Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo A. M. skundu dėl antstolio V. M. neteisėtų veiksmų, suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. M. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, 2015-03-30 patvarkymu antstolis patvarkė areštuotą ir hipoteka įkeistą pareiškėjui priklausantį turtą pardavinėti iš varžytynių kaip vieną nedalomą objektą bei perkainoti šį turtą įvertinant bendra 347 544,00 EUR rinkos verte. Dėl nustatytos turto vertės vykdomosios bylos šalys per nustatytą terminą prieštaravimų nepareiškė, todėl 2015-05-19 antstolio patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytynės. Pirmosioms varžytynėms neįvykus, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, o išieškotojui įstatymo nustatyta tvarka atsisakius perimti neparduotą turtą, 2015-07-27 antstolio patvarkymu buvo paskelbtos antrosios varžytynės. Gavus pareiškėjo skundą, varžytynės antstolio patvarkymu buvo atšauktos bei patvarkyta sustabdyti turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/10/05399. Paaiškino, kad pareiškėjas žinojo apie antstolio atliekamus turto realizavimo veiksmus, visi skundžiami patvarkymai pareiškėjui buvo siunčiami pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, apie pasikeitusį faktinės gyvenamosios vietos adresą pareiškėjas antstolio neinformavo, prašymų siųsti pareiškėjui dokumentus kokiu nors kitu adresu ar įteikti šiuos dokumentus skolininkui kitu būdu pareiškėjas antstoliui nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 604 str. pareiškėjui siųsti patvarkymai laikomi įteiktas praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. Pareiškėjas nevykdė jam keliamos pareigos bendradarbiauti, vykdomosios bylos eiga nesidomėjo. Galiojančios teisės normos nenumato antstoliui pareigos iš anksto informuoti jį apie planuojamas skelbti varžytynes ir jų pradžią. Turtas antstolio buvo įkainotas tinkamai ir nepažeidžiant procesinių teisės normų. Hipoteka įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, o turto nerealizavimo iš varžytynių faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Antstolio pareiga yra nustatyti ne didžiausią, o teisingą turto vertę. Pareiškėjas nepateikė, o ir vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti antstolio nustatyta rinko verte. Skolininkas antstoliui nėra teikęs jokių prašymų ar pranešimų dėl siūlomo pirkėjo, nors teisė surasti ir pasiūlyti pirkėją pareiškėjui raštu išaiškinta 2014-03-31. Sprendimas parduoti visus žemės sklypus kaip vieną objektą buvo priimtas įvertinus išieškotinos sumos dydį, parduodamo turto rinkos vertę, į tai, kad žemės sklypai, kaip atskiri objektai nebuvo patrauklūs potencialiems pirkėjams bei į tai, kad vienas žemės sklypas yra skirtas visuomeniniams poreikiams ir yra neatskiriama likusių žemės sklypų dalis, būtinas šiais sklypais tinkamai naudotis ir pardavus visus sklypus atskirai, jis liktų nerealizuotinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo 2010-10-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 793V/2009 dėl 1869283,25 Lt (549201,59 EUR) skolos, 132 Lt (38,23 EUR) žyminio mokesčio ir 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo A. M. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, jį priverstinai parduodant iš varžytynių (v.b.l. 4). Nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, esančio Antežerių k., Vilniaus r. sav., rinkos vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė (v.b.l. 31). Vėliau minėtas žemės sklypas buvo padalytas į 9 žemės sklypus. 2013-06-04 antstolis patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes, tačiau jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl 2013-07-12 priimtas patvarkymas paskelbti varžytynes neįvykusiomis (v.b.. 210, 223). 2013-07-12 patvarkymu išieškotojui buvo pasiūlyta perimti turtą natūra (v.b.l. 225), išieškotojui turto neperėmus, 2013-08-02 patvarkymu paskelbtos antrosios varžytynes (v.b.l. 254), kurios antstolio 2013-09-10 patvarkymu pripažintos neįvykusiomis (v.b.l. 266). 2014-03-24 antstolis perkainojo parduodamą iš varžytynių turtą (v.b.l. 309). Dėl nustatytos turto vertės vykdomosios bylos šalys per nustatytą terminą prieštaravimų nepateikė, paskirtos pirmosios varžytynės (v.b.l. 352), tačiau 2014-06-06 jos paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v.b.l. 370). Perkainojus iš varžytynių parduodamą turtą, paskelbtos antrosios varžytynės, kurios taip pat pripažintos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v.b.l. 375, 396, 409). 