Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti, kad ieškovas nėra P. J. tėvas, panaikinti įrašą gimimo liudijime, yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, priimta iš esmės pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Nepagrįstai spręsta, kad yra susiformavę ilgalaikiai vaikų ir tėvo santykiai, todėl socialinis ryšys atsirado ne tik iš tėvo, bet ir iš vaikų pusės. Ieškovo išėjimo iš namų momentu P. J. buvo tik (duomenys neskelbtini) mėnesiai, ieškinio pateikimo momentu 2016 m. kovo 18 d. jai buvo (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Apeliacinio skundo pateikimo momentu P. J. yra (duomenys neskelbtini) metai, iš kurių (duomenys neskelbtini) metų ieškovas kartu negyvena, lankydamas vyresniąją A. J., aplanko ir P. J. Taigi nėra susiformavusių ilgalaikių P. J. ir ieškovo socialinių ryšių, jų ir negali būti, nes ieškovas nelaiko P. J. savo dukra.

Ieškovas, atsakinėdamas į užduodamus klausimus, kalbėjo apie vyresniąją mergaitę A. J., prie kurios ieškovas yra prisirišęs, tačiau nekalbėjo apie P. J. Ieškovas turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl advokatei ir teismui neišaiškinus ieškovui, kas yra socialinė tėvystė, kokios yra socialinės tėvystės pasekmės, jis nesuprato, kad turėjo atskirai kalbėti apie kiekvieną iš mergaičių. Teismas nenagrinėjo atskirai mergaičių ir ieškovo socialinių ryšių, nesiaiškino ir netyrė svarbių faktinių aplinkybių, todėl buvo neatskleista bylos esmė. Ieškovas, sutikdamas su socialine tėvyste, turėjo omenyje tik vyresnę mergaitę, todėl nesuprantama, kodėl buvo atmestas visas ieškinys. Ieškovas nesutinka būti P. J. socialiniu tėvu ir nesutinka, kad tarp jų yra susiformavę ilgalaikiai socialiniai ryšiai. Neaišku, kodėl šalims, Vaiko teisių apsaugos specialistei pirmuosiuose teismo posėdžiuose nurodant, kad visi sutinka ir patvirtina, jog ieškovas negali būti ne tik biologiniu, bet ir socialiniu tėvu, visoms šalims prašant tenkinti ieškinį, teismas ieškovą vis tiek padaro P. J. socialiniu tėvu. Turėtų būti suteikta galimybė P. J. sužinoti, kas yra jos tikrasis tėvas, neatimti jai galimybės turėti tėvą, nes ieškovas nelaiko savęs jos tėvu.

Sprendime nurodyti tarpusavyje prieštaraujantys motyvai, t. y. konstatuojama, kad yra būtina nustatyti socialinį ryšį, tačiau padaroma išvada, kad asmuo, nesantis biologiniu tėvu, apskritai neturi galimybių nuginčyti tėvystę, jei nėra galimybės nustatyti biologinį tėvą. Tai suponuoja nepagrįstą išvadą, kad asmuo, kurio su vaiku nesieja nei biologinis, nei socialinis ryšys, vis tiek būtų laikomas vaiko tėvu. Teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010 faktinės aplinkybės skiriasi nuo ieškovo situacijos, teismas netinkamai taikė minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, nes joje nėra pasisakoma, kad, nesant galimybės nustatyti biologinį tėvą, asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, praranda galimybę apskritai ginčyti tėvystę. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, privalo nustatyti, ar tarp asmens ir vaiko yra susiformavęs socialinis ryšys. Jei tėvui, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, būtų atimama galimybė ginčyti tėvystę vien todėl, kad vaiko motina neteikia informacijos apie biologinį tėvą, būtų pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą. Nors ieškovas 2015 m. sausio 2 d. atliko tyrimą dėl vaisingumo, kuriuo nustatyta, kad jis nevaisingas, tačiau ieškovas dar nebuvo galutinai įsitikinęs, jog jis negali būti dukrų biologinis tėvas, be to, medikai jam sakė, kad yra vienas procentas, jog jis galės turėti vaikų, todėl ieškovas tikėjo, kad jis yra mergaičių tėvas. Teismas netyrė, ar 2015 m. sausio 2 d. atliktas tyrimas šimtu procentu paneigia ieškovo galimybę susilaukti vaikų. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė sutiko su ieškiniu ir jame nurodytais teiginiais, jog atsakovė 2015 metų vasarą atsisakė atlikti tyrimą tėvystei nustatyti. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas realiai tėvyste abejoti pradėjo tik tuomet, kai atsakovė 2015 metų liepos mėnesį kreipėsi dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jis atnaujintinas dėl svarbių priežasčių, t. y. ieškovo ligos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. J., (duomenys neskelbtini) gimė P. J. 2016 m. kovo 23 d. ieškovas N. J. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir įrašo gimimų liudijimuose panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ginčyti tėvystę praleistas ieškinio senaties terminas, be to, tarp tėvo ir mergaičių susiformavę ilgalaikiai santykiai, ilgalaikis socialinis ryšys, vaikų biologinio tėvo nustatymas neaiškus. Su sprendimu nesutinka ieškovas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai vertino jo ir vaikų santykius, nepasisakė dėl 2015 m. sausio 2 d. tyrimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė atsisakė atlikti DNR tyrimus, mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, o jei teismas nuspręstų priešingai, prašo terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl jo ligos (nuolatinių apsilankymų pas gydytojus).

