Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-07 · Civilinė byla Nr. e2S-271-577/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
e2S-271-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31529-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“
Atsakovas
J. B., A. D., E. A., R. A., R. R., H. R., uždarajai akcinei bendrovei „BLG Terminalas“, uždarajai akcinei bendrovei „Europos konsultacinė kompanija“, uždarajai akcinei bendrovei „Kino rožė“, E. K., K. J., J. J. K., R. B., I. B., S. J., A. J., K. Š., A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Naudingas plotas“, L. L., J. V., R. E. J., V. K., V. A., N. S., A. P., N. A., I. A., G. K., I. C., S. K., J. M., N. K., L. P., V. P., R. G., Ž. K., A. K., D. M., N. Š., A. T., R. T., J. S., M. M., I. K., S. Z. L., K. M., J. M. M., A. G., R. Z.-G., TP AIM
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Intergas“, uždaroji akcinė bendrovė „Dolaurus“, uždaroji akcinė bendrovė „G. T. LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Sadovnikova“, uždaroji akcinė bendrovė „Realinija“, R. D., N. K., V. K., V. Z., D. Z., S. Z., A. U., A. S., B. S. M., A. J., V. J., V. S., J. Š.-S., T. N., A. K., K. J., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Euroreklama“, E. A., uždaroji akcinė bendrovė „Turto garantas“, S. P., I. M., M. M., G. S., R. S., G. P., V. P., D. P., Ž. Y., Y. C. Y., S. R., V. R., uždaroji akcinė bendrovė „Geolizingas“, A. Š., A. E. S., J. S., R. K., uždaroji akcinė bendrovė „E. T. Grioup“, T. J., A. P., E. P., A. V., R. V., D. B., L. T., Ž. T., V. B., J. B., J. R., E. R., uždaroji akcinė bendrovė „Jo-link“, Š. K., I. J., R. B., D. J., V. S. M., uždaroji akcinė bendrovė „Biodela“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-271-577/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31529-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ ieškinį atsakovams J. B., A. D., E. A., R. A., R. R., H. R., uždarajai akcinei bendrovei „BLG Terminalas“, uždarajai akcinei bendrovei „Europos konsultacinė kompanija“, uždarajai akcinei bendrovei „Kino rožė“, E. K., K. J., J. J. K., R. B., I. B., S. J., A. J., K. Š., A. B., A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Naudingas plotas“, L. L., J. V., R. E. J., V. K., V. K., V. A., N. S., A. P., N. A., I. A., G. K., I. C., S. K., A. B., J. M., N. K., L. P., V. P., R. G., Ž. K., A. K., D. M., N. Š., A. T., R. T., J. S., N. Š., M. M., I. K., S. Z. L., K. M., J. M. M., A. G., R. Z.-G., TP AIM, uždarajai akcinei bendrovei, V. R., O. R., H. M. Ch., J. J., P. P., uždarajai akcinei bendrovei „Techgama“, L. U., V. U., A. Š., N. Š., V. P., O. P., D. Č., P. K., B. S. Ž., L. Ž., S. B., K. Š., G. D., M. P., V. G., R. G., E. L., I. B., A. B., O. A., J. B., E. S., A. Č., L. Č., G. B., L. B., Ž. M., A. C., uždarajai akcinei bendrovei „Sanifinas“, R. V., R. U., V. U., T. S., D. N., V. S., I. A., E. L., N. P., E. P., V. Č., A. V., M. V., J. G., E. Ž., L. Š., G. V., T. Ž., A. Ž., V. T., G. T., A. G., N. G., B. S., S. S., A. S., M. A., F. J. M., uždarajai akcinei bendrovei „Geovista“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Geotechniniai darbai“ dėl teisės įrengti išorinę reklamą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Intergas“, uždaroji akcinė bendrovė „Dolaurus“, uždaroji akcinė bendrovė „G. T. LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Sadovnikova“, uždaroji akcinė bendrovė „Realinija“, R. D., N. K., V. K., V. Z., D. Z., S. Z., A. U., A. S., B. S. M., A. J., V. J., V. S., J. Š.-S., T. N., A. K., K. J., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Euroreklama“, E. A., uždaroji akcinė bendrovė „Turto garantas“, S. P., I. M., M. M., G. S., R. S., G. P., V. P., D. P., Ž. Y., Y. C. Y., S. R., V. R., uždaroji akcinė bendrovė „Geolizingas“, A. Š., A. E. S., J. S., V. K., R. K., uždaroji akcinė bendrovė „E. T. Grioup“, T. J., K. J., A. P., E. P., A. V., R. V., D. B., L. T., Ž. T., V. B., J. B., J. R., E. R., uždaroji akcinė bendrovė „Jo-link“, V. K., Š. K., I. J., J. B., R. B., D. J., V. S. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Biodela“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo įrengti išorinę reklamą be bendraturčių sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad ieškovė turi teisę įrengti išorines reklamas, be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas pastate (duomenys neskelbtini), sutikimo, kurios atitinka šias sąlygas: 1) išorinė reklama įrengiama ant administracinio pastato su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, (duomenys neskelbtini), komercinėje pastato dalyje esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos, ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų; 2) išorinės reklamos pagal savivaldybės administracijos išduotos leidimus, be papildomų mokesčių, įrengiamos ir demontuojamos reklamos davėjų jėgomis ir lėšomis; 3) negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūri, remontuoja komercinės pastato dalies negyvenamosios paskirties patalpų savininkai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patenkinęs ieškovė atskirąjį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Via sport“ ieškinį dėl leidimo įrengti reklamą be bendraturčių sutikimo. Teismas nurodė, kad nėra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, faktinis ieškinio pagrindas neatitinka atsakovo. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pati bendraturčio teisė yra suteikta įstatyme ir negali būti ginčo objektu; tačiau ieškovas ieškinyje formuluoja būtent reikalavimą dėl tokios teisės pripažinimo. Teismo nuomone, akivaizdu, jog toks reikalavimas nesukels jokių teisinių padarinių, todėl negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat teismas nurodė, jog ieškovas ikiteisminėje stadijoje turėtų pateikti projektinius pasiūlymus bendrijai, ir nors įstatymas nedraudžia ieškovui reikšti reikalavimus kiekvienam bendrasavininkui atskirai, kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo ieškovas turi teisę tik tuomet, kai įvykdo įstatymo reikalavimus ikiteisminiam ginčui išspręsti. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į kiekvieną atsakovą, kuris galimai nedavė sutikimo ieškovui ir, kad būtų pateikęs kiekvienam atsakovui reklamos projektinį pasiūlymą, t. y. ieškovas nėra pasinaudojęs ikiteismine ginčo sprendimo tvarka - nėra prašęs sutikimo iš bendraturčio, kaip nustatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje ir šia tvarka dar gali pasinaudoti. Teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, pažymėjo, jog reikšdamas reikalavimą kiekvienam iš atsakovų individualiai, kaip šiuo metu yra pareikšta ieškinyje, ieškovas turėtų pareikšti konkrečius individualius reikalavimus kiekvienam atsakovui, sumokėdamas atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Pažymėjo, kad įstatymai nenumato pareigos gauti tokio pobūdžio bendrasavininkų sutikimus. Teismas nurodė, jog pagal tokį ieškinio faktinį pagrindą ir tokius reikalavimus, reiškiamus ieškinyje nurodytiems atsakovams, ieškinys negali būti priimtas, nes teismas nenagrinėja reikalavimų, nesukuriančių teisinių pasekmių bei ieškovas nėra pasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, ieškinio pagrindas nesusijęs su ieškinio dalyku.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3. Ieškovė „Via sportas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas ignoravo aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus. Pasak ieškovės, esant bendraturčių ginčui jis turėtų būti spendžiamas byloje reiškiant vieną reikalavimą. Teismo reikalavimas reikšti atskirus individualius reikalavimus kiekvienam atsakovui yra nepagrįstas.

