Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (E. Š. epizodas) areštu 30 parų;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (E. Š. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl M. J. dokumento) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. I. ir S. U. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (M. I. ir S. U. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. P. dokumento) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (E. Š. epizodas, taip pat dėl M. J. dokumento) subendrinus tarpusavyje apėmimu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, J. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (M. I. ir S. U. epizodas, taip pat dėl L. P. dokumento) subendrinus tarpusavyje apėmimu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, J. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias subendrintas bausmes subendrinus tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, J. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Nukentėjusiųjų E. Š. ir M. I. civiliniai ieškiniai dėl turtinių žalų atlyginimo patenkinti visiškai ir iš J. Z. priteista 200 Eur nukentėjusiajai E. Š. turtinei žalai atlyginti, 295 Eur nukentėjusiajam M. I. turtinei žalai atlyginti.

Priimtas nukentėjusiojo S. U. atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl 290 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. J. Z. nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo apgaule įgydamas nedidelės vertės svetimą turtą,

1.4. Be to, J. Z. nuteistas už tai, kad jis panaudojo pagrobtą dokumentą, t. y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne ankščiau kaip 2020 m. sausio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo svetimos, L. P. vardu 2011 m. sausio 12 d. VĮ „Regitra“ išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos kopiją, kurią 2020 m. sausio 18 d. apie 19.00 val. neteisėtai panaudojo iš nukentėjusiojo S. U. apgaule užvaldant jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 7“, 270 eurų vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. prašo jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę bei paskirti bausmę atlikti atviroje kolonijoje, kadangi nemažą bausmės dalį yra atlikęs.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl J. Z. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas).

6. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

7.2. Kad nusikalstamas veikas padarė nuteistasis J. Z., byloje patvirtina byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūrų protokoluose, telefono skambučių ir SMS žinučių, susirašinėjimų „Facebook“ suvestinėse užfiksuoti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino skundžiamame nuosprendyje.

7.5. Nors nuteistasis skunde neigia sukčiavęs, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistasis J. Z. prisipažino dalyvavęs sukčiaujant, suradęs M. D., kurios paprašė paimti telefoną (t. 7, b. l. 230). Nuteistasis neigia klastojęs dokumentus ir juos panaudojęs. Apelianto kaltę suklastojus dokumentus ir panaudojus asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas patvirtina byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiųjų, liudytojo T. M. parodymai, kad telefonų pirkėjas, kaip įrodymą, patvirtinantį, kad jis sumokėjo už perkamą telefoną, atsiuntė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad už telefonus buvo pervestos sutartos pinigų sumos, tačiau nukentėjusieji ir liudytojas T. M. savo bako sąskaitose pinigų už telefonus negavo (t. 1, b. l. 59, 78, 94–95; t. t. 3, b. l. 100, 116–117, 124–130; t. 4, b. l. 191, 193–197; t. 5, b. l. 3–4, 196–199; t. 6, b. l. 4–5). Byloje nustatyta, kad banko sąskaitos, iš kurių neva buvo pervedami pinigai už įsigyjamus telefonus yra neegzistuojančios ir banko sąskaitos išraše nurodyti duomenys neatitinka tikrovės (t. 3, b. l. 86, 90–93, 96). Taip pat nukentėjusieji ir liudytojas T. M. nurodė, kad jiems kartu su banko sąskaitos išrašais buvo atsiųsti ir neva pirkėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų – M. J. asmens tapatybės kortelės bei L. P. vairuotojo pažymėjimo kopijos. Kaip liudytojai apklausti M. J., L. P. nurodė, kad jokių telefonų nepirko, jokių pavedimų nedarė (t. 1, b. l. 159, 179–180; t. 2, b. l. 20–212; t. 6, b. l. 28–29). Liudytojas M. J. nurodė, kad jis savo asmens tapatybės kortelės nebuvo praradęs, ja tebesinaudoja, nežino, kaip jos duomenys galėjo būti išplatinti. Liudytojas L. P. nurodė, kad savo vairuotojo pažymėjimą buvo pametęs, bet greitai jį atgavo. Tokius L. P. parodymus patvirtino liudytoja G. A. (buvusi pavardė K.), kuri parodė, kad L. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, banko kortelę ir nuolaidų kortelę rado PC „(duomenys neskelbtini)“, „Facebook“ patalpino skelbimą apie rastus dokumentus, kuriuos kitą dieną grąžino L. P. (t. 4, b. l. 149–150; t. 6, b. l. 63–64). Iš liudytojo L. P. pateiktos „Facebook“ patalpintos informacijos apie rastus dokumentus matyti, kad būtent ši informacija (nufotografuotas vairuotojo pažymėjimas su uždengtu asmens kodu) buvo nusiųsta nukentėjusiesiems S. U., M. I. kaip telefonų pirkimo sandorį patvirtinantys dokumentai (t. 4, b. l. 154–155). Ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis pripažino, kad internete „Facebook“ pokalbių grupėse „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. radęs informaciją apie pamestus dokumentus, pavedimų nuotraukas, juos telefone esančia programėle pagamino ir nusiuntė telefonų savininkams (t. 5, b. l. 82–83). Įvertinus šiuos paminėtus duomenis bei tai, kad liudytojas T. M. ir nukentėjusieji nurodė, kad telefonais kalbėjo su tuo pačiu asmeniu, kuris jiems siuntė dokumentus, patvirtinančius mokėjimus, o liudytojas T. M. nurodė, kad nuteistojo J. Z. balsas yra panašus į telefono pirkėjo balsą, ir tokius liudytojo bei nukentėjusiųjų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. Z. pagamino netikrus banko sąskaitų išrašus bei juos, kaip ir be teisėto pagrindo įgytas asmens dokumentų fotokopijas, panaudojo siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą.

