- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- I-1136-189/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02613-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2) prašydamas: priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad pareiškėjo laisvė buvo apribota nuo 2012-04-17 iki 2012-09-28 pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124 1.3. p., kuriame numatyta, kad vienam kaliniui tenkantis kameros plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m., t. y. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo kamerose, kurių plotas buvo apie 8 kv. m. buvo laikomas kartu su dar trimis asmenimis, dėl ko patyrė didelę neturtinę žalą. Neturtinę žalą grindžia dideliu psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija, sveikatos pablogėjimu, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, negalėjimu ramiai miegoti, dirglumu ir kt.
Teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atsiliepimo (b. l. 6-10) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pateikdami pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, kad neneigia aplinkybių dėl nustatyto ploto higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos. Tačiau pažymėjo, kad esant tokiai situacijai yra stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiose kamerose būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl laikymo Lukiškių TI-K pareiškėjui pablogėjo sveikata nurodė, jog, kaip matyti iš pareiškėjo sveikatos istorijos, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-04-18. Po pirminio apžiūrėjimo tik atvykus, pareiškėjas daugiau į medicinos priežiūros darbuotojus dėl sveikatos pablogėjimo nesikreipė. Pabrėžė, kad pareiškėjui buvo suteikta reikiama medicininė pagalba, skirti atitinkami vaistai.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2012-04-18 iki 2012-09-28, kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Byloje pateiktas pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 6-7) patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI - K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-04-18 iki 2012-09-28.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjo judėjimo grafikas patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-04-18 iki 2012-09-28 Lukiškių TI–K buvo kalinamas viso 164 paras. Visas 164 paras pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui (kameros: Nr. 120, 130, 189).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, ginčo šalių argumentus, be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kameras, atitinkančias higienos normų reikalavimų, remiantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Todėl darytina išvada, kad dėl pareiškėjo kalinimo perpildytose kamerose yra sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (perpildytų kamerų) yra pagrįsti.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.).Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).
Atkreiptina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Kaip minėta, pareiškėjas, kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti, nurodė savo neigiamus išgyvenimus (didelis psichologinis sukrėtimas, emocinė depresija, sveikatos pablogėjimas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, negalėjimas ramiai miegoti, dirglumas ir kt.). Tačiau iš byloje pateiktų pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų (b. l. 19-32) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros tarnybą nors ir yra kreipęsis nurodydamas, jog skundžiasi bloga savijauta, nemiga, nerimu, tačiau sveikatos išrašuose nėra užfiksuota, kad pareiškėjo bloga savijauta būtų atsiradusi būtent dėl aplinkybės (kamerų perpildymas), kuria pareiškėjas grindžia savo skundą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl gyvenimo kokybės pablogėjimo neįrodyti kaip susiję su nurodytos neturtinės žalos atsiradimu.
Nors, kaip jau minėta, byloje pateikti dokumentai bei pareiškėjas skundo argumentais neįrodė, gyvenimo kokybės sąsajumo su neturtinės žalos atsiradimu, tačiau įvertinus byloje pateiktą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas ginčo faktines aplinkybes (164 paros pažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui) darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, t. y. pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, todėl sutiktina, jog gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinos sumos dydžio klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina tai, jog byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu pastarajam turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai (pareiškėjo kreipimasis į gydytojus ginčo laikotarpiu nebuvo susijęs su nepatogumais dėl gyvenimo perpildytose kamerose), taip pat tai, kad į įstaigos administraciją dėl nepatogumų, atsiradusių ryšium su mažesniu plotu pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-04-18 iki 2012-09-28 nesikreipė, o tuo tarpu skunde teismui apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteistina 1000 Lt kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo G. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti G. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.