Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. S., jo atstovei advokato padėjėjai A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2017-06-22 Tauragės apskrities VPK nutarimo Nr. 85ANN-105705480-17 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-05-31 Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas surašė M. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85ANPAN-102258278-17, už tai, kad jis vairavo automobilį, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu “Šalutinis kelias iš kairės“, baigdamas lenkimo manevrą nerodė posūkio signalo. Tokiu būdu M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 5, 140.1, 82.2, punktus.

Dėl šių veiksmų M. S. 2017 m. birželio 22 d. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-105705480-17 (toliau- Nutarimas), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta – 200,00 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

L. V. K teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. važiavo automobiliu kartu su M. S.. Kelyje tuo metu buvo labai daug mašinų. Lenkiant kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ jis nepastebėjo. Įvažiavus į Tauragės miestą, jų automobilį sustabdė policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad jie padarė KET pažeidimą. Nuvažiavus į Tauragės apskrities VPK jie sužinojo kokį KET pažeidimą padarė. Nuo pažeidimo vietos iki policijos pareigūno, kuris sustabdė buvo apie 15 km atstumas. K. M. S. darė lenkimą iš jų paskos važiavo kita transporto priemonė – autobusiukas, todėl jei M būtų stabdęs automobilį, būtų įvykusi avarija. Mano, kad lenkimas buvo saugus. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad jei pradėjai manevrą, tai jį reikia baigti. Jei M. S. būtų stabdęs, tokiu atveju būtų kita mašina atsitrenkusi į jų mašinos galą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo (b. l. 1-2), išnagrinėti rašytiniai įrodymai, esantys byloje – 2017-06-22 nutarimo Nr. 85ANN-105705480-17 administracinio nusižengimo byloje kopija (b.l.3-4), elektroninio susirašinėjimo laiškų kopijos (b.l. 5-6-7), M. S. 2017-07-03 prašymas (b.l. 18-19), CD laikmena su vaizdo įrašu, kurie patvirtina faktą, jog M. S., pažeisdamas KET, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus <...>.

KET III skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 5 punkte nurodyta, kad „eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.”

KET XVI skyriaus ,,Lenkimas ir eismas juostose‘‘, 136 punkte nurodyta, jog vairuotojas prieš pradėdamas lenkti privalo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti (136.1 p.); transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo (136.2 p.); lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms (136.3. p.); baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (136.4. p.); lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės (136.5 p.).

KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos” I skyriaus ,,Horizontalusis ženklinimas” 1.6 papunktis nurodo – “Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.”

Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. S. 2017 m. gegužės 31 d., 07.36 val., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė, Burkėnų k., Šilutės r. sav., 123 km., vairavo automobilį Volkswagen LT 35, valst Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu “Šalutinis kelias iš kairės“, baigdamas lenkimo manevrą nerodė posūkio signalo. Tokiu būdu M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 5, 140.1, 82.2, punktus. Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog M. S. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, įrodyta. M. S. šios nuobaudos neginčija.

Sprendžiant dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymo, yra būtina nustatyti valinį elementą – t.y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia, be to, turi būti nustatytos ir pavojingos situacijos sukėlimo pasekmės ( t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) . Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 5, nustatančiu, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

Iš byloje pateiktos medžiagos bei peržiūrėjus CD laikmenoje esantį įrašą dėl pažeidimo, negalima kategoriškai spręsti, kad padaryta pavojinga veika, kurios pasekmės būtų privertusios kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nustatyta, jog M. S. lenkimo manevras kitiems eismo dalyviams jokių nepatogumų nesukėlė, priešpriešais atvažiuojančių automobilių kelyje nebuvo, kelias tuo metu buvo laisvas. Todėl teismas mano, kad M. S., išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą galėjo ir turėjo suprati, kad tokie jo veiksmai nesukels pavojaus kitų asmenų (ir savo paties atžvilgiu) sveikatai, ar turtui. Todėl galima teigti, kad M. S. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti administracinio teisės nusižengimo.

Ištyręs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog M. S. veika pagal ANK 420 str. 1 d. institucijos kvalifikuota teisingai, nutarimas M. S. atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą (ANK 572 straipsnio 2 dalis, 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas, 615 straipsnio 1 dalis). Institucijos pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, užfiksavo M. S. sutikimą su teisės pažeidimu bei gailėjimąsi. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, nustatyta skundą padavusio asmens viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, lygi sankcijos minimaliai ribai, ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, paskirti nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2, 3 dalies reikalavimų.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro sąlygas taikyti M. S. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti M. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

M. S. iš karto prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tai matyti ir iš 2017 m. gegužės 31 d. protokolo. Tačiau 2017 m. birželio 23 d. nutarime Institucija jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad M. S. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą buvo baudžiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų apie anksčiau jo padarytus nusižengimus. Taigi M. S. nėra piktybinis KET pažeidėjas. Todėl nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje M. S. padarytas nusižengimas vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl M. S. padaryto nusižengimo neigiami padariniai nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). Be to, nustatyta, kad M. S. teisė vairuoti būtina atliekant darbines pareigas. Jis dirba (duomenys neskelbtini) projektų vadybininko pareigose. M. S. yra atsakingas už organizuojamus seminarus, mokymus ir jų reklamą, rinkodaros strategiją. Mokymai organizuojami visoje Lietuvoje, todėl M. S. būtina nuolat vykti į komandiruotes, tam kad būtų užtikrintas sklandus darbų vykdymas. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Be to, teisė vairuoti jam reikalinga pavežėti vaikus į mokyklą ir iš jos. Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones M. S. yra itin reikšminga, t. y. ji reikalinga darbe bei šeimoje, tai yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis.

Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. S. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2017-06-22 nutarimu paskirta nuobauda šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti M. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje yra.

Skundo nagrinėjimo teismo posėdžio metu nustatytos M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo pobūdį, faktines jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįstama, kad yra visos sąlygos M. S. atžvilgiu neskirti administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 str. 5 d. Neskyrus administracinės poveikio priemonės, bus pasiekti ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Skundžiamas nutarimas keistinas.

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo įrašu, nutarčiai įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Teisams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017 m. birželio 22 d. Tauragės apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-105705480-17, kuriuo M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta – 200 Eur bauda.

Netaikyti ANK 420 str. 5 d. numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo 4 mėnesiams.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.