- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-04
- Bylos Nr.
- A-662-2778-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02011-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos sustabdymo akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. L. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. birželio 14 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-00-100614-00008 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas).
Paaiškino, jog 2007 metais įgijo kelių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame ankstesnis savininkas V. P. jau buvo pradėjęs rekonstrukcijos darbus, t. y. nupirkus butą jau buvo atlikti rekonstrukcijos darbai: įgilintos rūsio patalpos, pradėti įrenginėti laiptai į rūsį, lauko sienose įrengtos durys ir iškirstas langas. Kadangi pradėtas rekonstruoti butas netiko gyventi, ji pradėjo rūpintis buto sutvarkymu ir jo įrengimu. Pareiškėjos teigimu, ji pradėjo jau atliktos rekonstrukcijos paprastojo remonto darbus. Nurodė, jog 2010 m. birželio 21 d. buvo iškviesta į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, tačiau jos prašymai nebuvo nagrinėjami. Tvirtino, jog savavališkos statybos akte nurodytus darbus atliko ankstesnis buto savininkas. Pažymėjo, jog savavališkos statybos akte pasirašė tik dėl to, kad šį aktą gavo, tačiau jo nepripažino, taip pat nepripažino to, ką pareigūnas surašė skiltyje 12. „Statytojo (užsakovo) ar rangovo duotų paaiškinimų esmė“. Atkreipė dėmesį, kad Statybos sustabdymo akto 7 punkte nurodyta, jog statybos sustabdymo pagrindas – savavališka statyba. Nurodė aplinkos ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. D1-432 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 26, 26.1, 11.2 punktus ir darė išvadą, kad 2010 m. birželio 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-100609 ir Statybos sustabdymo aktas yra susiję.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 22-24) prašė skundą atmesti.
Nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, 12 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.2, 9.6, 9.9.4 punktus, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 ir 2.2 punktus ir pažymėjo, kad statinio (jo dalies) statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios) laikytina savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 p.). Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja neneigia paties fakto, kad buvo atlikti buto rekonstrukcijos darbai, atitinkantys Statybos įstatyme pateiktą ir statybos techniniame reglamente detalizuotą rekonstrukcijos sąvoką. Pažymėjo, kad, atliekant vykdomų statybos darbų patikrinimą vietoje, pareiškėja statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodyto statybos leidimo, suteikiančio statytojui realizuoti teisę atlikti buto rekonstrukciją. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad buto rekonstrukciją atliko ne ji. Kadangi rekonstrukcijos darbai nebuvo baigti ir tinkamai įteisinti, atsakovo manymu, buvo atliekami ne remonto darbai, o toliau vykdyta buto rekonstrukcija.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 13 d. sprendimu skundą tenkino ir Statybos sustabdymo aktą panaikino.
Teismas rėmėsi įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1345-624/2010 nustatytomis aplinkybėmis. Nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 18, 71 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.2, 9.6, 9.9.4 punktus, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 ir 2.2 punktus ir darė išvadą, kad visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja jau po buto įsigijimo nuosavybėn vykdė tam tikrus rekonstrukcijos darbus, neturėdama tam išduoto statybos leidimo. Pažymėjo, kad netgi tam tikrų rekonstrukcijų buvimas be būtino leidimo jų atlikimui pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės, nes tai yra akivaizdūs neatitikimai tarp nekilnojamojo daikto – buto – duomenų, užfiksuotų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, bei faktinės buto būklės, apie kuriuos pareiškėjai, kaip apdairiam ir rūpestingam pirkėjui, turėjo būti žinoma. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja tiek 2010 m. birželio 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-100609-00021, tiek Statybos sustabdymo akte nurodė, kad buvo atlikti visi privalomi priešprojektiniai tyrimai, ekspertizės, bet nebuvo statinio bendraturčių sutikimų, todėl leidimas rekonstrukcijai negautas. Pažymėjo, kad šios aplinkybės taip pat konstatuotos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1345-624/2010. Darė išvadą, kad tam tikri, jau aukščiau nustatyti rekonstrukcijos darbai, vyko neturint tam reikalingo statybos leidimo, nes pastarojo gavimas užtruko dėl kitų namo butų savininkų nesutikimo su tokia rekonstrukcija.
Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1123/2010, 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1657/2010 ir 2010 m. birželio 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100609-00021 vertino tik kaip vieną iš byloje esančių įrodymų, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas. Nurodė statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (redakcija, galiojusi skundžiamų aktų surašymo metu) 9, 10, 16.1 punktus ir darė išvadą, kad iš savavališkos statybos akto nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu paremti reikalavimai turėti supaprastinto statinio projektą ir statybos leidimą Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1657/2010 ir pažymėjo, kad pagal Reglamento 2 priedo reikalavimus savavališkos statybos akto 7 punkte turi būti nurodomos vykdoma statyba pažeistos teisės normos, o pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį nurodyti būtinieji individualaus administracinio akto turinio bendrieji reikalavimai, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir teisės aktų normomis. Pažymėjo, kad Statybos sustabdymo aktas priimtas dokumento, kuriame nenurodytos pažeistos teisės normos, tik nurodytos priežastys, dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas, pagrindu, taip pat nėra pagrįstas teisės aktų normomis. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1657/2010, kurioje pažymėta, kad nekonkreti teisinė kvalifikacija, kurios nepaisyta ir kurios pagrindu surašytas skundžiamas administracinis aktas, neįvardijant konkrečių teisės normų pažeidimų, pripažintina esminiu trūkumu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis pagal reguliavimo apimtį, t. y. kiek ši norma yra administracinių teismų taikoma Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimam savavališkos statybos aktui atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio 1 dalį (teisė į būstą) ir 30 straipsnio 1 dalį (teisė kreiptis į teismą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo) netenkino, kadangi teismui nekilo abejonių dėl nurodytų nuostatų konstitucingumo.
III.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 135-137) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.2, 9.6, 9.9.4 punktus, Statybos įstatymo 12 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 71 dalį, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1, 2.2 punktus ir daro išvadą, kad pareiškėjos veiksmai laikytini rekonstrukcija ir atlikti savavališkai. Atkreipia dėmesį, kad prie šios išvados priėjo ir teismas. Be to, statybos neteisėtumo faktą patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1345-624/2010. Nurodo Reglamento 10, 16.1 punktus, nesutinka su teismo nuomone, kad, remiantis minėto reglamento 2 priedo reikalavimais savavališkos statybos akto 7 punkte turėjo būti nurodomos vykdoma statyba pažeistos teisės normos. Paaiškina, kad savavališkos statybos akto 7 punktas pildomas tik tuo atveju, kai statinio (jo dalies) statyba vykdoma turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju statybos leidimas nebuvo gautas, todėl savavališkos statybos akto 7 punkto pildyti nereikėjo. Pažymi, kad teisinis savavališkos statybos akto surašymo pagrindas buvo nurodytas šio akto 1 punkte. Daro išvadą, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas laikantis jam keliamų Reglamento 2 priedo reikalavimų. Pažymi, kad teismas nenurodė, kokių Reglamento 1 priedo reikalavimų neatitinka Statybos sustabdymo aktas. Nurodo Statybos įstatymo 33 straipsnį, paaiškina, kad, panaikinus Statybos sustabdymo aktą, pareiškėjai sudaromos sąlygos tęsti padarytą pažeidimą, galiojant tiek pirmosios instancijos teismo sprendimui, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarčiai, kuriomis pripažintas pažeidimo faktas, ir daro išvadą, kad tokia padėtis yra teisiškai ydinga. Nesutinka, kad pareiškėjai buvo apribotos teisės į gynybą.
Atsiliepimas
Pareiškėja D. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 142-145) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Pažymi, jog teisės aktai ir teisminė praktika nenustato, kad savavališkos statybos akto 7 punktas turi būti pildomas tik tuo atveju, kai yra išduotas statybos leidimas. Mano, kad sisteminė statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatų analizė leidžia teigti, jog duomenys, įrašyti šio reglamento 2 priede, yra privalomi ne tik tada, kai statybai yra gautas statybos leidimas, bet ir tais atvejais, kai statybos leidimo nėra. Nurodo Reglamento 10, 9, 16.1 punktus, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1657/2010 ir daro išvadą, kad pažeistų teisės aktų nenurodymas savavališkos statybos akte laikytinas esminiu trūkumu. Tai, kad atsakovas savavališkos statybos akto 1 straipsnyje nurodė Statybos įstatymo 28 straipsnį, statybos techninį reglamentą, pareiškėjos nuomone, negali būti vertinama kaip aplinkybė, atleidžianti nuo pareigos tiksliai ir konkrečiai įvardinti teisinį surašomo savavališkos statybos akto pagrindą pagal statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 2 priedo 7 punktą. Pažymi, kad Statybos sustabdymo aktas priimtas dokumento, kuriame nenurodytos pažeistos teisės normos, tik nurodytos priežastys, dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas, pagrindu. Pažymi, kad Statybos sustabdymo aktas yra nepagrįstas teisės normomis, nes neatitinka Reglamento 1 priedo reikalavimų. Teigia, kad šios administracinės bylos aplinkybės pagal ratio decidenti iš esmės sutampa su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1657/2010.