Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės ir Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. J. apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta V. E., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. E. atsakomybei 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Šiuo nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas E. J. civilinis ieškinys, priteisiant jos naudai iš kaltinamojo V. E. 120, 23 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. gruodžio 4 d. apie 18.00 val. apipildamas degiu skysčiumi (dyzelinu) gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., katilinės duris ir jas padegdamas, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą - E. J. priklausančias 100 eurų vertės katilinės duris.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. E. ir jo gynėja bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusioji E. J. prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip minėta, nukentėjusioji E. J. savo apeliaciniame skunde kelia priteistos neturtinės žalos didinimo klausimą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji E. J. pateikė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltininko 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad dėl V. E. padarytos nusikalstamų veiksmų patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, šoką, pablogėjo jos ir jos dukters M. J. sveikata, sutriko miegas, pasitikėjimas savimi, atsirado bendravimo problemų (1 t., b. l. 58, 59). Apeliaciniu skundu ji nurodo, kad prašo neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 3000 Eur, nes ji nežino, kiek dar išleis pinigų savo ir dukters M. J. gydymui, siekiant atstatyti jos sveikatos būklę (2 t., b. l. 31-33).

Kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, konstatavus V. E. kaltę dėl nukentėjusiajai priklausančio turto (namo katilinės durų) sugadinimo visuotinai pavojingu būdu (padegant), nukentėjusiajai E. J. kilo neigiami išgyvenimai ir ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji E. J. dėl nusikalstamų V. E. veiksmų patyrė išgąstį, šoką, pažeistas saugumo jausmas, tačiau tai tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas ir priteisė nukentėjusiajai E. J. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, tai yra pakankama satisfakcija konkrečiu atveju ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo kriterijams.

Iš teismui pateikto medicinos dokumentų išrašo /siuntimo kopijos matyti, kad E. J. nuo 2015 m. gruodžio mėn. dėl patirto streso atsirado padidintas jautrumas, nerimas, sutriko miegas, greita nuotaikų kaita, reikalinga psichologo konsultacija (2 t., b. l. 56, 58). Tuo pačiu pažymėtina, kad V. E. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, jokių sužalojimų, kurie galimai būtų sukėlę sunkesnius, ilgiau išliekančius negatyvius padarinius nukentėjusiajai, nebuvo padaryta, duomenų apie sunkesnes išliekamąsias pasekmes byloje nėra. Apeliantės teiginiai apie jos patirtus ypatingai didelius dvasinius išgyvenimus, didžiulį stresą, gilų dvasinį sukrėtimą, baimę dėl savo gyvybės, pažeminimą nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo didinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios daromos prielaidos dėl galimos žalos ateityje nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo spręsti dėl didesnės neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 3K-3-38/2007 ir kt.). Tik esant konkretiems sutrikimams, teismas galėtų svarstyti klausimą dėl priežastinio ryšio tarp kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai nustatytų atitinkamų negatyvių padarinių buvimo, o tuo pačiu ir atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Atmesdama nukentėjusiosios apeliacinį skundą kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir M. J. atžvilgiu. Nukentėjusiosios E. J. apeliaciniame skunde pažymima, kad ji reiškė civilinį ieškinį ne tik dėl savo pačios patirtos žalos, bet ir dėl savo dukters M. J. patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji E. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuris gautas 2015-12-14 prokuratūroje, dėl 5100,00 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l. 55-56), kurią sudaro turtinė žala – 100 Eur ir neturtinė žala – 5000 Eur. 2015-12-20 nukentėjusioji pateikė patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 t. b. l. 58-59), kurią sudaro 151, 77 Eur turtinė žala (vaistai – 10, 95 Eur, degalai – 40, 82 Eur, apdegintų durų pakeitimas – 100 Eur), bei 5000 Eur neturtinė žala. Iš šių ieškinių bei nukentėjusiosios parodymų pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad nukentėjusioji E. J. civilinį ieškinį reiškia ir už savo dukterį M. J., gim. 1997-08-23, nors civilinį ieškinį pasirašė tik viena E. J.. Be to, M. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnametė, duomenų, kad ji negalėtų pati pareikšti ieškinį, byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys pagrįstai buvo išspręstas kaip pareikštas vienos nukentėjusiosios E. J.. Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad M. J. buvo moksleivė, jauno amžiaus, tik pradedanti savo gyvenimo kelią, nėra pagrindas keisti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

nukentėjusiosios E. J. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą.