Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai V. F. (V. F.) (toliau – ir pareiškėjas) ir O. A. (O. A.) (toliau – ir pareiškėja) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (15/4-1)17I-27 „Dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui V. F.“ (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (15/4-1)17I-32 „Dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei O. A.“ (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti atsakovą pareiškėjų prašymus dėl nacionalinių (D) Lietuvos Respublikos vizų išdavimo svarstyti iš naujo; 4) priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pareiškėjai paaiškino, kad tarp (duomenys neskelbtini) registruotos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – ir RAB) „Toltek“ ir UAB „Inoverslas“ (esančios Kaune) (toliau – ir Bendrovė) buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2016/11/04-01, pagal kurią šalys susitarė, kad RAB „Toltek“ Bendrovei teiks siuvimo, baldų gamybos, suvirinimo ir bet kokias kitas Bendrovei reikalingas paslaugas, o Bendrovė apmokės už suteiktas paslaugas sutartą atlygį. Sutarties vykdymo tikslais kilo būtinybė RAB „Toltek“ darbuotojus komandiruoti į Lietuvą. Dėl šios priežasties RAB „Toltek“ darbuotojai, t. y. pareiškėjai, atvyko į Lietuvą ir 2017 m. spalio 20 d. – 2017 m. spalio 26 d. pateikė Departamentui prašymus dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo. Bendrovė 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą Departamentui dėl sprendimų priėmimo, išduodant RAB „Toltek“ darbuotojams, (duomenys neskelbtini) piliečiams, nacionalines (D) Lietuvos vizas. Nepaisant to, kad visi būtini vizoms gauti dokumentai buvo pateikti laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2017 m. spalio 26 d., Departamentas delsė priimti sprendimus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr. 1V-280 / V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytus terminus (76 p.), dėl ko 2017 m. gruodžio 13 d. buvo pateiktas raginimas priimti sprendimą. Galiausiai Departamentas 2018 m. sausio 11 d. ir 2018 m. sausio 12 d. priėmė skundžiamus sprendimus, kuriuose atsisakė išduoti pareiškėjams vizas.Pareiškėjų teigimu, skundžiami sprendimai grindžiami tikrovės neatitinkančia informacija ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Departamento teiginiai, kad Bendrovė ir UAB „Improva“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, neatitinka tikrovės. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenys apie Bendrovę, kaip mokesčių mokėtoją, patvirtina, kad Bendrovė vykdo kitą, niekur kitur nepriskirtą, verslui būdingų paslaugų veiklą. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ RC) išraše nurodyti duomenys apie Bendrovės veiklos pobūdį taip pat nieko nenurodo apie laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymą. Bendrovė viešai yra deklaravusi, kad jos veiklos pobūdis yra gamyba. Pats Departamentas skundžiamuose sprendimuose pažymi, kad „nei UAB „Inoverslas“, nei UAB „Improva“ neregistruotos Lietuvos darbo biržos tinklapyje kaip tarpininkavimo, įdarbinat užsieniečius, paslaugas teikiančios įmonės“. VĮ RC išrašas apie UAB „Improva“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduota licencija, bendradarbiavimo sutartys, parengtos mokymo programos patvirtina, kad ši įmonė teikia profesinio mokymo paslaugas. Vykdydama laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, įmonė būtų aiškiai tai deklaravusi, tačiau niekur nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad Bendrovė ir UAB „Improva“ būtų vykdžiusios laikinojo įdarbinimo veiklą. Jokių oficialių duomenų apie tai nėra pateikęs ir Departamentas.Pareiškėjai pažymėjo, jog aplinkybė, kad į Bendrovę komandiruoti RAB „Toltek“ darbuotojai pagal Bendrovės sudarytas paslaugų teikimo sutartis galėjo paslaugas teikti pastarosios klientams, klientų buvimo vietoje, niekaip nepatvirtina, kad Bendrovė verčiasi laikinojo įdarbinimo veikla. Departamentas savaip interpretuoja tokius sutartinius santykius ir daro nepagrįstą išvadą, neva Bendrovei atlyginama už „gaunamus darbuotojus“, kai realiai paslaugų teikimo sutarčių pagrindu teikiamos gamybinės paslaugos, bet ne nuomojami ar kitaip perduodami darbuotojai. Kita vertus, kaip buvo nurodyta Departamentui 2017 m. gruodžio 13 d. rašte, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, jog komandiruoti darbuotojai būtinai turi teikti paslaugas (atlikti darbo funkcijas) pačios bendrovės patalpose. Departamentas neteisingai, pernelyg susiaurindamas, interpretuoja sąvoką „atsiunčiamas dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje“. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir kiti laikiną buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokių papildomų sąlygų, nurodančių ar apribojančių terminą „į įmonę“. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalį darbdavys gali turėti vieną ar kelis bet kokios rūšies padalinius, todėl darbuotojo atvykimas „į įmonę“ ar darbas „įmonėje“ negali būti aiškinamas siaurai, t. y. suprantant, jog darbo vieta gali būti tik vienoje vietoje (vienu adresu). DK 34 straipsnio 4 dalis labai aiškiai apibrėžia, jog darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Akivaizdu, kad sąvoka „atvykti į įmonę“ tokiu atveju reiškia tik organizacinę priklausomybę priimančiai įmonei, bet jokiu būdu neapriboja atsiųsto darbuotojo konkrečios funkcijos atlikimo vietos būtent vienu adresu. Aiškinant priešingai, būtų absoliučiai paneigtas Lietuvos darbo santykių teisinis reguliavimas, atskirų ūkio vienetų veiklos ypatumai.Pareiškėjai nurodė, kad Departamentas skundžiamuose sprendimuose, remdamasis neva RAB „Toltek“ interneto svetainėje skelbiama informacija, RAB „Toltek“ vykdomą veiklą taip pat priskyrė prie laikinojo įdarbinimo paslaugų. Pareiškėjai teikia įrodymus, kurie patvirtina, jog RAB „Toltek“ realiai vykdo gamybos veiklą ir su laikinojo įdarbinimo paslaugomis neturi nieko bendra. Tai RAB „Toltek“ sutarčių su klientais ((duomenys neskelbtini) rajono taryba, (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vykdomasis komitetas, (duomenys neskelbtini) gynybos ministerija, (duomenys neskelbtini) miesto tarybos ikimokyklinė mokymo įstaiga Nr. 59) išrašai, taip pat gamintoją identifikuojantis sertifikatas.Pareiškėjų teigimu, Departamento teiginius apie pareiškėjų, kaip komandiruojamų darbuotojų, darbo santykių fiktyvumą paneigia ir jų darbo sutartys su RAB „Toltek“, duomenys apie gautą darbo užmokestį, duomenys apie pareiškėjų specialybę ir papildomai (duomenys neskelbtini) vykdomus jų apmokymus. Pagal šiuos dokumentus galima spręsti apie tai, kad pareiškėjai nuolat dirba RAB „Toltek“ ir kad į Bendrovę buvo atsiųsti komandiruotės tikslais, taip pat šie dokumentai patvirtina pareiškėjų specialybės ir kvalifikacijos atitikimą veiklai, kurios vykdymui pareiškėjai ir buvo komandiruoti į Lietuvą.Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas skundžiamuose sprendimuose pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją grindžia pareiškėjų ir Bendrovės vadovės A. R. žodiniais paaiškinimais. Tačiau, net jeigu Bendrovės vadovė ir pateikė Departamentui paaiškinimus, tačiau, kokio turinio buvo šie paaiškinimai, ar jie atitinka skundžiamuose sprendimuose nurodytus paaiškinimus, nėra niekur užfiksuota ir negali būti patikrinta. Pareiškėjų turimais duomenimis, A. R. Departamentui jo nurodomo turinio informacijos nėra nurodžiusi. Todėl Departamento ir pareiškėjų skirtingai interpretuojami paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais duomenimis, kuriais turėtų būti grindžiamas atsisakymas išduoti vizą. Jeigu Departamentui buvo kilę kažkokių neaiškumų dėl pareiškėjų pateiktos informacijos ar dokumentų, pasinaudodamas Tvarkos aprašo 74 punkte nustatyta teise, Departamentas galėjo prašyti papildomos informacijos, tačiau tai nepadaryta. Bendrovė bendradarbiavo su Departamentu, buvo susisiekusi, klausė, ar netrūksta informacijos, tačiau jokio paklausimo iš Departamento negavo.Pareiškėjai pažymėjo, jog, vykdydama paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/11/04-01, RAB „Toltek“ jau anksčiau į Lietuvą yra siuntusi komandiruojamus darbuotojus, darbuotojams prašymus teikiant per Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), ir nors dokumentai buvo teikiami tokie patys, kaip ir šiuo atveju, visiems pateikusiems prašymus dėl nacionalinių (D) vizų išdavimo darbuotojams vizos buvo išduotos. Vizų išdavimo per Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) procesas truko gana ilgai, tad Bendrovės atstovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) su paklausimu dėl operatyvesnio vizų išdavimo proceso galimybių. Kaip patvirtina Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens elektroninis laiškas, Bendrovės atstovui buvo nurodyta, kad „nuo 2017 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) piliečiai, turintys biometrinius pasus, į Šengeno erdvę gali vykti be vizos ir būti joje iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Ši aplinkybė atveria galimybę taip pat ir komandiruoti asmenis į Lietuvą be vizos terminui iki 90 dienų <...>. Nuvykus į Lietuvą, dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo arba leidimo laikinai gyventi išdavimo galima pateikti migracijos tarnyboms“. Siekdami lengvesnio ir operatyvesnio vizų gavimo proceso, komandiruojami darbuotojai ir kreipėsi pirmą kartą į Departamentą, tačiau Departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, atsisakė išduoti pareiškėjams vizas, nors Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) visada RAB „Toltek“ komandiruojamiems į Lietuvą darbuotojams nacionalines (D) Lietuvos vizas išduodavo. Pats Departamentas daliai RAB „Toltek“ komandiruojamų į Lietuvą darbuotojų nacionalines (D) Lietuvos vizas yra išdavęs, tačiau pareiškėjams nepagrįstai atsisakė išduoti.Pareiškėjų nuomone, skundžiami sprendimai yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia, „pritempta“ Departamento nuomone, kurią paneigia kartu su skundu teikiami rašytiniai įrodymai.Pareiškėjai nurodė, jog yra nuolatiniai (duomenys neskelbtini) registruotos RAB „Toltek“ darbuotojai, tai patvirtina darbo sutartys su RAB „Toltek“, taip pat duomenys apie gautą darbo užmokestį. (duomenys neskelbtini) registruota RAB „Toltek“ yra įsteigta ir vykdo jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą ne mažiau kaip 6 mėn., tai patvirtina 2017 m. sausio 23 d. bendradarbiavimo sutarties su UAB „Improva“ sudarymo faktas. Pareiškėjai RAB „Toltek“ darbuotojais yra daugiau kaip 3 mėn., tai patvirtina darbo sutartys su RAB „Toltek“, taip pat duomenys apie gautą darbo užmokestį. Pareiškėjų darbo sutarčių su RAB „Toltek“ sąlygos (4 ir 6 skirsnis), taip pat paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/11/04-01 Priedo Nr. 1 nuostatos numato darbuotojų komandiravimo galimybę. Komandiruojami į Lietuvą pareiškėjai tiek darbo RAB „Toltek“ laikotarpiu, tiek komandiruotės Lietuvoje metu, lieka apdrausti (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę įrodo pateikiami duomenys apie pareiškėjų socialinį draustumą (duomenys neskelbtini). Tarp siunčiančios darbuotojus RAB „Toltek“ ir priimančios juos Bendrovės sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Komandiruojamų darbuotojų specialybę įrodo darbo sutarčių su RAB „Toltek“ 2.1 punktas; pagal darbo sutartis vieni darbuotojai yra įrangos priežiūros meistrai, kiti – baldų apmušimo meistrai, treti – vilnos apdirbimo dalies meistrai. Pagal RAB „Toltek“ sudarytą sutartį su UAB „Improva“ vyko ir papildomi RAB „Toltek“ komandiruojamų darbuotojų kompetencijos patikrinimai. Pareiškėjų dalyvavimą profesiniame ugdyme įrodo pateikti mokinio žurnalai. Taigi, šiuo atveju egzistavo visos sąlygos, būtinos tam, kad pareiškėjams būtų išduotos nacionalinės (D) vizos (Įstatymo 58 str. 12 p.; Tvarkos aprašo 66.14, 73.14 p.), todėl skundžiami sprendimai yra visiškai nepagrįsti.Pareiškėjų teigimu, jų pateikti dokumentai, patvirtinantys atitikimą Įstatymo 58 straipsnio 12 punkte nurodytoms sąlygoms, yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjų buvimo Lietuvoje tikslą (vykdyti darbus Lietuvoje veikiančiai įmonei) ir sąlygas. Pareiškėjų pajamų šaltinio Lietuvoje turėjimą pagrindžia duomenys apie gaunamą darbo užmokestį. Departamentui nusprendus, kad tam tikra pareiškėjų dokumentuose pateikta informacija neatitinka tikrovės, tai turėjo būti pagrįsta ją paneigiančiais įrodymais. Vien formalus įrodymais nepagrįstas konstatavimas apie Įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir 10 punktuose įtvirtintų aplinkybių buvimą, negali būti pagrindu atsisakyti išduoti vizą. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu, siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos, remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais. Vis dėlto ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą yra pagrįsta abejonė, kad pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus vizai gauti (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A858-421/2014).Pareiškėjų nuomone, tikrovės neatitinkančios informacijos duomenų pagrindu priimti skundžiami sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl akivaizdu, kad Departamentas neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjams nacionalines vizas, todėl šie skundžiami sprendimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, o pareiškėjų prašymai dėl nacionalinių vizų išdavimo turi būti išnagrinėti iš naujo.Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad Departamentas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjai atitinka vizos išdavimo pagrindą, kreipėsi į Migracijos skyrių, prašydamas atlikti Bendrovės patikrinimą, taip pat į kitas valstybės institucijas, t. y. pareiškėjų prašymų nagrinėjimo metu buvo atliekamas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti visas sprendimams priimti reikšmingas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinė byla Nr. eA-3081-556/2018), skunde nurodyti procedūriniai pažeidimai, susiję su sprendimų priėmimo terminais, nesudaro pagrindo pripažinti juos neteisėtais ar nepagrįstais.Atsakovas pažymėjo, jog išvados, kad UAB „Inoverslas“ ir UAB „Improva“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, padarytos įvertinus surinktos informacijos visumą, t. y. tiek valstybės registruose esančią informaciją, tiek pačių pareiškėjų ir Bendrovės pateiktus duomenis, RAB „Toltek“ viešai skelbiamą informaciją, patikrinimų metu gautus duomenis ir kt. Nors pareiškėjai skunde ir nurodo, kad Bendrovė nėra viešai nurodžiusi, kad teikia laikinojo įdarbinimo paslaugas, tačiau tai, jog Bendrovės veiklos rūšis yra laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, nurodė jos direktorė A. R., teikdama 2016 m. įmonės finansinę ataskaitą VĮ RC (tai patvirtina VĮ RC išrašas). Taip pat nors pareiškėjai skunde nurodo, kad Bendrovė yra viešai deklaravusi, jog jos veiklos pobūdis yra gamyba, tačiau jokių duomenų apie tai Departamentas nenustatė (tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai). Priešingai, Bendrovės direktorė Migracijos skyriaus pareigūnui, atliekančiam Bendrovės patikrinimą, nurodė, kad Bendrovė nėra gamybos įmonė, jos veikla – paslaugų teikimas. Kalbėdama apie UAB „Improva“, minėtoji A. R., kuri yra ir šios įmonės direktorė, nurodė, kad UAB „Improva“ užsiima personalo atranka, formaliu ir neformaliu mokymu. Teikdama 2016 m. įmonės finansinę ataskaitą VĮ RC, A. R. taip pat nurodė, kad UAB „Improva“ veikla yra įdarbinimo agentūrų veikla (tai patvirtina VĮ RC išrašas). A. R., pasakodama apie UAB „Improva“ veiklą, taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mokomi tik Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) piliečiai mokosi (duomenys neskelbtini), jų lankomumo ar kitų mokymosi ar apskaitos dokumentų pateikti negalėjo. Ji, kaip UAB „Improva“ direktorė, tik pasirašo sertifikatus apie kvalifikacinius mokymus. UAB „Improva“ dirba tik 2 žmonės, kas apmoko (duomenys neskelbtini) piliečius ir kaip, ji nežino, už sertifikatus pinigus sumoka (duomenys neskelbtini) įmonė. UAB „Improva“ užsiima personalo atranka, formaliu ir neformaliu mokymu, apmoko suvirintojus ir baldų apmušimo specialistus, tačiau pateikti tai patvirtinančius dokumentus UAB „Improva“ direktorė negalėjo.Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog tą aplinkybę, kad Bendrovės veikla iš tikrųjų yra laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, patvirtina ir kiti Departamento surinkti duomenys. Bendrovės ir UAB „Improva“ direktorė Migracijos skyriui paaiškino, kad Bendrovė yra paslaugas teikianti įmonė, gamybos nevykdo. Komandiruoti (duomenys neskelbtini) piliečiai dirba kitų užsakovų patalpose, su kitų užsakovų įrengimais ir medžiagomis. Su kitomis gamybinėmis įmonėmis (užsakovais) yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys, gaunamas apmokėjimas už suteiktus darbuotojus. (duomenys neskelbtini) įmonė RAB „Toltek“ teikia Bendrovei darbuotojus pagal 2016 m. lapkričio 3 d. sutartį, tačiau, ar RAB „Toltek“ yra gamybinė įmonė, ji nežinojo. Atsižvelgiant į Bendrovės ir RAB „Toltek“ paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/11/04-01 (sutarties priedas Nr. 1) objektą, RAB „Toltek“ įsipareigoja teikti paslaugas Bendrovei: siuvimo darbai, minkštų baldų gamyba, suvirinimo darbai ir bet kokie kiti darbai ar paslaugos, reikalingos užsakovo (Bendrovės) veiklai vykdyti, tačiau, kaip minėta, jokių duomenų, kad Bendrovė užsiimtų gamyba, tyrimo metu nenustatyta. Priešingai, tyrimo metu nustatyta, kad RAB „Toltek“ įdarbinti (duomenys neskelbtini) piliečiai (tarp jų ir pareiškėjai) jokių darbo funkcijų Bendrovėje neatlieka, jie iš karto siunčiami į kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas įmones, kuriose ir dirba. Pavyzdžiui, UAB „Lietlinen“, „Lietvilna“, „Scapa Baltic“ (toliau – ir užsakovas) ir Bendrovė (toliau – ir paslaugų teikėjas) sutartyse nurodyta, kad paslaugos yra teikiamos užsakovo patalpose, naudojant užsakovo priemones ir įrankius, iš užsakovo medžiagų, užsakovas įsipareigoja priimti paslaugos teikėjo darbuotojus ar jo samdomus asmenis, paslaugų teikėjas turi užtikrinti paslaugų teikėjo darbuotojams ar jo samdomiems asmenims apgyvendinimo sąlygas. Dar daugiau, kiti neva iš RAB „Toltek“ į Bendrovę komandiruojami ukrainiečiai, teikdami laisvos formos paaiškinimus kartu su prašymais išduoti daugkartines nacionalines vizas, patys nebuvo nurodę, kad jie yra komandiruojami į Bendrovę, priešingai, teigė, kad įsidarbino kitose įmonėse (pavyzdžiui, fabrike „Liteksas“, baldų fabrike „Scapa Baltic“).Atsakovas pažymėjo, jog jokių pareiškėjų teiginius, kad RAB „Toltek“ realiai vykdo gamybos veiklą, pagrindžiančių dokumentų jie teismui nepateikė (nors skunde ir nurodo, kad teikia sutartis su klientais), taigi, tokie deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimus. Remiantis bylos medžiaga, Migracijos skyriaus patikrinimo metu buvo patikrinta RAB „Toltek“ interneto tinklapyje teikiama informacija, pagal kurią nustatyta, kad tai įdarbinimo paslaugas Lietuvoje (duomenys neskelbtini) piliečiams teikianti įmonė, kuri garantuoja greitą (per 3 mėn.) įdarbinimą Lietuvos įmonėse; atranka vykdoma, užsiregistravus internetu, o darbuotojų tinkamumą vykdys neįvardyta įmonė Lietuvoje programos „Skype“ pagalba. Taip pat nurodyta, kad garantuojamas greitas būtinų dokumentų parengimas, mokymo sąlygos nenurodytos. Be to, pateikiami sėkmingo darbo Lietuvoje ir vizų gavimo pavyzdžiai. Jokiu duomenų apie tai, kad RAB „Toltek“ vykdo gamybos veiklą, tinklalapyje nepateikta. Kiti neva iš RAB „Toltek“ į Bendrovę komandiruojami ukrainiečiai laisvos formos paaiškinimuose nurodė, kad RAB „Toltek“ užsiima ne gamyba, o darbuotojų (duomenys neskelbtini) paieška. Taigi, ne tik RAB „Toltek“ viešai skelbiama informacija, bet ir duoti paaiškinimai patvirtina skundžiamų sprendimų išvadas, kad RAB „Toltek“ kaip ir Bendrovė užsiima darbuotojų įdarbinimo veikla, o būtent, (duomenys neskelbtini) piliečių fiktyviu komandiravimu į Lietuvos Respubliką.Atsakovas taip pat pažymėjo, kad vien sudarytų darbo sutarčių faktas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjai iš tikrųjų dirbo RAB „Toltek“. Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai faktiškai RAB „Toltek“ nedirbo, o darbo sutartys buvo sudarytos tik siekiant atitikti teisės aktų reikalavimus nacionalinei vizai gauti. Vadovaujantis kitų neva iš RAB „Toltek“ į Bendrovę komandiruojamų ukrainiečių paaiškinimais, RAB „Toltek“ jie buvo tik mokomi, kad galėtų vykti dirbti į Lietuvą. Atsakovas nurodė, kad A. R. paaiškinimai buvo duoti 2017 m. lapkričio 7 d. Migracijos skyriaus tarnautojui, atliekančiam Bendrovės patikrinimą, šie paaiškinimai užfiksuoti raštu, jie patvirtinti A. R. parašu, A. R. pasirašė, kad ji yra įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Atsakovas teigė, jog, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, veikė aktyviai, kreipėsi į kitas institucijas dėl informacijos apie Bendrovės veiklą gavimo bei pareiškėjų atitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams. Departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėjus dėl papildomos informacijos gavimo, o gautos ir tyrimo metu nustatytos informacijos užteko sprendimams pagrįsti.Atsakovas pažymėjo, jog Departamentas sprendimus priėmė ne tik tuo pagrindu, kad pareiškėjai nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, bet ir tuo pagrindu, kad pareiškėjai, teikdami prašymus, pateikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis apie jų darbą (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, t. y. kad jie RAB „Toltek“ įsidarbino tik tam, kad galėtų išvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, kad jie neketino dirbti Bendrovėje, kad Bendrovė teikia prašymus išduoti daugkartines nacionalines vizas dirbti į šią įmonę komandiruojamiems darbuotojams, tačiau Bendrovė iš tikrųjų nevykdo jokios veiklos, susijusios su pareiškėjų nurodytos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimu. Visa tai leido daryti pagrįstą išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjai sudarė darbo sutartis su RAB „Toltek“ ir atvyko dirbti į Lietuvos Respubliką, savaime nepaneigia pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmės: surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjai siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjų nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.