Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo transporto priemonę, kai vairuotojas buvo neblaivus, o būtent:

2023 m. gruodžio 25 d., apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. kartu su draugu gėrė alkoholį. Kadangi pritrūko alkoholio, sugalvojo nuvykti į parduotuvę. Tuo metu buvo blogas oras, mamos namuose nebuvo, jis jautėsi gerai, todėl sugalvojo pasiimti mamos automobilį „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. nuo namų nuvažiavo apie 500 metrų, važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jį sustabdė policijos pareigūnai ir jam pirmu patikrinimu buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas, o po 15 minučių – 1,61 promilių girtumas. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Jo vairavimo stažas yra 16 metų ir per visą tą laiką pirmą kartą buvo sustabdytas neblaivus. Savo veiksmus vertina blogai, dėl to labai gailisi, nėra priklausomas nuo alkoholio. Automobilį pirko prieš pusę metų ir už jį sumokėjo 900 eurų, tačiau su kaltinime nurodyta automobilio verte sutinka. Automobiliu naudojasi bendrai jis ir mama, kartais pasiima ir tėtis, tačiau tėtis turi savo automobilį. Visi šeimos nariai automobiliu naudojasi bendrai, leidimo pasiimti automobilį jam nereikia. Kadangi gyvena kartu su tėvais, jie abu yra autoritetai. Mama daro gerą įtaką. Jeigu mama pasakytų nevairuoti, tai jos paklausytų ir nevairuotų (b. l. 125).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja E. K. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Buvo pirma Kalėdų diena ir ji buvo išvažiavusi prie eglutės. Grįžo namo ir pamatė, kad namuose nieko nėra, o ji namų raktų su savimi neturėjo, todėl paskambino sūnui. Iš pradžių sūnus nekėlė ragelio, kadangi jau buvo sulaikytas ir sėdėjo policijos automobilyje. Paskui sūnui leido su ja pasikalbėti ir sūnus pasakė, kad ji ateitų iki policijos mašinos, kuri buvo maždaug 500 metrų nuo namų. Ji nuėjo ir ten viską išsiaiškino. Sūnaus elgesį vertina blogai, tokių įvykių niekada nebuvo, tai yra pirmas kartas. Kai ji išvažiavo iš namų, sūnus buvo blaivus ir ji net negalvojo, kad jis gali važiuoti neblaivus. Sūnui gali daryti gerą įtaką, kadangi sūnus ją gerbia ir jie apie šį įvykį kalbasi, jis supranta, kad tai yra negerai, todėl ji tiki, kad jis padarys išvadas ir daugiau taip nesielgs. Jeigu ji būtų buvusi namuose, tokio įvykio net nebūtų. Automobilį jai nupirko sūnus ir yra registruotas jos vardu, tačiau jie automobiliu naudojasi bendrai, raktai yra visada palikti. Prašo skirti laidavimą be užstato, kadangi šiuo metu yra prasta finansinė padėtis, todėl būtų sudėtinga sumokėti užstatą, bet jeigu teismas nuspręstų užstatą skirti, tuomet ieškotų galimybių jį sumokėti (b. l. 126).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo D. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, jog 2023 m. gruodžio 25 d. buvo vykdomos policijos priemonės, kuomet buvo tikrinamas vairuotojų girtumas. Patikrinimui, adresu (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), apie 18 val. buvo sustabdytas automobilis „Kia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojo blaivumą bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Drager 5000“ buvo nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio, todėl buvo tikrinamas automobilio vairuotojo A. K. girtumas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmu tikrinimu 17.59 val. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas, antru tikrinimu 18.15 val. nustatytas 1,61 promilių girtumas. Automobilis, kurį vairavo A. K. priklauso E. K. (b. l. 44–47).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos E. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, jog savo vardu turi registruotą automobilį „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji leidžia naudotis ir savo sūnui A. K.. 2023 m. gruodžio 25 d. per Kalėdas ji buvo išvykusi, o sūnus buvo namuose. Grįžusi vakare, galimai apie 18 val. negalėjo patekti į namus, kadangi jie buvo užrakinti, o žinojo, kad sūnus A. K. turi būti namuose, todėl jam paskambino ir kuomet jis atsiliepė, pasakė, kad jis yra sulaikytas policijos pareigūnų. Pasakė, kad jis šiuo metu yra netoli namų (duomenys neskelbtini). Atėjusi į vietą, kur nurodė sūnus, kad jis yra sulaikytas, netoli parduotuvės pamatė, kad sūnus išgėręs ir kad sulaikytas jos automobilis, todėl iš karto suprato, kad sūnus vairavo neblaivus. Anksčiau sūnus niekada nėra vairavęs išgėręs, todėl negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Šiaip jis yra geras, su juo artimai bendrauja, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, todėl yra tikra, kad ateityje jis nepadarys naujų nusikaltimų, todėl gali už jį laiduoti, ir, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu prašo nutraukti (b. l. 50–53).