7.6. Kadangi J. Z. banko sąskaitų išrašuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva patvirtinančius, kad atlikti mokėjimai už perkamus telefonus, t. y. suklastojo banko dokumentus, tuo siekdamas bei pasiekdamas teisinių pasekmių – apgaule įgijo svetimą turtą – telefonus, realiai už juos neatsiskaitydamas. Dėl to J. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

7.7. Skundžiamu nuosprendžiu J. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijo svetimos, M. J. vardu 2013 m. gruodžio 12 d. išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukos kopiją, bei svetimos, L. P. vardu, 2011 m. sausio 12 d. VĮ „Regitra“ išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukos kopiją, šiuos dokumentus neteisėtai panaudojo įgydamas mobiliojo ryšio telefonus „Huawei Mate 10 Pro“ ir „Apple Iphone 7“.

7.8. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Atsakomybė už šią veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014). Tačiau akcentuotina, kad įstatymų nuostatose ir teismų praktikoje kalbama apie tikrų, turinčių juridinę reikšmę dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, apie jų reikšmę galima spręsti iš to, kad įstatymo leidėjas, skirtingai nei BK 300 straipsnyje, nurodo ne tik apibendrintą sąvoką „dokumentas“, o, kaip minėta, išskiria jų individualų tipą: antspaudas, spaudas, griežtos atsakomybės blankas. Todėl teigtina, kad BK 302 straipsnyje nėra nustatyta atsakomybė už tokio tipo dokumentų viena ar kita forma atgamintų kopijų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-396/2013, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016). Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo.

7.9. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad J. Z. M. J. vardu išduoto asmens tapatybės kortelės fotonuotrauką ir L. P. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo fotonuotrauką įgijo ir panaudojo, t. y. elektroninio ryšio priemonėmis M. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelės fotonuotrauką nusiuntė liudytojui T. M. įsigyjant mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Pro 10“, L. P. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo fotokopiją nusiuntė nukentėjusiajam S. U. įsigydamas mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 7“, taip įtikindamas pastaruosius, kad jis yra M. J. ar L. P.. Taigi, J. Z. nusikalstamai veikai vykdyti panaudojo ne M. J. ar L. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ar vairuotojo pažymėjimą, o jų nuotraukas (fotokopijas), tačiau asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo nuotrauka nėra asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo ekvivalentas, ji kaip nuotrauka nesukuria jokių teisių ar pareigų, ji nėra atsakomybės už dokumento fotokopijos padarymą ir laikymą, panaudojimą nurodytos nusikalstamos veikos dalykas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad dokumento fotokopijos įgijimas ir panaudojimas neužtraukia atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju dokumentų fotonuotraukos (kopijos) buvo panaudotos kaip būdas apgaule įgyti kito asmens turtą, o sukčiavimo sudėtis apima ir dokumento panaudojimo veiką. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-67-697/2021). Pirmosios instancijos teismas šių paminėtų aplinkybių neįvertino, todėl nepagrįstai J. Z. pripažino kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalys dėl nepagrįsto J. Z. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalis naikinamos ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes J. Z. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

