Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus, atstovaujamo viršininko Kęstučio Lukošiaus, ir M. S. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas 2017 m. gegužės 31 d. surašė M. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85ANPAN-102258278-17 už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, ir, baigdamas lenkimo manevrą, nerodė posūkio signalo. Tokiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 140.1, 82.2 punktų reikalavimus.

Dėl šių veiksmų M. S. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 85ANN-105705480-17 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas. M. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Pažymėtina, jog ANK 652 straipsnio, nustatančio bylų dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo apygardos teisme ribas, 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliaciniuose skunduose neginčijamas M. S. kaltės klausimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl to, ar M. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis ir ar padarytas nusižengimas pagal minėtą įstatymo normą kvalifikuotas tinkamai.

Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo

Kaip matyti, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties antrasis lapas baigiamas žodžiu „Prašome:“, tačiau trečiojo lapo, kuriame būtų suformuluotas prašymas, pateikta nėra.

ANK 647 straipsnio 2 dalis numato, jog apeliaciniame skunde turi būti nurodyta: apygardos teismo pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, kurioje paduodamas apeliacinis skundas; skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje ar jo (jos) dalies esmė; nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai; apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai.

Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę ir atskleistą reguliavimą, darytina išvada, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties neatitinka apeliacinio skundo turiniui administracinio nusižengimo byloje keliamų reikalavimų ir apeliacinės instancijos teismas jo nagrinėti negali.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ne tik apeliaciniame skunde nesuformuluotas prašymas, bet Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas nepasirašytas įgalioto asmens. Pagal byloje esančius detalius metaduomenis (b.l. 41) Kęstutis Lukošius, viršininkas, pasirašė apeliacinį skundą 2017-10-03 16.45 val., bet šioje byloje apeliacinis skundas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties panaikinimo surašytas 2017 m. spalio 4 d.

Dėl M. S. apeliacinio skundo

Būtina pažymėti, jog nusižengimo padarymo metu, 2017 m. gegužės 31 d., galiojusi ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) numatė, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Aptartas įstatyme įtvirtintas reguliavimas buvo pakeistas.

Nuo 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojusioje ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2017 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. XIII-640) įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Straipsnio 5 dalis palikta nepakeista. Atkreiptinas dėmesys, jog po pakeitimo įsigaliojimo administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisykles pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė pavojingą situaciją.

Taigi atsižvelgiant į pakeitimo reikšmę, būtina įvertinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje išdėstytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltės forma turi būti tik tyčia, be to, turi būti nustatytos ir pavojingos situacijos sukėlimo pasekmės (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 5 punktu, nustatančiu, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Iš byloje pateiktos medžiagos bei peržiūrėjus CD laikmenoje esantį įrašą dėl pažeidimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog negalima kategoriškai spręsti, kad padaryta pavojinga veika, kurios pasekmės būtų privertusios kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nustatyta, jog M. S. lenkimo manevras kitiems eismo dalyviams jokių nepatogumų nesukėlė, priešpriešais atvažiuojančių automobilių kelyje nebuvo, kelias tuo metu buvo laisvas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, M. S., išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą galėjo ir turėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai nesukels pavojaus kitų asmenų (ir savo paties) sveikatai ar turtui. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. S. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti administracinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali visiškai sutikti su išvadomis, padarytomis Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, kadangi jos yra prieštaringos. Jei apygardos teismas pritartų išvadai, kad M. S. atliktuose veiksmuose nesama tyčios, tuomet būtų galima kelti klausimą, ar jo veikoje yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 3 d.), sudėties požymiai. Siekiant tinkamai kvalifikuoti M. S. padarytą administracinį nusižengimą, yra būtina tiksliai identifikuoti veiksmus, už kuriuos jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokolas M. S. surašytas ir nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, ir, baigdamas lenkimo manevrą, nerodė posūkio signalo. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 140.1, 82.2 punktų reikalavimus. Kaip jau minėta anksčiau, Kelių eismo taisyklių 5 punkte yra numatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. 82.2 punkte įtvirtinta, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Galiausiai Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad M. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad, baigdamas lenkimo manevrą, nerodė posūkio signalo, ir dėl šio nusižengimo ginčo byloje nėra. Tuo tarpu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį M. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad lenkė kitą automobilį vietoje, kurioje lenkti draudžiama. Nuo 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojusioje ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcijoje administracinė atsakomybė numatyta, be kita ko, už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, tačiau nėra nustatyta papildoma būtina sąlyga atsakomybei kilti, jog toks lenkimas turi sukelti pavojingą situaciją, t. y. administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose lenkti draudžama, tiek iki įstatymo pakeitimo, tiek nuo 2017 m. spalio 3 d. yra numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir administracinės nuobaudos už šio nusižengimo padarymą nesikeitė. Taigi M. S. lenkimas vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti buvo draudžiama, teisingai buvo kvalifikuotas pagal nusižengimo padarymo metu galiojusią ANK 420 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) ir nėra pagrindo jo perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. ANK 417 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. XIII-640) yra numatyta administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju M. S. trauktas administracinėn atsakomybėn ne už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, o už lenkimą draudžiamoje vietoje, taigi apeliaciniame skunde aptartas perkvalifikavimo klausimas netaikomas. Nepaisant to, kad įvykio metu M. S. buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tačiau ankstesnėse proceso stadijose netraukus jo administracinėn atsakomybėn už tokius veiksmus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, M. S. padėtis nebegali būti bloginama – jo veiksmai nebegali būti kvalifikuojami pagal dar vieną ANK straipsnį, jei to neprašoma apeliaciniame skunde, t. y. neprašoma griežtinti administracinės atsakomybės ar kitaip bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį (ANK 652 straipsnio 2 dalis).

Dėl M. S. kaltės, darant ANK 420 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 3 d.) numatytą administracinį nusižengimą, papildomai pažymėtina, kad pažeidėjas veikė esant tiesioginei tyčiai. Nors apeliaciniame skunde M. S. nurodė, kad, lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, baigdamas lenkimo manevrą, kirto baltą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, o pabaigti lenkimo manevrą nusprendė, įvertinęs, kad toks jo elgesio variantas yra saugiausias tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, tačiau priimtas sprendimas pabaigti lenkimo manevrą vietoje, kurioje draudžiama lenkti pagal Kelių eismo taisykles, nors ir priimtas, atsižvelgus į susidariusios situacijos aplinkybes, patvirtina, kad M. S. suprato, jog nesilaiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei draudimų, jo veiksmai gali sukelti žalos jo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, t. y. M. S., darydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, suvokė veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (veikė tyčia).

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo apeliacinės instancijos teismas tik trumpai pažymi, jog visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kurios sudaro pagrindą paskirti M. S. švelnesnę administracinę nuobaudą. Apygardos teismas sutinka su išvada, jog M. S. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutarimu paskirta nuobauda šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti M. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 647 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.