Iš 2023 m. gruodžio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 25 d. vykdant policinę priemonę, apie 17.55 val. adresu (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui A. K., patikrinus blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu, 17.59 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas, antru tikrinimu 18.15 val. nustatytas 1,61 promilių girtumas. Automobilis „Fiat (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–7).

Iš 2023 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) prie sankryžos. (duomenys neskelbtini) yra transporto priemonių stovėjimo vietos, kur vienoje iš stovėjimo vietų yra automobilis „Fiat (pastaba: tikslus automobilio modelis – „Kia“) (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo spynoje yra užvedimo raktelis. Ant automobilio vairuotojo durelių rėmo yra VIN: (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta fotolentelė. Po apžiūros, automobilis „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–23, 25–30).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Kia (duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas 2004–2009 m., pasirinkti metai – 2004, vidutinė kaina Lietuvoje yra 990 eurų su PVM (b. l. 31).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, jog automobilio „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra E. K. (b. l. 32).

Iš 2023 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 25 d. atlikus A. K. tikrinimą alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu 17.59 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 18.15 val. nustatytas 1,61 promilių girtumas (b. l. 39–41).

Iš vairuotojų registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog A. K. įgijęs teisę vairuoti AM, B ir B1 kategorijų transporto priemones, vairuotojo pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini) ir galioja iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 92).

Iš 2023 m. gruodžio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog A. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu ir automobilio „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (b. l. 33–37).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo A. K. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų D. M., E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. 2023 m. gruodžio 25 d., apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis A. K. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį E. K. atsakomybėn (b. l. 113). Kaltinamasis A. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neteistas (b. l. 76–78), administracine tvarka nebaustas (b. l. 84–85), dirba (b. l. 89), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 80, 83), nusikalstama veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

E. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 114). E. K. neteista (b. l. 121), administracine tvarka nebausta (b. l. 119), dirba (b. l. 115), akivaizdu, kad ji yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, juos sieja tvirti šeiminiai santykiai, stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, jie nuolat bendrauja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad E. K. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos E. K. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, neskiriant užtstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog A. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,61 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors A. K. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 4 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Byloje nustatyta, kad A. K. vairavo E. K. vardu registruotą transporto priemonę „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtu automobiliu naudojosi tiek kaltinamasis, tiek ir jo mama, kaltinamajam leidimo vairuoti transporto priemonę nereikėjo. Taigi šiuo atveju nustatyta, kad E. K. priklausantis automobilis kaltinamojo A. K. nebuvo paimtas savavališkai, be savininkės leidimo, nepaisant to, E. K. nežinojo, taip pat neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. E. K. minėto automobilio savininkė yra nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d., taigi automobilis jai nebuvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ar kaip kaltinamojo šeimos narei po šios nusikalstamos veikos padarymo. Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis yra 990 Eur su PVM. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nusikaltimo darymui panaudoto automobilio vertė buvo nustatyta neteisingai. Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)) byloje nebuvo nustatyta.

Kadangi gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo A. K. nepriteisiamos.

Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 68–75), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilis „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), grąžintinas E. K. nuosprendžiui įsiteisėjus;

automobilio „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas E. K.;

A. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. K., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. K. ir laiduotojai E. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 4 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš A. K. valstybės naudai konfiskuoti E. K. priklausančio automobilio „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 990 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

automobilį „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti E. K. nuosprendžiui įsiteisėjus;

automobilio „Kia (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. K.;

A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.