dėl proceso išlaidų

2024 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam S. S. priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatą Kęstutį Gudyną kaltinamojo gynėju. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 91,67 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, be to, kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktai) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatą Kęstutį Gudyną. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turėjo būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam S. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

S. S. perduoti laiduotojo V. S. atsakomybei pagal laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Įpareigoti laiduotoją V. S. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje kaltinamojo duomenis ir bylos numerį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti S. S. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 3 d.;

– konfiskuoti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. S. nepriteisti.

Išaiškinti S. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.