Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei atsakovo A. Ž. atskirtąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei T. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje - Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5) vaikas yra 8 m. amžiaus, todėl pareigą juo rūpintis, jį auklėti, ugdyti turi abu tėvai, ieškovas negali vienasmeniškai nuspręsti ko reikia vaikui, kadangi atsakovei nėra apribotos teisės dalyvauti vaiko auklėjime juo rūpintis.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės T. M. atskirasis skundas atmestinas.

Ieškovo A. Ž. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl kito atskirojo skundo reikalavimas dėl motinos (atsakovės) laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, laikytinas išvestiniu ir spręstinas tik išsprendus klausimą dėl pirmosios instancijos teismo 2010-08-31 skundžiamos nutarties, kuria nustatyta laikina šalių vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Tokiu būdu CK 3.65 str. 2 d. numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). CK 3.65 str. sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovas, yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Tokio pobūdžio ginčuose tėvui ar motinai negalima teikti privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT CBS kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai ištyrė šiuo klausimu nagrinėtinus aspektus, t. y. tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad iki teismo sprendimo priėmimo tikslinga nustatyti gyvenamąją vietą su ieškovu, nes tai labiau atitiks vaiko interesus. Nesutikti su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp šalių nutraukta 2007-10-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Šalys tarpusavyje konfliktuoja dėl bendravimo su vaiku, nors teismo šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarka ir nustatyta. Ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė buvo išvykusi į Šveicariją, sūnus tuo metu gyveno su tėvu Kaune ir ruošėsi lankyti Kauno Žaliakalnio pradinę mokyklą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2010-04-23 raštą, šalių nepilnamečiam vaikui gyvenant su ieškove, jos draugas Viktoras pažemino šalių nepilnamečio vaiko garbę ir orumą, dėl ko Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo rašte nurodė atsakovei, jog ji susitikimus su užsienyje gyvenančiu draugu planuotų, kai sūnus išvyksta pas tėvą, siekiant išvengti sūnaus kontakto su jos draugu, dėl ko rekomendavo sūnų palikti su tėvu ir į Šveicariją vykti vienai. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Remiantis aukščiau nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui kreipiantis į teismą atsakovė buvo išvykusi, likus kelioms dienoms iki mokyklos atsakovė dar nebuvo pasiėmusi vaiko iš atsakovo, nors reikalinga buvo ruoštis mokyklai, vaikas nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos iki dabar gyvena su tėvu, nesant, tuo metu, galimybės nustatyti sūnaus gyvenimo sąlygų motinos namuose, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams patvirtinus, jog ieškovo namuose yra visos sąlygos vaikui augti pas tėvą, be to, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams šalių sūnaus išreikštą nuomonę, jog jam pas tėtį gyventi gerai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai, iki bus išspręstas šalių ginčas, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutikti neturi pagrindo, kadangi ieškovas turi visas sąlygas tinkamai rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, sudarant jam tinkamas sąlygas, suteikiant saugią ir stabilią aplinką, kurioje jis gali mokytis ir pilnavertiškai socializuotis, be to, vaikas daugiau nei tris mėnesius lanko mokyklą Kaune, byloje nėra duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro vaikui socialinę, psichologinę žalą ar kelia emocinius išgyvenimus, todėl sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas, būtų ne tik netikslingas, tačiau gali padaryti didelę žalą nepilnamečio interesams, tame tarpe ir mokymosi rezultatams.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu negalima pripažinti ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal šalių pareikštus byloje reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tuo tarpu dauguma atskirojo skundo argumentų susiję su ginčo išsprendimu iš esmės ir ieškinio pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai priteikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-26 nutarties.

Civilinio kodekso 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tiek tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, tiek nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. CK 3.170 str. įtvirtina skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Abiejų tėvų teisės ir pareigos bendraujant ir auklėjant savo vaikus yra lygios.

Pirmosios instancijos teismui 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustačius šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovė 2010-10-25 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas apsaugoti, apginti nepilnamečio vaiko ir vieno iš tėvų (motinos) interesus ir užtikrinti motinos ir nepilnamečio sūnaus asmeninių teisių ir pareigų įgyvendinimą, skundžiama 2010-10-26 nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką šiomis sąlygomis: 1) antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val. atsakovei paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą; 2) trečią ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 12 val. iki pirmadienio 8 val. ryto, atsakovei paimant vaiką iš mokyklos ir atvežant vaiką į mokyklą; 3) rudens atostogų metu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki lapkričio 2 d. imtinai atsakovei paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą; 4. žiemos atostogų metu nuo 2011 m. vasario 21 d. iki vasario 27 d. imtinai atsakovei paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą.

