Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 187 str. 2 d. 300 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Operaryvaus valdymo skyriaus vyresnysis patrulis Vladimiras Stanelis 2012 m. rugpjūčio 23 d. J. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 23 d. 17.00 val., Šilutės pl. 23, Klaipėdos m., nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų vykti į transporto kontrolės punktą, kai buvo būtina pasverti jo gabenamą krovinį, t. y. jis buvo sustabdytas vairuojant krovininį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežant automobiliu krovinį – smėlį, įtariant, kad krovinys gali viršyti leistiną svorį, policijos pareigūnams paaiškinus aplinkybes bei pareikalavus vykti pasverti krovinį, vairuotojas kategoriškai atsisakė, t. y. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Tokiais savo veiksmais J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Apeliantas aiškina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Apelianto J. G. teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas nesilaikant ATPK 260 str. 1 d. reikalavimų, t. y. šiame protokole nurodyta, kad nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo vykti pasverti krovinį, tačiau nenurodytas policijos pareigūnų reikalavimo teisės pagrindas. Tai, apelianto teigimu, rodo, kad teismas išnagrinėjo bylą esant protokolo defektui pažeidimo esmės nurodymo prasme. Įrodinėjimo našta administracinio teisės pažeidimo byloje tenka administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Nenurodžius policijos pareigūnų reikalavimo teisinio pagrindo, laikoma, kad nenurodyta teisės pažeidimo esmė. Apelianto skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) yra konstatavęs, kad policijos pareigūnų reikalavimų apimtį nustato teisės dokumentai, kad ne bet koks pareigūno reikalavimas užtraukia administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje turi ypatingą svarbą ir šiuo procesiniu dokumentu pradedamas procesas dėl galbūt padaryto pažeidimo, jame suformuluojamas kaltinimas. Kaltinimas turi būti aiškus ir todėl turi būti nurodyta, kokiomis teisės normomis apibrėžtų reikalavimų apkaltintasis asmuo nevykdė padarydamas administracinį teisės pažeidimą. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė (LVAT 2007-02-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje N 9(62)-280/2007).

Be to, apelianto J. G. skunde pažymima, kad policijos pareigūnai privalo realiai vertinti konkrečios eismo situacijos aplinkybes, o ne formaliai, vedami ambicijų ar kažkokių savanaudiškų tikslų, siekiant įbauginti ir pan., pradėti įsivaizduojamų administracinių veikų tyrimą. J. G. teigimu, šiuo atveju buvo akivaizdu, kad automobilis neperkrautas, smėlis pakrautas neviršijant bortų, tai patvirtina padarytos fotonuotraukos bei krovinio važtaraštis. Buvo akivaizdu, kad vairuotojui „neišsipirkus“, buvo nutarta jį „pamokyti“.

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Apelianto teigimu, jam suformuluotas kaltinimas nesuponuoja atsakomybės pagal ATPK 187 str. 2 d., nes nebuvo visų būtinų jo sudėties požymių – konkretaus teisinio reikalavimo pagrindo, taip pat ir faktinio pagrindo, nes buvo akivaizdu, jog automobilis neperkrautas. J. G. teigimu, iš policijos pareigūnų pusės buvo atlikta provokacija. J. G. aiškina, jog prieš tai atliktais daugkartiniais patikrinimais, kurių metu nebuvo nustatytas viršsvoris, jis buvo „išvestas iš kantrybės“, nors administracinių bylų praktikoje pripažįstama, kad provokuoti daryti teisės pažeidimą ir po to bausti, negalima. J. G. tvirtina, jog jis, matydamas absurdišką pareigūnų reikalavimą, užkirsdamas kelią nepagrįstoms išlaidoms, laiko sąnaudoms ir policijos pareigūnų savivalei, atsisakė daryti tai, ką pareigūnai nei teisiškai, nei faktiškai negalėjo pagrįsti.

Be to, J. G. nesutinka su teismo nuomone, kad jis nepateikė įrodymų, jog svoris neviršijo leistinos ribos, nes byloje yra pateiktos fotonuotraukos bei krovinio važtaraštis. Kita vertus, administracinių teisės pažeidimų srityje galioja tie patys principai kaip ir baudžiamojoje teisėje. Vienas iš tokių principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. Teismas pasisakydamas, kad neva jis nepateikė teisinančių įrodymų, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė jam, nors ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo įrodyti savo nekaltumą, o administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija privalo įrodyti traukiamo atsakomybėn asmens kaltumą, to nepadarius, atsakomybė negalima.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nuomone, jog kiekvienas policijos reikalavimas privalo būti vykdomas ir tik jį įvykužius, nesutinkant su reikalavimu, manant, kad policijos pareigūnai viršijo įgaliojimus, asmuo dėl teisių pažeidimo gali kreiptis į atitinkamas institucijas. Apeliantas pažymi, jog įtarimas turi būti realus ir pagrįstas, o ne „iš piršto laužtas“. Šiuo atveju buvo akivaizdu, kad pagrindo įtarti viršijus krovinio svorį nebuvo. Be to, policijos pareigūnai nesiėmė veiksmų neva viršijusiam svoriui nustatyti.

Policijos pareigūnai, fiksuodami pažeidimo padarymo aplinkybes, turi rinkti visus leistinus įrodymus apie pažeidimo aplinkybes, t. y. turi realiai vertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Tik konkrečios situacijos aplinkybių visumos išsamus, visapusiškas ir objektyvus nustatymas, užfiksavimas, ištyrimas bei įvertinimas leidžia pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti asmens veiką. J. G. pažymi, kad asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 187 str. 2 d. pažeidimą, o apylinkės teismo nutarimas, kuriuo nubaustas J. G., pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

ATPK 187 str. 2 d. numato asmenų atsakomybę už policijos ir kitų specialiųjų tarnybų pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Kaip nustatyta iš administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų įrodymų ir procesinių dokumentų, J. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2012-08-23 17.00 val., Šilutės pl. 23, Klaipėdos m., vairuojant krovininį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežant automobiliu krovinį – smėlį, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, įtariant, kad krovinys gali viršyti leistiną svorį, vairuotojui paaiškinus aplinkybes bei pareikalavus vykti pasverti krovinį, vairuotojas kategoriškai atsisakė, t. y. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Kelių transporto kodekso 13 str. 1 d. numatyta, kad valstybinė kelių transporto kontrolė – tai veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių, o 13 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad valstybinę kelių transporto kontrolę atlieka taip pat ir kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 9 d. 4 p. numatyta, kad eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Užtikrindama eismo saugumą, policija kontroliuoja, ar neviršyti leistini transporto priemonių masė ir matmenys. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 61.10 p. numato, kad policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo vykdyti transporto priemonių krovinių ir keleivių vežimo kontrolę. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d., 2 d. numato, kad <...> įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus <...>; <...> Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 7 d. numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų <...> nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai <...> policijos <...> pareigūnai sustabdo.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog policijos pareigūnams yra suteikta transporto priemonių krovinių vežimo kontrolės teisė, t. y. teisė kontroliuoti, ar neviršyta leistina transporto priemonių masė. Tokią išvadą patvirtina ir ATPK 225 str. nuostatos, jog policija turi teisę nagrinėti šio kodekso 145 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų, iš jų ir važiavimo be leidimo kelių transporto priemonėmis viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį (ATPK 145 str. 3 d.) bylas. Vykdydami tokią kontrolę policijos pareigūnai gali naudotis ne tik betarpiškai jų veiklą reglamentuojančių jau minėtų teisės aktų suteikiamomis teisėmis, bet ir tokiomis pačiomis teisėmis, kurios yra numatytos valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d., t. y. sustabdyti krovinines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis policijos pareigūnų D. A. bei K. V. tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), nustatyta, jog pareigūnai, įtardami, jog J. G. vairuojamas krovininis automobilis pagal pakrauto smėlio kiekį gali viršyti leidžiamą bendrą svorį, turėjo pagrindą ir visiškai pagrįstai bei teisėtai sustabdė J. G. vairuojamą krovininį automobilį ir pagrįstai pareikalavo važiuoti į transporto kontrolės punktą pasverti krovinio, kadangi vietoje neturėjo priemonių kroviniui pasverti, tačiau J. G. kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų teisėtą reikalavimą. Nors apelianto skunde teigiama, jog nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad krovinys viršija leistiną svorį, tačiau pažymėtina, jog sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 187 str. 2 d. klausimą svarbu konstatuoti, jog asmuo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tai nustatyta nagrinėjamoje byloje, ir, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai svarbios aplinkybės, susijusios su galbūt padarytu kitu teisės pažeidimu. Kaip minėta, policijos pareigūnai, įtardami, kad galbūt daromas administracinis teisės pažeidimas (ATPK 145 str. 3 d.), t. y. nagrinėjamu atveju vizualiai nustatę, t. .y. įtardami, kad J. G. vairuojamas krovininis automobilis pagal pakrauto smėlio kiekį gali viršyti leidžiamą bendrą svorį, turėjo pagrindą ir visiškai pagrįstai bei teisėtai sustabdė J. G. vairuojamą krovininį automobilį ir pagrįstai pareikalavo vykti į transporto kontrolės punktą pasverti vežamo krovinio, tačiau J. G. atsisakė vykdyti teisėtą policijos pareigūnų reikalavimą vykti į transporto kontrolės punktą, kai buvo būtina pasverti jo gabenamą krovinį, todėl jis visiškai pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. už policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nevykdymą.

Kaip minėta, policijos pareigūnai, įgyvendindami policijos uždavinius, remiantis anksčiau paminėtų teisės normų nuostatomis, turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jiems nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi J. G. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo, jis buvo pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d.

Nors apelianto J. G. skunde nurodoma, jog jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas teisinis bei faktinis pagrindas, nėra aiškiai suformuluota, kokiu teisės aktu buvo grindžiamas pareigūnų reikalavimas vykti pasverti krovinį, juo labiau, kad buvo akivaizdu, kad automobilis neperkrautas, apeliacinės instancijos teismas tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Iš paties administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3) matyti, jog J. G. kategoriškai atsisakė vykti į transporto kontrolės punktą pasverti vežamą krovinį, nors pareigūnai pastarajam paaiškino, jog jie įtaria, kad jo vežamas krovinys gali viršyti leistiną svorį. Toks pareigūnų reikalavimas, remiantis anksčiau aptartu policijos pareigūnų veiklos teisiniu reglamentavimu bei pastariesiems įtariant, kad J. G. gabenamo krovinio svoris gali viršyti leidžiamą krovinio svorį, laikytinas teisėtu, todėl privalėjo būti vykdomas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. sąmoningai nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, t. y. jis kategoriškai atsisakė vykti į transporto kontrolės punktą pasverti vežamą krovinį, siekdamas išvengti automobilio svorio patikros bei, kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nepagrįstai teigdamas, jog pareigūnai neturi tokios reikalavimo teisės. Administracinio teisės pažeidimo protokole J. G. suformuluotas kaltinimas laikytinas aiškiu ir nekeliančiu abejonių, t. y. aiškiai suformuluota J. G. inkriminuoto pažeidimo esmė, nurodytas ATPK straipsnis, kurį asmuo pažeidė. Taigi J. G. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo savo nutarimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.