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-14 statybos sustabdymo akto Nr. SSU–00–100614–00008, kuriuo nurodyta tuojau pat sustabdyti bet kokius buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiami administraciniai aktai priimti remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1–243 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas). Vadinasi, skundžiamas aktas turi atitikti tokiems teisės aktams keliamus reikalavimus. Minėtas Reglamentas inter alia detalizuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytas statinio statybos sustabdymo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo nuostatas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai suteiktais įgaliojimais, nustato statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto surašomo savavališkos statybos akto, statinio statybos sustabdymo akto formas bei jų surašymo tvarką. Šis Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vykdomi statinio rekonstrukcijos darbai. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-09 savavališkos statybos aktas Nr. SSA–00–100609–00021, kuriame užfiksuota, kad vykdoma buto rekonstrukcija, t. y. įgilinamos rūsio patalpos, įrengiami laiptai į rūsį, lauko sienose įrengiamos durys ir langas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai dėl naujo statinio savavališkos statybos buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei skirta administracinė nuobauda. Išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartyje konstatavo, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), D. L. veika pagal ATPK 159 str. 3 d. kvalifikuota teisingai: be pačios D. L. paaiškinimo, jos kaltę padarius administracinio teisės pažeidimą patvirtina 2010-04-08 faktinių aplinkybių nustatymo aktas Nr. 4D–359 (b. l. 22), 2010-06-09 savavališkos statybos aktas Nr. SSA–00–100609–00021 (b. l. 42-25), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 29-30), 2010-06-14 statybos sustabdymo aktas Nr. SSU–00–100614–00008 (b. l. 27), 2010-07-09 reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. RE-171 (b. l. 28), fotonuotraukos (b. l. 26, 40). Be to, šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad D. L. papildomai paaiškino, kad pripažįsta pažeidimą ir dėl jo gailisi. Nurodo, kad butas nuo 2007 metų priklauso jai nuosavybės teise. Kai nusipirko butą, rūsio patalpose, kurios nėra inventorizuotos, šeimininkas sandėliavo sendaikčius, dėl to rūsį tvarkė. Rūsys buvo rekonstruojamas į gyvenamąsias patalpas, bute įrengtos durys. Ji 6 kartus bandė gauti leidimą statyboms, bet kaimynai nesutiko. Rūsys priklauso jos butui, kitiems gyventojams nėra prieinamas, tos rūsio patalpos niekada nebuvo inventorizuotos. Buvo atliekami rūsio grindų sutvirtinimo darbai, nes jos buvo iš žemės ir smėlio. Grindys buvo nedaug pagilintos. Atlikus techninės būklės ekspertizę, buvo nustatyta, kad rūsio patalpų sutvirtinimas stabilizavo namą. Taip pat paaiškino, kad buvo padarytas projektas, tikėjosi, kad viskas bus patvirtinta vienu metu. Tai reiškia, kad pareiškėja pažeidimo faktą pripažino. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. L. jau po buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo nuosavybėn vykdė tam tikrus rekonstrukcijos darbus, neturėdama tam išduoto statybos leidimo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus teismo sprendimui įrodinėti nebereikia, o be to, šalys jau negali tokių faktų ir ginčyti. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas.
Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ginčo statybos sustabdymo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, kolegijos vertinami kritiškai. Statinio statybos akto forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas aktas savo turiniu atitinka patvirtintos akto formos turinį. Ginčijamas statybos sustabdymo aktas iš esmės yra pagrįstas nustatytais faktais (nuoroda į savavališkos statybos aktą) ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos įgaliotos institucijos reikalavimas. Aplinkybė, kad akte nėra konkrečiai nurodytas savavališkos statybos sustabdymo juridinis pagrindas, nors statinio statybos sustabdymo juridinius pagrindus nustatantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnis nurodytas, nelaikytina esmine ir sudarančia pagrindą tokio akto naikinimui, nes pareiškėjai aplinkybė, kodėl buto rekonstrukcija pripažinta savavališka statyba ir kodėl reikalaujama sustabdyti statybos darbus buvo žinoma. Todėl paminėti individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime neleidžia ginčijamo akto pripažinti visiškai nemotyvuotu, t. y. nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo (akto) negaliojimo pagrindo buvimą, nes, yra nurodytas tam tikras teisinis šio akto priėmimo pagrindimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–336/2011).
Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad rekonstrukcijos darbus jau buvo pradėjęs ankstesnis savininkas. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. Be to, spręsdamas panašias bylas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsniu, perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (1 d.), o perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pirkdamas ginčo pastatą, įgijo tiek pareigų ir teisių, kiek turėjo ir buvęs savininkas. Todėl net ir tuo atveju, jeigu statybos sustabdymo akte Nr. 20 nurodyti darbai būtų buvę atlikti iki pareiškėjui įsigyjant ginčo pastatą, tokios aplinkybės negalėtų turėti įtakos tokio ginčijamo akto teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–511/2010) .
Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino susidariusią faktinę situaciją ir taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos D. L. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.