Iš teismui pateikto apelianto (ieškovo) atskirojo skundo turinio matyti, jog jis iš esmės neprieštarauja, jog atsakovė bendrautų su sūnumi ir būtų nustatyta laikina bendravimo tvarka iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau apeliantas nesutinka su teismo nustatytu konkrečia bendravimo tvarka - grafiku (laiku), kuri, kaip teigia ieškovas, pažeidžia paties vaiko interesus ir esamą užsiėmimų grafiką, dėl kurio vaikui fiziškai ne visada yra įmanoma susitikti su atsakove, dėl ko teismo prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarka antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą. Iš apelianto teismui nurodytų argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymu nustačius, jog šalių sūnus lanko teniso treniruotes ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 17.30 val., antradieniais nuo 16.30 val. iki 17.30 val. ieškovas su sūnumi žaidžia krepšinį, penktadieniais sūnus taip pat turi krepšinio treniruotę nuo 13.45 val., teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į vaiko interesus, jog nustatytas kasdieninis atsakovės bendravimo laikas su vaiku, iš esmės trukdytų sūnaus aktyviam laisvalaikiui, treniruočių grafikui, tačiau siekiant išlaikyti šalių – vaiko tėvų - pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, tikslintina kasdieninė teismo nustatyta atsakovės ir jo sūnaus bendravimo tvarka, kuri geriau atitinka vaiko interesus, bei nemažina, neriboja, teismo nustatytos galimybės atsakovei bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, nurodant, jog atsakovė antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.00 iki 20.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parveža į jo gyvenamąją vietą.

Iš atskirojo skundo matyti, kad ieškovas sutinka, kad atsakovė su sūnumi bendrautų savaitgaliais, tačiau prašo pakeisti nustatytą bendravimo laiką - trečią ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 12 val. iki pirmadienio 8 val. ryto, paimant vaiką iš mokyklos ir atvežant vaiką į mokyklą, į trečią ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 16 ar 17 val. atsakovei paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija pažymi, jog vaikui šiuo metu yra 8 metai, jis lanko mokyklą, dėl ko jo negrąžinimas į namus sekmadienio vakarą neatitiktų vaiko interesų, kadangi ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Kaune, vaikui kitą dieną (pirmadienį) reikia eiti į mokyklą, prieš tai jam reikia paruošti pamokas, pailsėti, eiti ankščiau miegoti. Be to, nustatyta, jog penktadieniais nuo 13.45 val. šalių sūnus turi krepšinio treniruotę, dėl ko tikslintinas nustatytas bendravimo laikas trečią ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nustatant, jog atsakovė gali bendrauti su sūnumi trečia ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 17 val. atsakovei paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą. Tais savaitgaliais, kai M. Ž. yra teniso ar krepšinio varžybos, vaikas lieka su tėvu, o motina su vaiku susitinka artimiausią kitą savaitgalį.

Atmestinas apelianto argumentas, jog ieškovas su vaiku šią žiemą jau yra suplanavę 2 keliones slidinėti į kalnus į Austriją ir užsisakę viešbučius: nuo 2010-12-29 iki 2011-01-09 ir 2011-02-18 iki 2011-02-26, todėl vaikas vasario mėn. atostogų su motina praleisti negalės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto argumentai pažeidžia atsakovės interesus, vaiko interesus - bendrauti žiemos atostogų metu, ne tik su tėvu, bet ir su motina, taip pat šalių interesų pusiausvyros, lygiaverčio abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime principus. Kolegija pažymi, jog šalių sūnui pagrindines žiemos atostogas leidžiant su ieškovu, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog papildomas žiemos atostogas jis praleis su atsakove, ir nėra teisinio pagrindo šią bendravimo tvarką pakeisti, dėl ieškovo vienašališkai suplanuotų atostogas su sūnumi papildomų žiemos atostogų metu.

Apeliantas, prašydamas pakeisti nutartį, t. y. nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarką pavasario atostogų metu: nuo 2011 m. balandžio mėn. 18 d. iki balandžio mėn. 24 d. imtinai arba nuo 2011 m. balandžio mėn. 26 d. iki gegužės mėn. 01d. atsakovei paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą, iš esmės kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo spręsti pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl minėtų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal jo priėmimo metu pareikštus reikalavimus tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 4 p.,

nutaria:

Atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovo atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarkos savaitės darbo dienomis ir savaitgaliais nustatymo.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovės T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-20498-54/2010 ir priimtas teismo sprendimas:

1) antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.00 iki 20.00 val. atsakovei paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą;

2) trečia ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 17 val. atsakovei paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą. Tais savaitgaliais, kai M. Ž. yra teniso ar krepšinio varžybos, vaikas lieka su tėvu, o motina su vaiku susitinka artimiausią kitą savaitgalį.

Likusioje dalyje 2010 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.