8. Nuteistasis skunde nurodo, kad nebuvo rastas telefonas, iš kurio buvo vykdomi sukčiavimai, kad neatlikta balso ekspertizė. Nors iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pranešimų matyti, kad pataisos namuose nebuvo rasti mobiliojo ryšio telefonai, iš kurių J. Z. skambino nukentėjusiesiems, liudytojams dėl mobiliojo ryšio telefonų pirkimo, siuntimo, paėmimo bei perdavimo (t. 2, b. l. 63; t. 4, b. l. 63), tačiau nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad sukčiavimus įvykdė J. Z., kad mobiliojo ryšio telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų padarymo metu buvo aktyvūs ir veikė (duomenys neskelbtini) teritorijoje, į kurią patenka ir (duomenys neskelbtini) pataisos namai, kuriuose tuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuteistasis J. Z.. Tai, kad byloje nebuvo atlikta balso ekspertizė nepaneigia nuteistojo kaltės, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintina nuteistojo J. Z. kaltę. Be to, nusikalstamų veikų padarymo metu telefoniniai pokalbiai nebuvo įrašomi, todėl nesant byloje eksperimentinių balso pavyzdžių nebūtų su kuo palyginti nuteistojo J. Z. balso pavyzdžių. Pastebėtina, kad liudytojas T. M. tik pirmosios instancijos teisme nurodė, kad J. Z. balsas panašus į telefono pirkėjo balsą. Taigi, šių paminėtų duomenų trūkumas (mobiliojo ryšio telefono neradimas, balso ekspertizės nebuvimas), nepaneigia byloje surinktų įrodymų ir neduoda pagrindo skundžiamą nuosprendį pripažinti iš esmės nepagrįstu.

9. Nuteistasis skunde teigia, kad jis buvo verčiamas prisipažinti, buvo sužalotas, šmeižiamas. Nors byloje nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis pataisos namuose buvo sužalotas (t. 5, b. l. 185–188), tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistojo pateikti duomenys apie sužalojimą yra susiję su nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymu. Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas Ž. K. parodė, kad pataisos namuose J. Z. buvo konfliktiškas, su juo buvo bandoma aiškintis ir geruoju, ir piktuoju. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, nebuvimas, liudytojo Ž. K. parodymai paneigia aptariamą nuteistojo skundo argumentą.

11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

11.1. Nuteistasis J. Z. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. J. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nusikaltimus J. Z. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl baudžiamojo nusižengimo įvykdymo pirmosios instancijos teismas nenustatė.

11.2. Nuteistasis J. Z. nevedęs, nuo 2017-09-13 neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2017-09-27 niekur nedirba. Iš byloje esančios pažymos apie ankstesnius apelianto baustumus matyti, kad jis per penkerius metus buvo baustas 11 kartų administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų suma – 4431 Eur). Taip pat iš bylos matyti, kad J. Z. anksčiau buvo teistas 10 kartų, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2021-02-19 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo J. Z. nuteistas už sukčiavimą. Naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Iš pažymos apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir paskirtas bausmes matyti, kad areštu, laisvės apribojimu, laisvės atėmimo bausmėmis, bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1, 3 dalyse, 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrė arešto ir laisvės atėmimo bausmes.

11.3. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šių nusikaltimų padarymą skiriamas laisvės atėmimas iki 3 metų (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto (bausmės vidurkis 27,5 paros). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nustatyta tik nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, skundžiamu nuosprendžiu J. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrė bausmes, kurios savo dydžiais yra artimos sankcijose numatytų tos rūšies bausmių vidurkiams. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad J. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1, 3 dalyse, 300 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Dėl to švelninti apeliantui paskirtų bausmių nėra pagrindo.

11.4. Atsižvelgiant į tai, kad J. Z. už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą išteisinamas, J. Z. iš naujo skiriama subendrinta bausmė taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 4 dalies nuostatas.

12. Nuteistasis skundu prašo paskirti jam bausmę atlikti pataisos namuose-atviroje kolonijoje, nes dalį bausmės jis jau yra atlikęs. Šis nuteistojo prašymas netenkinamas, nes nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 50 straipsnio redakcija nebenumato teismo pareigos parinkti nuteistajam bausmės atlikimo įstaigos. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį bausmės atlikimo vietą parenka kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgusi į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. gegužės 25 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35 Mr) PT-3824 dėl 243,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino J. Z. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. Z. šiuo metu yra suimtas, atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo J. Z. nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalis dėl J. Z. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl M. J. dokumento) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

J. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. P. dokumento) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti J. Z. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (E. Š. epizodas), 300 straipsnio 1 dalį (M. I. ir S. U. epizodas) paskirtas bausmes ir J. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.