Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams taikant intensyvią priežiūrą, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2021 m. rugpjūčio 17 d.) ir turto (automobilio) konfiskavimas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. žinodamas, jog 2021 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus (terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 17 d.), būdamas supažindintas su 2021 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų raštu Nr. 5DN-3533 „Individualus probuojamojo priežiūros planas“, bei supažindintas su paskirta bausme ir teismo skirtais įpareigojimais, žinodamas, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nevykdydamas teismo sprendimo, piktybiškai, 2022 m. rugpjūčio 13 d., 3.14 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. V. tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo svečiuose, vartojo alkoholinius gėrimus, vakare, apie 23.00-00.00 val., grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur dar išgėrė 3 - 4 stikliukus degtinės. Naktį sugalvojo nuvažiuoti pas seserį, todėl automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš namų. Važiuojantį Kirtimų gatve jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie patikrinę jo blaivumą, pristatė jį į policijos įstaigą, kadangi jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Minėtą automobilį jis pirko mamai, maždaug prieš du mėnesius, tačiau jo dar nespėjo užregistruoti, kadangi norėjo jį dar suremontuoti. Vairuotojo pažymėjimo neturi, atimtas prieš 5 metus už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Dėl šio įvykio gailisi, kodėl sėdo vairuoti transporto priemonę be vairuotojo pažymėjimo ir būdamas neblaivus, paaiškinti negali (el. b. b. 1 t., 65 - 68 b. l.). Papildomai tyrimo metu apklaustas A. V. sutiko su tuo, kad pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jam ankstesniu teismo sprendimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones iki 2024 metų. Jis buvo supažindintas su teismo sprendimu, žinojo, kad negali vairuoti. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. b. 2 t., 20-23 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo jo kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojas A. I. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d., nakties metu, apie 3.10 val. patruliuodami Vilniuje, Kirtimų gatvėje, pastebėjo keistai manevruojantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas vinguriavo per kelią, tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nusprendė patikrinti. Panaudojus šviesos ir garso signalus automobilį sustabdė šalikelėje, kolega priėjo prie vairuotojo, o jis liko automobilyje, tikrino automobilį per duomenų bazes. Kolega netrukus grįžo prie tarnybinio automobilio ir pasakė, kad automobilyje pajautė sklindantį alkoholio kvapą, asmuo bendrauja nerišliai, iš burnos taip pat sklinda alkoholio kvapas. Taip pat pasakė, kad automobilyje, ant priekinės keleivio pusės sėdynės, pastebėjo nugertą alkoholio butelį. Kolega iš tarnybinio automobilio pasiėmė alkotesterį ir grįžo prie vairuotojo. Asmens buvo paprašyta dokumentų, tačiau paaiškėjo, kad jis yra praradęs vairuotojo pažymėjimą. Jis padiktavo savo asmens kodą, jis nustatė asmens tapatybę, tai buvo A. V. Kolega patikrino asmens blaivumą. Pirmą kartą jam buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas, o kiek vėliau 2,17 promilių girtumas. Vairavimo faktą matė tiek jis, tiek kolega. Asmens klausė, kam priklauso automobilis, tačiau ką jis atsakė, negali pasakyti, nepamena. Įformino įvykį, automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, asmenį pristatė į areštinę. Ar asmeniui buvo pradėta administracinė teisena dėl vairavimo be teisių, neatsimena (el. b. b. 1 t., 198-200 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d., 3.14 val., Vilniuje, Kirtimų g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pilietis A. V. vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu 3.14 val. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas ir antruoju pūtimu 3.40 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas (el. b. b. 1 t. 5 - 11 b. l.).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, pirmo tikrinimo metu 3.14 val. A. V. nustatytas 2,42 promilių girtumas, o 3.40 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais A. V. pasirašytinai sutiko (el. b. b. 1 t., 30 b. l.).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL 0711 rodmenys patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d., 3.14 val., A. V. nustatytas 2,42 promilių girtumas, o 3.40 val. – 2,17 promilių girtumas (el. b. b. 1 t., 33 - 34 b. l.).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad Kirtimų gatvėje apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Padarytos foto nuotraukos, sudaryta fotolentelė (el. b. b. 1 t., 1 - 4, 43 - 48 b. l.).

VšĮ Emprekis duomenimis, transporto priemonės Mercedes Benz A 170 CDI Classic kaina Lietuvoje 869 eurų su PVM (el. b. b. 1 t., 86 b. l.).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius vykdo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. baudžiamąjį įsakymą, kuris įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. (baudžiamoji byla Nr. el-2179-1127/2021), kuriuo A. V., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 16 d.. Bylos duomenimis, A. V. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. 2022 m. rugpjūčio 13 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai tokia teisė atimta. 2022 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šiam asmeniui pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdami į tai, kad A. V. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, vadovaudamiesi BK 74 straipsnio 2 dalimi, BK 43 straipsniu, siūlo A. V. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (el. b. b. 1 t., 159 - 167 b. l.).