Taigi byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės aiškinimu, šalių sutarimu, žinant, kad ieškovas negali turėti vaikų, jai buvo taikyta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Ieškovas teigė nieko apie tai nežinojęs. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikų pradėjimo metu atsakovė būtų palaikiusi artimus ryšius su kitu asmeniu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) nėra biologinis mergaičių tėvas ir nėra jokių duomenų apie biologinius mergaičių tėvus ir galimybę juos nustatyti.

Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį tik dėl vienos iš dukterų P. tėvystės nuginčijimo. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp jo ir vaikų susiformavę ilgalaikiai santykiai, socialinis ryšys. Pasak apelianto, jo nesieja emocinis ryšys su jaunesniąja mergaite P., nes tuo metu, kai jis išėjo iš namų, mergaitė buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, jis prie mergaitės nėra prisirišęs, nelaiko jos savo dukra, o teismo posėdžių metu kalbėjo apie vyresniąją mergaitę A., bet ne apie P., nesuprato, kad turi kalbėti apie kiekvieną iš mergaičių atskirai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, padarytos išvados yra pagrįstos šalių paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais, atitinka bylos duomenis. Pažymėtina, kad apeliantas naudojosi profesionalios advokatės pagalba, todėl turėjo galimybę išsiaiškinti visus klausimus, pasisakyti atskirai dėl kiekvienos iš mergaičių. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, spręstina, jog klausimai ir apelianto atsakymai į juos buvo aiškūs (sakė, kad lankąs mergaites, bendraujantis su jomis). Kad apeliantas lanko dukras nurodęs ir apeliaciniame skunde (lankydamas vyresniąją aplanko ir P.). Kad lankomos abi dukros atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ir atsakovė. Iš bylos medžiagos spręstina, kad iki išėjimo iš namų apeliantas gyveno su šeima, vienodai džiaugėsi ir rūpinosi abiem dukromis.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) .

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad susidariusios situacijos atveju didesnis gėris ir vertybė yra apginti natūraliai susiformavusius tėvo ir abiejų dukterų, jų neišskiriant, santykius negu ginti objektyvios tiesos konstatavimą.

Dėl ieškininės senaties taikymo

Nutarties 11 punkte minėta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas.

CK3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; kt.).

Taigi svarbu nustatyti laiko momentą, kada ieškovas sužinojo aplinkybes apie tai, kad jis nėra dukterų tėvas. Tam būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas žinojo, jog vaikų gimimo įrašuose jis įrašytas tėvu. Apelianto teigimu, kad yra mergaičių tėvas jis suabejojo tuomet, kai atsakovė kreipėsi su pareiškimu dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nurodydama gana mažas sumas, t. y. 2015 m. liepos mėnesį.

Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais nesutinka, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl sužinojimo momento nustatymo. Bylos duomenys patvirtina, kad dar 1998 metais šalys lankė (duomenys neskelbtini) kliniką, ieškovui buvo atliktas spermos tyrimas ir jam buvo diagnozuota oligoasthenoteratozoospermia. Ieškinio pareiškime ieškovas nurodęs, jog jau 2009 metais jam taikius chemoterapiją, medikai beveik neprognozavo jam galimybės tapti tėvu. Tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas iš namų išėjo gyventi atskirai, kaip pats nurodo ieškinyje, 2015 m. sausio 1 d., o jau 2015 m. sausio 2 d. UAB „Invitro diagnostika“ atliekami laboratoriniai tyrimai dėl vaisingumo. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog jis jau tuo metu abejojo galimybe tapti tėvu, tuo pačiu ir dukrų tėvyste. Tyrimai patvirtino jo nevaisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, laiko, kad ieškovas neįrodė, jog abejonės dėl tėvystės atsakovo atžvilgiu galutinai susiformavo tik 2015 m. liepos mėnesį. Apeliantas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi 2016 m. kovo 23 d. Taigi praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atmestini apelianto argumentai dėl tikėjimo vieno procento stebuklu susilaukti vaikų.

Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Apelianto manymu, ieškinio senaties termino nepraleido, o jei teismas nuspręstų priešingai, prašo terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl jo ligos (nuolatinių apsilankymų pas gydytojus).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priežasčių, kurios trukdė apeliantui anksčiau, t. y. per vienerius metus nuo vaisingumo tyrimų atlikimo, pareikšti ieškinį teismui, nenustatyta. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2015 metų pradžios jis lankėsi pas gydytojus byloje nėra pateikta.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nurodo Panevėžio apygardos, Šiaulių apygardos teismų civilines bylas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismų praktiką.

Apeliantas tvirtina, kad skundžiama teismo sprendimo dalis (dėl P. J. tėvystės nuginčijimo) nemotyvuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien procesinio teismo sprendimo motyvavimo trūkumai patys savaime nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą, kai jo turinys leidžia suprasti, kokias išvadas dėl ginčo dalyko teismas padarė ir kodėl. Be to, įstatyme yra įtvirtintas draudimas panaikinti teismo sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), juolab kad apeliacinės instancijos teismas yra ne tik teisės, bet ir fakto teismas, vadinasi, kompetentingas ištaisyti nustatytus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ginčas buvo išspręstas neteisingai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, labiausiai atitinkantį abiejų mergaičių interesus ir jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 400 Eur, pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nustatytos sumos (maksimali suma 1 069,64 Eur). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės turėtos išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.