3.2. Ieškovas prašo ne šiaip pripažinti jo teisę įrengti išorines reklamas, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, tačiau prašo teismo pripažinti, kad UAB „VIA Sportas“, turi teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas pastate sutikimo. Tenkinus ieškinį ieškovas galėtų kreiptis dėl leidimo išorinei reklamai įrengti išdavimo į savivaldybę. Ieškovas aiškiai nurodė kokia jo teisė pažeidžiama, kokio tikslo siekia pareikšdamas ieškinį, ir kaip jo teisė turėtų būti ginama; teismo pripažinimas, kad jis turi teisę įrengti išorinę reklamą be bendraturčių sutikimo, sukurtų teisines pasekmes, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

3.3. Ieškovas aiškiai nurodė ieškinio faktinį pagrindą. Teisės normos paneigia teismo teiginius apie pareigos gauti bendraturčių sutikimą nebuvimą. Be to, teisės aktai nenumato privalomos ikiteisminės tvarkos ginčams dėl bendraturčių nesutarimų dėl daikto naudojimo išspręsti. Reklamos įstatymui numatant, kad daugiabučių gyvenamųjų namų atveju reikia gauti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimą dėl sutikimo išdavimo, reikalavimas kreiptis į kiekvieną bendraturtį yra perteklinis, prieštarauja koncentruotumo, ekonomiškumo ir protingumo principams.

