Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamiesiems M. B., jo gynėjui advokatui Petrui Lileikai, D. Z., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui, nukentėjusiajam K. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje ir laikomas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. birželio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 11 mėnesių;

2) 2012 m. gruodžio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams;

3) 2013 m. vasario 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę subendrinus su 2012-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, galutine bausme - laisvės atėmimu 2 metams;

4) 2013 m. kovo 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

5) 2017 m. -02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį- 2 MGL dydžio bauda ( 75.32 Eur).

6) 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., laisvės atėmimu 6 mėn. ir 2 MGL dydžio bauda ( 75.32 Eur). Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2018 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi panaikintas 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės terminuoto laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas. 2021 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu ( patikslintu 2018 m. kovo 6 d. nutartimi) paskirtą ir neatliktą bausmę- 2 MGL ( 72.32 Eur) dydžio baudą, pakeisti 2 dienų laisvės apribojimo bausme. Bausmę atlikęs. 2021 m. rugpjūčio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

7) 2022 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį.

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyventis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. rugpjūčio 9 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str., 140 str. 2 d., BK 63 str.. 5d.1p. 64( 1) str. - 1 metams laisvės apribojimo. 2019 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmę atlikęs.

2) 2019 m. rugpjūčio 26 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., BK 64 (1)str. 1d., 65 str. 1d., 2p. a. pp. - 38 MGL (1900 Lt) dydžio bauda;

3) 2020 m. rugsėjo 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 64 ( 1) str. 1d. - 30 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs, 2021 m. kovo 31 d. paleistas iš Šiaulių TI;

4) 2021 m. gruodžio 23 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., BK 63 str. 1d., 4d., BK 64 ( 1) str. 1d., -60 parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs, 2022 m. balandžio 1 d. paleistas iš Šiaulių TI,

5) 2022 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK178 str. 2 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. sausio 8 d. apie 18 val. 00 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Z., išgertuvių metu, be jokios dingsties, jis (M. B.) tyčia kumščiais sudavė sėdėjusiam nukentėjusiajam K. L. nenustatytą smūgių skaičių į veidą, o tuo pat metu D. Z. kojomis spyrė nukentėjusiajam K. L., ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, po ko nuketėjusysis K. L. nukrito ant grindų. Tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. L. nosies kaulų lūžius, muštinę nosies žaizdą, taip tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

D. Z. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. sausio 8 d. apie 18 val. 00 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B., išgertuvių metu, be jokios dingsties, M. B. tyčia kumščiais sudavus sėdėjusiam nukentėjusiajam K. L. nenustatytą smūgių skaičių į veidą, o tuo pat metu jis (D. Z.) kojomis spyrė nukentėjusiajam K. L., ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, po ko K. L. nukrito ant grindų. Tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. L. nosies kaulų lūžius, muštinę nosies žaizdą, taip tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Alkotesterio rodmenimis "Alcotest 7510" Nr. ARKB-0278 nustatoma, kad 2022 m. sausio 8 d. 18 val. 34 min. K. L. nustatytas 3,46 promilių neblaivumas, 2022 m. sausio 8 d. 18 val. 39 min. J. L. nustatyta 2,57 promilių neblaivumas, 2022 m. sausio 8 d. 18 val. 42 min. K. L. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (1 t., b.l.154-156).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, išgertuvių metu, be jokios dingsties, sužalojo K. L.. Kaltinamasis M. B. neneigia savo kaltės, kaltinamasis D. Z. teigia pats nukentėjęs, o pats nesmurtavęs. Byloje ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai K. L. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu ir nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 96-97). Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs. Liudytoja J. L., buvusi įvykio vietoje, taip pat įvardina kaltinamuosius kaip asmenis smurtavusius prieš nukentėjusįjį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis. Konkrečiu atveju kaltinamieji susitarimą daryti nusikalstamą veiką bendrai išreiškė konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamieji neigia taręsi daryti nusikaltimą. Tačiau reikia įvertinti tai, kad nusikaltimas buvo padarytas bute, kilus konfliktui tarp D. Z. ir K. L. į jį išsyk įsikišo M. B., teismas vertina, kaip abiejų kaltinamųjų vienas kito raginimą tęsti nusikalstamus veiksmus. Nepaisant to, kad abu kaltinamieji buvo neblaivūs, teismas mano, kad jie suprato, kad bendrais veiksmais daro nusikaltimą, t.y. veikė bendrininkų grupėje.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamųjų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jų veika kvalifikuota teisingai ir jie baustini.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 202,71 eurų už nukentėjusiojo K. L. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 202,71 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti solidariai iš kaltinamųjų M. B. ir D. Z..

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. M. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 185-203). VšĮ Jonavos PSC duomenimis M. B. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės ligų, grupei. 2017 m. gydytas VšĮ Respublikos Kauno Ligoninės psichiatrijos klinikoje. Dgn. F 10.3 - Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė ( 1 t., b.l. 210-211). Kaltinamasis teistas devynis kartus. Šią nusikalstamą veiką padarė vedinas žemų smurtinių paskatų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. B. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

D. Z. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 26-36). VšĮ (duomenys neskelbtini) PSC duomenimis d. Z. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės ligų, grupei (2 t. b.l. 46). Kaltinamasis teistas penkis kartus. Šią nusikalstamą veiką padarė vedinas žemų smurtinių paskatų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. Z. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. kovo 2 d. ir 2023 m. balandžio 28 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad M. B. ir D. Z. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro M. B. – 565,00 Eur, D. Z. – 354,89 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme, kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamųjų pajamos minimalios, byloje nėra duomenų apie jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš M. B. ir D. Z. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ––CD laikmena paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2022 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo Bausmę atliekant kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios M. B. kardomosios priemonės neskirti.

D. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Bausmę atliekant kalėjime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką atliktą pagal 2023 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti D. Z. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio tenkinimui 202,71 Eur (du šimtus du eurus ir 71 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš M. B. ir D. Z. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą, CD laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.