2015-03-30 antstolis patvarkė areštuotą ir hipoteką įkeistą turtą, priklausantį pareiškėjui pardavinėti iš varžytynių kaip vieną nedalomą objektą, šį turtą perkainoti, įvertinant jį 347544,00 EUR rinkos verte (v.b.l. 422-423), paskelbtos pirmosios varžytynės (v.b.l. 446), tačiau varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2015-07-27 antstolis paskelbė antrąsias varžytynes, tačiau jos buvo atšauktos pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti patvarkymus dėl įkainojimo ir pardavimo kainos nustatymo, pirmųjų bei antrųjų varžytynių paskelbimo.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Šio perkainojimo tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L., K. L., H. L., E. L., bylos Nr. 3K-3-218/2009). Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Nagrinėjamoje byloje hipoteka įkeistas pareiškėjo turtas, kaip 9 atskiri turto vienetai, nebuvo parduotas nei pirmosiose varžytynėse už 80 procentų nustatytos turto vertės, nei antrosiose varžytynėse už 60 procentų nustatytos turto vertės, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Nepavykus parduoti pareiškėjui priklausančio turto kaip atskirų turtinių vienetų, esant išieškotojo motyvuotam pasiūlymui, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš parduodamų žemės sklypų yra skirtas visuomeniniams poreikiams ir yra neatskiriama likusių žemės sklypų dalis, antstolio patvarkymu nuspręsta žemės sklypus pardavinėti kaip vieną nedalomą objektą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolio nustatytas sklypų pardavimo būdas pažeidžia jo teises, nes visus sklypus pardavinėjant kaip bendrą turtinį vienetą sumažinamas pirkėjų ratas, todėl sumažėja ir pardavimo kaina, tačiau teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi antstolis jau organizavo žemės sklypų, kaip atskirų turto vienetų, pardavimą iš varžytinių, tačiau nei pirmose, nei antrose varžytynėse turtas nebuvo parduotas, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., V.G. v. R. S, M. K., O. P., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Taigi, teismų praktikoje pabrėžiama antstolio pareiga veikti ne tik išimtinai skolininko interesais, bet taip pat ginti ir išieškotojo teises.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolio nustatyta kaina neatitinka rinkos kainos, ji yra net tris kartus mažesnė už panašių žemės sklypų aro kainą. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje K.S. v. N.Š, bylos Nr. 3K-3-121/2010). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje A.G., V.G. v. R.S., M.K., O.P., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Įstatymas antstoliui ne tik nustato pareigą, bet ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta byloje K.S. v. N.Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010). CPK 681 straipsnio 3 dalis numato teisę skolininkui ar išieškotojui pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė antstoliui prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad reali įkeisto turto vertė yra kitokia, t.y. ženkliai didesnė nei nustatyta antstolio patvarkymu, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo informuotas apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, negavo priimtų patvarkymų, tačiau šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje A.S. v. S.M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007). CPK 644 straipsnio 2 punktas numato, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, taip pat CPK 644 str. 2 p. pareiškėjas, siekdamas sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrinti greitą vykdomojo dokumento įvykimą, turėjo informuoti antstolį apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą, aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga. Pareiškėjui nepranešus antstoliui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat nepateikus antstoliui rašytinio prašymo gauti procesinius dokumentus kitais būdais (elektroniniu paštu, telefonu ar kt.), pranešimai siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad pareiškėjui (skolininkui) tinkamai pranešta apie atliekamus vykdomuos veiksmus (CPK 644 str. 2 p., 604 str.). CPK 604 str. numato, kad procesiniai dokumentai vykdymo procese siunčiami registruotąja pašto siunta, kitokių procesinių dokumentų įteikimo būdų įstatymas nenumato, vykdomojoje byloje taip pat nėra pateikto pareiškėjo prašymo gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu todėl nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad antstolis apie priimtus patvarkymus privalėjo jį informuoti elektroniniu paštu ar telefonu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolio V. M. patvarkymai dėl turto įkainojimo, pirmųjų bei antrųjų varžytynių paskelbimo yra teisėti, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 593, 604, 644, 681 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio V. M. neteisėtų veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.