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30551-22 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d., 3.14 val., Vilniuje, Kirtimų g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pilietis A. V. vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu pirmuoju pūtimu 3.14 val. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas ir antruoju pūtimu 3.40 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis vis dar priklauso R. V., tuo tarpu A. V. nurodė, kad šį automobilį įgijo savo motinai. Siekiant išsiaiškinti, kam iš tikrųjų priklauso automobilis, telefonu buvo susisiekta su R. V., kuris pateikė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią automobilį jis pardavė 2022 m. balandžio 16 d. A. D. Polis sistemoje buvo rastas A. D. telefono numeris, A. D. paaiškino, kad automobilį pardavė prieš 5 mėnesius, kam pardavė, nežino. 2022 m. lapkričio 15 d. A. D. nurodė, kad automobilis tikrai parduotas, jam nepriklauso, tačiau pirkimo pardavimo sutarties neturi, pirkėjo duomenų neišsaugojo. Nustatyti, kam A. D. pardavė automobilį, nepavyko. Automobilyje sutarties taip pat rasti nepavyko. Patikrinus dar kartą automobilio duomenis nustatyta, kad automobilis neperregistruotas, jokių paieškų dėl jo nepaskelbta (el. b. b. 1 t., 196-197 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. V. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be A. V. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir liudytojo A. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoju tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas A. I. patvirtino, kad bylai aktualiu laiku patruliavo Vilniuje, Kirtimų g., kurioje pastebėjo keistai manevruojantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. I. patvirtino, kad automobilį Mercedes Benz vairavo A. V. Įtaręs, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nusprendė patikrinti minėto automobilio vairuotoją ir susistabdė jį. Mercedes Benz automobilyje jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, vairuotojas bendravo nerišliai, iš jo burnos taip pat sklido alkoholio kvapas. Nustatyta, kad A. V. yra neblaivus, t. y. pirmu pūtimu nustatytas 2,40 prom. girtumas, antru pūtimu – 2,17 prom. girtumas. A. V. neblaivumo faktą patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kur užfiksuoti A. V. nustatyti neblaivumo požymiai, taip pat alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kur užfiksuota, kad du kartus patikrinus A. V. blaivumą, buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Vertinant tai, kad asmuo, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, teigtina, jog A. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo

BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Ši baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. V. įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. V. kaltę dėl šio epizodo pripažino visiškai ir nurodė, kad ankstesniu teismo sprendimu jam buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones iki 2024 metų. Jis buvo supažindintas su teismo sprendimu, žinojo, kad negali vairuoti. Jis lankėsi Probacijos tarnyboje, jam buvo sudarytas individualus bausmės atlikimo planas, o plane buvo pažymėta ir teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise), su planu jis visiškai sutiko ir savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su visais įpareigojimais ir bausmės atlikimo sąlygomis bei jį vykdys. Be A. V. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir liudytojo A. I. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nustatytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitų duomenys, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius raštas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pažymėtina, kad kaltinamasis po paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, vairavo automobilį, kai buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, kuris viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir ženkliai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą. Šiuo atveju, toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, ypač kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021), todėl yra pagrindo konstatuoti ir tai, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuria jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones.

Apibendrindamas ištirtus ir išanalizuotus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. piktybiškai vengia vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairuoja neturėdamas tokios teisės (ypač neblaivus), demonstruoja akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimui dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti vengė. Tokia A. V. veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis A. V. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (el. b. b. 2 t., 36 - 37 b. l.).

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. V. padarė vieną nesunkų, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamas veikas A. V. suvokė pavojingą jų pobūdį ir norėjo taip veikti – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

Analizuojant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad A. V. praeityje teistas, tačiau teistumas jo atžvilgiu yra išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba ir gauna nuolatines pajamas, (duomenys neskelbtini). Paskutiniu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už važiavimą esant neblaiviam ir praėjus neilgam laiko tarpui, nepaisydamas įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir žinodamas, kad tokia teisė jam atimta, piktybiškai nevykdė teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kuri yra adekvati bausmė asmeniui, teisiamam antrą kartą už automobilio vairavimą neblaiviam, esant daugiau nei 1,5 promilės neblaivumui bei asmeniui, kuris tyčia nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Bausmės terminas skirtinas ne maksimalus pagal sankciją, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – 81 para arešto. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, A. V. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiai sutapčiai, ir kaltinamajam skirtina subendrinta 81 paros arešto bausmė.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant subendrintą ir sumažintą 54 parų arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. ne pirmą kartą skirtina arešto bausmė, todėl šiuo atveju atidėti jam skirtos bausmės vykdymo nėra teisinio pagrindo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d., 3.15 val. (el. b. b. 1 t., 26 - 28 b. l.), iki 2022 m. rugpjūčio 13 d., 14.03 val. (viena diena) (el. b. b. 1 t., 80-81 b. l.). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, įvertinęs tai, kad A. V. jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, kuomet A. V. vairavo neblaivus, bei siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, sprendžia, kad A. V. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d. (el. b. b. 1 t., 69-72 b. l.).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo A. V. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oficialiai priklauso R. V., o tuo tarpu A. V. nurodė, kad šį automobilį įgijo savo motinai. Tyrimo metu buvo susisiekta su oficialiu automobilio savininku R. V., kuris pateikė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią automobilį pardavė 2022 m. balandžio 16 d. A. D. Tyrimo metu susisiekus su A. D. šis paaiškino, kad automobilį pardavė prieš maždaug 5 mėnesius, kam pardavė, nežino, jam automobilis nebepriklauso, tačiau pirkimo pardavimo sutarties jis neturi, kur ji yra nežino, jokių duomenų pirkėjo neišsaugojo (el. b. b. 1 t., 196-197 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jog teismas neturi objektyvių duomenų, kad A. V. būtų nusipirkęs automobilį Mercedes Benz, taip pat įvertinus tai, kad oficialiai automobilis neperregistruotas ir priklauso R. V., šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju, kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje 869 Eur su PVM, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. vasario 16 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę nurodytam turtui (el. b. b. 1 t., 107 - 108 b. l.). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus naikintinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. V. paskirti subendrintą 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d., 3.15 val., iki 2022 m. rugpjūčio 13 d., 14.03 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai, ir konstatuoti, kad likusi neatlikta bausmės dalis sudaro 53 (penkiasdešimt tris) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. V. konfiskuotinos transporto priemonės – Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą – 869 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.