3.4. Atsižvelgiant į prašomo duoti sutikimo formuluotę, projektinių pasiūlymų ieškovas atsakovams negalėjo pateikti; ieškovė nurodė konkrečias sąlygas, kurių laikantis išorinės reklamos būtų įrengtos, jei sutikimas būtų duotas. Klausimai susiję su atsisakymo išduoti sutikimą pagrįstumu (ar reklamos įrengimas pažeidžia atsakovų interesus, ar jiems buvo pateikta visa reikalinga informacija ir t.t.) spręstini bylos nagrinėjimo metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad esant bendraturčių ginčui teismai neturi žiūrėti tik formaliai, bet turėtų siekti padėti išspręsti ginčą ir esant aiškiam ieškovo siekiamam tikslui, ieškinys turėtų būti priimtas, o reikalavimą pagrindžiančios faktinės aplinkybės turėtų būti tiriamos ir analizuojamos jau bylą nagrinėjant teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka bei ieškovei nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. <...> Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva S. S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04) (Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo

7. Nagrinėjamu atveju, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog bendraturčio teisė yra suteikta įstatyme ir negali būti ginčo objektu; ieškovas ieškinyje formuluoja reikalavimą dėl tokios teisės pripažinimo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, akivaizdu, jog toks reikalavimas nesukels jokių teisinių padarinių, todėl negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka. Apeliacinės isntancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai teismo išvadai.

8. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai priklauso teismo kompetencijai.

9. Nagrinėjamu atveju, kaip ir pabrėžiama atskirajame skunde, ieškovas prašo ne šiaip pripažinti jo teisę įrengti išorines reklamas, atitinkančias ieškinyje nurodytas sąlygas, tačiau siekia šios teisės įgyvendinimo be bendraturčių sutikimo; ieškovė taip pat įvardino teisės aktus, kuriais grindžia būtinybę gauti bendraturčių sutikimus, nurodė aplinkybes, jog patalpų savininkų susirinkime buvo atsisakyta duoti sutikimą įrengti išorines reklamas, taip pat argumentus dėl tokio atsisakymo nepagrįstumo (nemotyvavimo, ieškovo teisių įgyvendinimo ribojimo) ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl teisės atlikti tam tikrus veiksmus be bendraturčių sutikimo kyla iš civilinių teisinių santykių, o tokie ginčai nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas netikslią ieškinio reikalavimų formuluotę, neteisingai nustatė reikalavimo esmę ir nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme. Nurodęs, kad bendraturčio teisė (kurios pripažinimo siekia ieškovė) yra suteikta įstatyme ir negali būti ginčo objektu, teismas tokio įstatymo neįvardino. Be to, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai nustatinėjo, ar įstatymai numato pareigą gauti tokio pobūdžio bendrasavininkių sutikimus, netyręs ir neaptaręs konkrečių teisės aktų ieškinio priėmimo etape konstatavo, kad išorinės reklamos įrengimo vieta sprendžiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, taip pat kitas aplinkybes. Ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei teisės aktų analizė atliekama bylą išnagrinėjus iš esmės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. e2S-3100-852/2018 jau pasisakė dėl reikalavimo pareiškimo ieškinyje išvardintiems atsakovams, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes turėtų tirti ir analizuoti bylos nagrinėjimo teisme metu. Skundžiamoje nutartyje teismas pakartoja iš esmės tapačius argumentus dėl reikalavimų formulavimo kiekvienam atsakovui. Kita vertus, ieškovas turi teisę rinktis, kam reiškiamas reikalavimas, ir net tuo atveju, kai teismas bylos nagrinėjimo metu nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ieškovui nesutikus netinkamą šalį pakeisti tinkama, tai nesudaro pagrindo teismui nenagrinėti bylos (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto pagrindo

11. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į kiekvieną atsakovą, ir kad būtų pateikęs kiekvienam atsakovui reklamos projektinį pasiūlymą, t. y. ieškovas nėra pasinaudojęs ikiteismine ginčo sprendimo tvarka – nėra prašęs sutikimo iš bendraturčio, kaip nustatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje.

13. Pasisakydamas dėl šių teismo argumentų, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma atkreipia dėmesį, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja klausimų, susijusių su ikiteismine atitinkamų ginčų nagrinėjimo tvarka. Konstatuodamas, kad egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas, kito įstatymo, kuriame nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentui, jog teisės aktai nenumato privalomos ikiteisminės tvarkos ginčams dėl bendraturčių nesutarimų dėl daikto naudojimosi išspręsti. Aplinkybė, ar atsakovams buvo tinkamai atskleistos reikalaujamo sutikimo ribos yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas. Be to, manydamas, kad tinkamam bylos išnagrinėjimui būtini papildomi įrodymai, kad nėra aiškūs veiksmai, kuriuos atlikti prašoma be atsakovų sutikimo, teismas turi teisę ir pareigą pasiūlyti ieškovei patikslinti reikalavimus ar pateikti papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.

14. Apibendrinus išdėstytą, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič