Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1133-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-27
Bylos Nr.: e2A-1133-864/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00664-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas: M. K.

Kategorijos

2.8.2.8Kiti su vartotojų teisių apsauga ir gynimu susiję klausimai
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1133-864/2021Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00664-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.8; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui M. K. dėl įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB Legal Balance (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. K. (toliau ir atsakovas) 47,49 Eur negrąžinto kredito, 9,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir sutartis) nutraukimo dienos, 1,91 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 10,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 52 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 47,49 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 24 d.), 52 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,49 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. lapkričio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (įteikta 2021 m. sausio 8 d.), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t y. priteisė iš atsakovo ieškovei 47,49 Eur negrąžinto kredito, 9,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1,91 Eur administravimo mokesčio, 10,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), 52 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 47,49 Eur nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 24 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, ieškovei perėmusiai skolos reikalavimo teisę iš atsakovo priteisė 47,49 Eur negrąžinto kredito.

Šalies argumentai

5. Įvertinęs tai, jog pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 52 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovė ieškiniu prašė priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 25 d., t. y. sutarties nutraukimo dienos, teismas tenkino ir reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 9,74 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas.

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sutarties bendrųjų sąlygų 1.9. bei 1.18. punktu, ir Lietuvos teismų praktika, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai taip pat 1,91 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2021 m. lapkričio 24 d. (kredito sutarties termino pabaiga) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėjo, jog kadangi ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į aptartą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 10,96 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. (sutarties nutraukimo diena) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo data) bei 52 proc. negautas pajamas už negrąžintą kredito sumą (47,49 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo data) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. lapkričio 24 d.

8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkto kalbinės formuluotės, akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, o ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, kadangi nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.2. punkte kaip savarankiška išskirta atsakovo prievolė, pareigos laiku mokėti įmokas pažeidimo atveju, mokėti delspinigius. Taigi, teismas, įvertinęs aplinkybes, jog sutarties šalys susitarė dėl delspinigių, o ne palūkanų taikymo, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas netenkino. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad net jeigu būtų pagrindas sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktą aiškinti kitaip, t. y. kaip nustatantį atsakovo prievolę mokėti kompensuojamąsias palūkanas, ieškovės reikalavimas dėl tokių palūkanų priteisimo negalėtų būti patenkintas dėl kitų teisinių pagrindų, t. y. kadangi ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas bet kuriuo atveju prieštarautų imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, ribojančiai tiek palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo laikotarpį.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. sausio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-950-880/2021 dalyje dėl 52 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,49 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. lapkričio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 52 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,49 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. lapkričio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Nurodo, jog visiškai nesuprantama, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Ieškovės teigimu, neabejotina, kad teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palūkanomis.

11. Pažymi, jog teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ieškovė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatymo ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal sutartį praleidimą. Teigia, jog nei Civilinis kodeksas, nei Vartojimo kredito įstatymas, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia ieškovei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato Civilinis kodeksas, Vartojimo kredito įstatymas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, anot ieškovės, pastaroji turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarties specialiosiose sąlygose – 52 proc. dydžio metinės palūkanos.

12. Paaiškina, jog kaip minėta ieškinyje, negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Nurodo, jog tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Teigia, jog atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos.

13. Nurodo, jog nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Teigia, jog pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovo, pagrįstai tikėjosi gauti 52 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Taigi, ieškovės nuomone, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė ieškovė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą (50 Eur) 24 mėn. laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas sumas (toliau ir sutartis). Bylos duomenimis, atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ 2020 m. birželio 25 d. sutartį vienašališkai nutraukė. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ perdavė ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą; apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta. Ieškovės teigimu, atsakovas prievolės nevykdo ir atsakovo įsiskolinimas ieškovei susidaro iš 47,49 Eur negrąžinto kredito, 9,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 1,91 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 10,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 52 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 47,49 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 24 d.), 52 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,49 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. lapkričio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 47,49 Eur negrąžinto kredito, 9,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1,91 Eur administravimo mokesčio, 10,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), 52 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 47,49 Eur nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 24 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

18. Apeliaciniu skundu skundžiama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria nebuvo tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 52 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,49 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 52 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,49 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo, padaręs išvadą, kad šalys sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu susitarė ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, tačiau mokėjimo (pelno) palūkanų tolimesnio skaičiavimo.

20. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo; negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiau su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 . nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. birželio 25 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, vadovaujantis sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis.

23. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Civilinio kodekso 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Civilinio kodekso 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

24. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis Civilinio kodekso 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

26. Taigi, įvertinusi aukščiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 52 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (47,49 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Be to, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (Civilinio kodekso 6.2, 6.221 straipsniai).

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 9,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo momento (2020 m. birželio 25 d.), 10,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 25 d) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), 52 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 47,49 Eur nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 24 d.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtus ieškovės reikalavimus, nesivadovavo aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo (pelno) palūkanų procentiniu dydžiu – 52 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 47,49 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1983-910/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tenkinant šiuos ieškinio reikalavimus, nepagrįstai skundžiamame sprendime už akių kaip sutarties termino pasibaigimo momentas nurodyta 2021 m. lapkričio 24 d., kadangi iš ginčo sutarties turinio matyti, jog sutarties termino pasibaigimo momentas yra 2021 m. rugsėjo 13 d.

30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 25 d. iš viso yra apskaičiuota mokėjimo (pelno) palūkanų 18 Eur. Bylos duomenimis, nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 9,74 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Taigi, darytina išvada, jog iki sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 25 d. sumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų suma sudarė 8,26 Eur (18 Eur – 9,74 Eur). Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 31,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 25 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 13 d.) sudarytų 13,36 Eur (31,36 Eur – 9,74 Eur – 8,26 Eur). Kadangi, kaip jau minėta, sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui, priskaitytos mokėjimo (pelno) palūkanos neviršytų būtent nurodytos 13,36 Eur sumos, laikytina, jog tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

31. Svarbu šiuo atveju būtų paminėti ir tai, kad ieškovės sutartine teise ginamas lūkesčio interesas negali apimti negautų pajamų gavimo ankstesniu nei šalių sutarta terminu. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 13 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 52 proc. metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 25 d. – 38,57 Eur; 2020 m. liepos 13 d. – 36,85 Eur; 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 35,05 Eur; 2020 m. rugsėjo 13 d. – 33,18 Eur; 2020 m. spalio 13 d. – 31,23 Eur; 2020 m. lapkričio 13 d. – 29,19 Eur; 2020 m. gruodžio 13 d. – 27,06 Eur; 2021 m. sausio 13 d. – 24,84 Eur; 2021 m. vasario 13 d. – 22,52 Eur; 2021 m. kovo 13 d. – 20,10 Eur; 2021 m. balandžio 13 d. – 17,58 Eur; 2021 m. gegužės 13 d. – 14,95 Eur; 2021 m. birželio 13 d. – 12,21 Eur; 2021 m. liepos 13 d. – 9,35 Eur; 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 6,36 Eur; 2021 m. rugsėjo 13 d. – 3,24 Eur) ir negali viršyti 13,36 Eur sumos.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 25 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 27 d.), kurių suma – 9,22 Eur ((1,59 Eur : 30 d. x 18 d.) + 1,52 Eur + 1,44 Eur +1,35 Eur +1,26 Eur +1,17 Eur +1,07 Eur + (0,97 Eur : 30 d. x 14 d.)), taip pat 52 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 28 d iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 30 punkte.

33. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė fiksuota suma prašė priteisti 10,96 Eur negautas pajamas, o apeliacinės instancijos teismo priteista fiksuota negautų pajamų (nuostolių) suma sudaro 9,22 Eur, tačiau tai nelaikytina apeliacinio skundo ribų peržengimu. Nagrinėjamu atveju negautos pajamos (tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška) bet kokiu atveju priteistos už tą patį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 13 d.).

34. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, tikslintiną tik dalyje dėl skundžiamame sprendime už akių nurodyto sutarties termino pabaigos momento, kadangi pagal sutartį sutarties termino pabaiga yra 2021 m. rugsėjo 13 d., o ne pirmosios instancijos teismo nurodyta 2021 m. lapkričio 24 d.; tikslintiną dalyje dėl tenkintų ieškinio reikalavimų priteisti 10,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), bei 52 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 47,49 Eur nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos pagal nutarties 31-32 punktuose numatytą tvarką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumažinant iki 68,36 Eur sumos (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės UAB Legal Balance apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-950-880/2020 iš esmės palikti nepakeistą, priteisiant ieškovei UAB Legal Balance, į. k. 302528679, iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 47,49 Eur negrąžintą kreditą, 9,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1,91 Eur administravimo mokestį, 9,22 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 27 d.), 52 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 25 d. – 38,57 Eur; 2020 m. liepos 13 d. – 36,85 Eur; 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 35,05 Eur; 2020 m. rugsėjo 13 d. – 33,18 Eur; 2020 m. spalio 13 d. – 31,23 Eur; 2020 m. lapkričio 13 d. – 29,19 Eur; 2020 m. gruodžio 13 d. – 27,06 Eur; 2021 m. sausio 13 d. – 24,84 Eur; 2021 m. vasario 13 d. – 22,52 Eur; 2021 m. kovo 13 d. – 20,10 Eur; 2021 m. balandžio 13 d. – 17,58 Eur; 2021 m. gegužės 13 d. – 14,95 Eur; 2021 m. birželio 13 d. – 12,21 Eur; 2021 m. liepos 13 d. – 9,35 Eur; 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 6,36 Eur; 2021 m. rugsėjo 13 d. – 3,24 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 68,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė