- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-498-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06539-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13506-1043/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. L. 434,43 Eur skolą, 90,46 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 433,98 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja UAB „4finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas 2014 m. spalio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9795929001 (toliau ir Sutartis). Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m. gruodžio 3 d., 2014 m. gruodžio 8 d. buvo pasirašyti Sutarties priedai, kurie papildė 2014 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutartį, todėl paskutinis priedas laikomas pagrindine sutartimi. Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 8 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 163,30 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėjo, jog pinigų perdavimą atsakovui įrodo Sutarties 2.17 punkto nuostata, kurioje nurodyta, jog kredito davėjas išmoka kredito lėšas į kredito gavėjo banko sąskaitą, iš kurios buvo atliktas registracijos mokesčio pervedimas, arba į banko sąskaitą, kuri yra nurodyta popierinėje kredito paraiškos formoje arba per tarpininką grynaisiais pinigais nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 valandą) po vartojimo kredito sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad dar 2018 m. gegužės 4 d. ieškovei buvo nustatytas terminas pateikti duomenis, patvirtinančius, suteikto vartojimo kredito išmokėjimą atsakovui, termino pabaiga – 2018 m. gegužės 14 d. (b. l. 53-54). 2018 m. gegužės 10 d. teismui pateiktas prašymas, kuriame nurodoma, jog atsakovas, pasirašydamas sutarties specialiąsias sąlygas, savo parašais patvirtino, kad šiose sąlygose nurodyta vartojimo kredito suma jam buvo suteikta grynaisiais.
5. Sutartyje nekonkretizuota, koks paskolos dalyko perdavimo būdas panaudotas ginčo sutarties sudarymo atveju. 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė pateikė kvitus, kurie, jos teigimu, įrodo paskolos suteikimą atsakovui, kvitai pateikti „txt“ formatu. 2018 m. spalio 4 d. minėti kvitai pateikti teismui „pdf“ formatu. 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog pateiktus kvitus iš „txt“ formato į „pdf“ formatą konvertavo ieškovės darbuotojas. Ieškovės atstovas taip pat pažymėjo, jog „txt“ – redaguotinas formatas ir nėra priemonių, kurios ribotų galimybę redaguoti dokumentą, parengtą minėtu formatu.
6. Teismas sprendė, jog pirminiai kvitai, pateikti „txt“ formatu (grynojo teksto formatu), ir juose nurodyti duomenys yra manipuliacinio pobūdžio, kuriuos gali įvesti, redaguoti bet kas, o minėtų duomenų konvertavimas į „pdf“ formatą nekeičia jame esančių duomenų įrodomosios galios. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė paskolos dalyko perdavimo faktą įrodinėja vienos šalies sukurtu dokumentu (tekstu). Teismas atkreipė dėmesį, kad netgi į bylą elektroniniu formatu pateiktą dokumentą atsidarius sistemoje, jį galima redaguoti, pakeisti sumas, datas ir kt. Teismo vertinimu, toks įrodymas, siekiant įrodyti pinigų perdavimo atsakovui faktą, nelaikomas tinkamu bei patikimu.
Šalies argumentai
7. Ieškovė į bylą nepateikė mokėjimo nurodymo, kuris patvirtintų, jog kredito davėjas išmokėjo kredito sumas į kredito gavėjo banko sąskaitą, iš kurios buvo atliktas registracijos mokesčio pervedimas. Į bylą taip pat nepateiktas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtintų, jog kredito gavėjui suteiktas kreditas būtų išmokėtas į banko sąskaitą, kuri yra nurodyta popierinėje kredito paraiškos formoje. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog kreditas atsakovui buvo suteiktas jį išmokant grynaisiais pinigais (kasos išlaidų orderis, kvitas ar pan.).
Žemesnės instancijos teismas
8. Reikalavimo perleidimo sutarties esmė yra ta, kad pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius, tačiau tai nereiškia, kad naujajam kreditoriui kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo pakanka pateikti įrodymus, patvirtinančius tik reikalavimo perleidimo faktą. Ieškovui, siekiančiam pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovo prievolės įvykdymo, yra būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius ir reiškiamą materialinį teisinį reikalavimą, nagrinėjamu atveju – objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad pagal minėtą kredito sutartį atsakovui buvo išmokėta paskolos (kredito) suma. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė esminės paskolos sutarties sudarymo sąlygos – pinigų perdavimo kredito gavėjui fakto, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas viso bylinėjimosi metu tarsi reikalavo kažkokio mistinio „mokėjimo nurodymo“, kuris patvirtintų, jog pradinis kreditorius UAB „4finance“ išmokėjo kredito sumas į atsakovo banko sąskaitą, iš kurios buvo atliktas registracijos mokesčio perdavimas, arba banko sąskaitą, kuri nurodyta popierinėje paraiškos formoje. Apeliantas vykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad toks įrodymas niekada neegzistavo ir negalėjo egzistuoti, kadangi vartojimo kreditų sumos atsakovui buvo išmokamos pradinio kreditoriaus tarpininko – AB „Lietuvos paštas“ (toliau – Tarpininkas) skyriuose grynais pinigais.
1.2. Nei CPK, nei CK, nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau - LR VKĮ) ar kiti įstatymai nenumato konkrečių įrodymų, kurie turi būti pateikti teismui siekiant įrodyti pinigų perdavimo faktą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pinigų perdavimo faktas gali būti įrodinėjamas visomis įstatymų leidžiamomis priemonėmis (CPK 177 ir 178 straipsniai). Vartojimo kredito sumos išmokėjimą atsakovui patvirtina detali vartojimo kredito sutarties Nr. 9795929001 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų analizė, kurios teismas neatliko, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
1.3. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.1. p. nurodoma, kad pradinio kreditoriaus duomenų bazėje buvo galima registruotis dviem būdais: pirmas, internetu, pilnai užpildant https://www.vivus.lt/ patalpintą registracijos anketą ir atliekant kitus Taisyklėse nurodytus veiksmus (tarp kurių ir 0,01 ct pavedimo atlikimas, kuris skirtas vartojimo kredito gavėjo identifikacijai); antra, užpildant ir pasirašant popierinę Kredito paraišką arba Sutartį (priklausomai nuo Tarpininko), bei kartu su originaliu asmens tapatybės dokumentu ir kitais, Kredito davėjo ar Tarpininko reikalaujamais dokumentais pateikiant ją bet kuriam iš Tarpininkų https://www.vivus.lt/ paskelbtose vietose. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko antrąjį variantą, t. y. jį identifikavo Tarpininko darbuotoja, paprašydama pateikti asmens dokumentą, bei užregistravo pradinio kreditoriaus sistemoje. Atsakovui pinigai išmokėti per tarpininką. Toks vartojimo kredito sutarties sudarymas ir pinigų per tarpininką išmokėjimas buvo teisėtas ir pagrįstas.
1.4. Atsakovas į tarpininką kreipėsi keturis kartus. Pirmąjį kartą atsakovas į tarpininką kreipėsi 2014 m. spalio 27 d. Kiekvienas papildomas vartojimo kredito specialiąsias sąlygas atsakovas pasirašydavo raštu, nurodydamas savo vardą, pavardę, parašą bei pridėdamas savo paso kopiją. Tokiu būdu kiekvieną sekantį kartą atsakovas patvirtindavo, jog ankstesnė suma jau jam yra išmokėta, tačiau jos nepakako, todėl jis skolinasi papildomai.
1.5. Apeliantas kreipėsi į pradinį kreditorių su prašymu dėl papildomų įrodymų, kurie patvirtintų pinigų išmokėjimo atsakovui faktą, pateikimo. Pradinis kreditorius apeliantui atsiuntė keturis „txt“ formato kvitus. 2018 m. rugsėjo 26 d. apeliantas šiuos kvitus kartu su pradinio kreditoriaus el. laiško kopija įkėlė į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Po papildomų dokumentų įkėlimo paskambinus teismui, paaiškėjo, kad teismas negali atidaryti minėtų kvitų, nes jie yra netinkamo formato. Atsižvelgiant į tai, apeliantas 2018 m. spalio 4 d. minėtus kvitus iš „txt“ formato konvertavo į „pdf“ formatą ir juos pateikė teismui pakartotinai. Teismas šiuos įrodymus įvertino kaip manipuliacinio pobūdžio, kuriuos gali įvesti, redaguoti bet kas. Tokiai teismo išvadai apeliantas pritartų tik tokiu atveju, jeigu atskirai būtų analizuojami tik šie „txt“ formatu pateikti kasos aparato kvitai ir nebūtų analizuojama pateiktų įrodymų visuma. Apeliantas pažymėjo ir teismo posėdžio metu, kad kasos aparato duomenys kompiuterinėje programoje kaupiami būtent „txt“ formatu. Teismas turėjo vertinti ne dokumento formatą, bet jame nurodytą informaciją ir padaryti vienokias ar kitokias išvadas dėl šių duomenų tikrumo. Teismas nevertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai atmetė apelianto ieškinį kaip neįrodytą.
1.6. Teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose. Atsakovo pasyvumas taip pat turėjo būti vertinamas kaip vienas iš veiksnių, padedančių susiformuoti teismo išvadai, kad pinigai buvo perduoti.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje sprendžiamas ginčas dėl paskolos teisinius santykius reguliuojančių materialinės teisės įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo ir aiškinimo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai (CK 6.886 straipsnio 4 dalis). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finace“ ir atsakovas D. L. 2014 m. spalio 27 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 9795929001, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo atsakovui suteikti 500 Lt (144,81 Eur) vartojimo kreditą dviejų mėnesių laikotarpiui (b. l. 14–15).
15. Pradinis kreditorius ir atsakovas 2014 m. lapkričio 7 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 9795929001, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo atsakovui papildomai suteikti 400 Lt (115,85 Eur) vartojimo kreditą, bendra vartojimo kredito suma – 900 Lt (260,66 Eur), kredito grąžinimo terminas – 4 mėnesiai (b. l. 18–19).
16. Pradinis kreditorius ir atsakovas 2014 m. gruodžio 3 d. pasirašė dar vieną vartojimo kredito sutartį Nr. 9795929001, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo atsakovui papildomai suteikti 200 Lt (57,92 Eur) vartojimo kreditą, bendra vartojimo kredito suma – 1100 Lt (318,58 Eur), grąžinimo terminas – 6 mėnesiai (b. l. 49–50).
17. Pradinis kreditorius ir atsakovas 2014 m. gruodžio 8 d. pasirašė ketvirtą vartojimo kredito sutartį Nr. 9795929001, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo atsakovui papildomai suteikti 400 Lt (115,85 Eur) vartojimo kreditą, bendra vartojimo kredito suma – 1500 Lt (434,43 Eur), grąžinimo terminas – 8 mėnesiai, galutinė kredito grąžinimo data – 2015 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 23–24).
18. Byloje nėra ginčo, kad pradinis kreditorius ir atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. pasirašė keturias vartojimo kreditorius sutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį kaip neįrodytą, sprendė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktą (kasos išlaidų orderis, kvitas ar pan.).
19. Pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir naujasis kreditorius UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. pasirašė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimo teises į UAB „4finance“ skolininkus, tarp jų ir į atsakovą D. L. (b. l. 22, 30–46). Apie šį reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. liepos 20 d. raštu.
20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vartojimo kreditų sumos atsakovui buvo išmokamos pradinio kreditoriaus tarpininko AB „Lietuvos paštas“ skyriuose grynais pinigais. Kiekvienas papildomas vartojimo kredito specialiąsias sąlygas atsakovas pasirašydavo raštu, nurodydamas savo vardą, pavardę, parašą bei pridėdamas savo paso kopiją. Tokiu būdu kiekvieną sekantį kartą atsakovas patvirtindavo, jog ankstesnė suma jam jau yra išmokėta, tačiau jos nepakako, todėl jis skolinasi papildomai.
21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino.
22. Vartojimo kredito 2014 m. gruodžio 8 d. sutarties Nr. 9795929001 bendrųjų sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad teisę prašyti kredito turi bet kuris asmuo, atitinkantis šios sutarties 1.3.9. p. kredito gavėjui keliamus reikalavimus, tačiau gauti kreditą gali tik tie asmenys, kurie yra taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis įregistruoti kredito davėjo valdomoje duomenų bazėje. Registruotis kredito gavėjas gali šiais būdais: 2.1.1. internetu, pilnai užpildant https://www.vivus.lt/ patalpintą registracijos anketą ir atliekant kitus taisyklėse nurodytus veiksmus, arba 2.1.2. užpildant ir pasirašant popierinę kredito paraišką arba sutartį (priklausomai nuo tarpininko), bei kartu su originaliu asmens tapatybės dokumentu bei kitais, kredito davėjo ar tarpininko reikalaujamais dokumentais pateikiant ją bet kuriam iš tarpininkų https://www.vivus.lt/ paskelbtose vietose. Sutarties 9.5 p. yra nurodyti tarpininkai, tarp jų ir AB „Lietuvos paštas“,
23. Iš pateiktų į bylą vartojimo kredito sutarčių specialiųjų sąlygų matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko antrąjį variantą (jį identifikavo pradinio kreditoriaus tarpininko – AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja, nes buvo pateiktas atsakovo asmens dokumentas, kurio kopija yra pridėta prie visų keturių vartojimo sutarčių specialiųjų sąlygų). Toks vartojimo kredito sutarties sudarymas per tarpininką atitinka Sutarties sąlygas ir yra teisėtas.
24. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.17 p. nurodyta, kad kredito davėjas išmoka kredito lėšas į kredito gavėjo banko sąskaitą, iš kurios buvo atliktas registracijos mokesčio pervedimas, arba į banko sąskaitą, kuri yra nurodyta popierinėje kredito paraiškos formoje arba per tarpininką grynaisiais pinigais nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 valandą) po vartojimo kredito sutarties sudarymo.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo sutartyje nekonkretizuota, koks paskolos dalyko perdavimo būdas panaudotas ginčo sutarties atveju, tačiau, atsižvelgiant į tai, Sutartyse atsakovas nenurodė savo sąskaitos numerio, į kurią galėtų būti pervesti pinigai (paskolos dalykas), ir apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad Sutartis buvo pasirašyta per tarpininką viename iš AB „Lietuvos paštas“ skyrių – 929-ajame klientų aptarnavimo skyriuje, A. Juozapavičiaus pr. 81, Kaune, todėl ir paskolos dalykas turėjo būti perduotas AB „Lietuvos paštas“ grynaisiais pinigais (sutarties 2.17 p.).
26. Apeliantas paskolos dalyko atsakovui perdavimą įrodinėja iš AB „Lietuvos paštas“ gautais kvitais. Iš kvito Nr. 008044 matyti, kad atsakovui 2014 m. spalio 27 d. (14:45:29) išmokėta 500 Lt pagal kredito sutartį Nr. 9795929001; iš kvito Nr. 008408 – kad D. L. 2014 m. lapkričio 7 d. (16:11:27) išmokėta 400 Lt pagal kredito sutartį Nr. 9795929001; iš kvito Nr. 009430 – kad D. L. 2014 m. gruodžio 3 d. (15:19:31) išmokėta 200 Lt pagal kredito sutartį Nr. 9795929001; iš kvito Nr. 009521 – kad D. L. 2014 m. gruodžio 8 d. (12:20:36) išmokėta 400 Lt pagal kredito sutartį Nr. 9795929001.
27. Taigi, šios nutarties 25, 26 punktuose aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad „kvitai, pateikti „txt“ formatu (grynojo teksto formatu), ir juose nurodyti duomenys yra manipuliacinio pobūdžio, kuriuos gali įvesti, redaguoti bet kas, o minėtų duomenų konvertavimas į „pdf“ formatą nekeičia jame esančių duomenų įrodomosios galios“, yra formali, grindžiama prielaidomis ir neparemta ieškovės neva manipuliacinį elgesį (kitaip dar nesąžiningumą) patvirtinančiais kitais leistinais įrodymais.
28. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taigi ir sutartis, ir jos dalyvių elgesys turi būti vertinami vadovaujantis sąžiningo asmens elgesio standartu (CK 6.193 straipsnis), išskyrus įstatymo numatytas išimtis (pvz., CK 6.67 straipsnis).
29. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pradinio kreditoriaus, kaip sutarties šalies, ar ieškovės elgesys tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek vykdant sutartinius įsipareigojimus, buvo nesąžiningas. Tai reiškia, kad apelianto sąžiningumo prezumpcija byloje nepaneigta. Be to, į bylą nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui pateikti kvitai yra suklastoti. Todėl nelaikyti šiuos kvitus įrodymais, patvirtinančiais paskolos dalyko (pinigų) išmokėjimo faktą atsakovui, nėra jokio pagrindo.
30. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagal CPK 176 straipsnio 1dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisiškai reikšmingiems faktams nustatyti būtina surinkti ir remtis įrodymais, kurių informacijos būtų pakankama faktams patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).
31. Įvertinus bylos įrodymų visetą, matyti, kad tiek pradinio kreditoriaus ir atsakovo D. L. pasirašytose vartojimo kredito sutartyse, tiek minėtuose kvituose nurodytas tas pats pradinio kreditoriaus tarpininkas – AB „Lietuvos paštas“ 929-asis klientų aptarnavimo skyrius, (duomenys neskelbtini). Sutartis pradinio kreditoriaus vardu pasirašė ir pinigus atsakovui išmokėjo ta pati tarpininko darbuotoja L. G., sutarčių ir kvitų datos sutampa, šie įrodymai yra nepaneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl netikėti ieškovės aiškinimu, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, nėra ne faktinio, nei teisinio pagrindo.
32. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, kad pirmąjį kartą atsakovas į tarpininką kreipėsi 2014 m. spalio 27 d., o kiekvienos papildomos vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas pasirašydavo raštu, nurodydamas savo vardą, pavardę, pridėdamas savo paso kopiją. Tokiu būdu atsakovas kaskart patvirtindavo, jog ankstesnė kredito suma jam yra jau išmokėta.
33. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad paskolos dalykas (pinigų perdavimas atsakovui) yra įrodytas. Priešingas aiškinimas prieštarautų paskolos santykių teisinio reglamentavimo principams ir nepagrįstai suvaržytų ieškovės, perėmusios pradinio kreditoriaus teises, turtines teises. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui. Minėtas procesinių teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, 90,46 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 433,98 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 22 Eur žyminį mokestį, 121 Eur UAB „Legal Balance“ patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
35. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 14–17 punktuose nustatė, kad pradinis kreditorius ir atsakovas pasirašė keturias vartojimo kredito sutartis, pagal kurias atsakovui buvo iš viso suteiktas 434,43 Eur (1500 Lt) dydžio vartojimo kreditas. Byloje nėra duomenų, jog paskola pradiniam kreditoriui buvo grąžinta, todėl pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi perleido apeliantei reikalavimo teisę į skolininką D. L. ir apie tai jį informavo.
37. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovę ir atsakovą sieja prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau duomenų apie tai, jog atsakovas būtų įvykdęs savo skolinius įsipareigojimus ieškovei, byloje nėra. Atsakovas, neatsiskaitydamas su ieškove, pažeidė prievolę, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas.
38. Prašymą priteisti iš atsakovo 90,46 Eur bendros vartojimo kredito kainos ieškovė motyvuoja tuo, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl, remiantis sutarties 6.4 p., pradinis kreditorius atsakovui išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovui nustatė papildomą terminą iki 2015 m. balandžio 3 d. padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas ir toliau vengė įvykdyti sutartį, todėl pradinis kreditorius vienašališkai Sutartį nutraukė.
39. Pradinio kreditoriaus ir atsakovo pasirašytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.4 p. nurodyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir LR teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas LR Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose LR teisės aktuose nustatytais pagrindais.
40. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose ir kuri yra 143,30 Eur.
41. Ieškovė paskaičiavo, kad pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo (iki 2015 m. balandžio 3 d.) atsakovas pradelsė sumokėti 90,46 Eur (33,42 Eur + 30,24 Eur + 26,82 Eur) bendros vartojimo kredito kainos. Teismo vertinimu, atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė bei sutartimi suteikto vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos iki sutartyje nustatyto termino negrąžino, į pradinio kreditoriaus siųstus raginimus nereagavo, todėl ieškovės prašymas priteisti 90,46 Eur bendros vartojimo kredito kainos yra pagrįstas ir tenkintinas.
42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 433,98 Eur palūkanas, kurias apskaičiavo tokiu būdu: 434,43 Eur negrąžintas vartojimo kreditas x (92,31 proc. sutarties specialiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 d.) x 395 d. po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo.
43. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirti nuostoliai, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130. Teismų praktika. 2005, 23).
44. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad metinė palūkanų norma – 92,31 proc. Atsakovas, pasirašydamas vartojimo kredito sutartis, su tokiomis sąlygomis sutiko. Minėta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas savo prievolę grąžinti paimtą kreditą pažeidė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 433,98 Eur palūkanas laikytinas pagrįstu.
45. Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
46. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė kreditoriui nėra įvykdyta, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas, priteisiant jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
47. Apibendrinant tai, kad nurodyta, laikytina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį patenkinti visiškai, iš atsakovo D. L. ieškovei priteistinos visos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kas sudaro 143 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudaro 9,37 Eur (b. l. 2). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
50. Apeliacinis skundas patenkintas visa apimtimi, todėl iš atsakovo taip pat priteistinos visos apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisinės pagalbos išlaidų apeliantė priteisti neprašo ir tokių įrodymų į bylą nepateikė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) negrąžinto kredito, 90,46 Eur (devyniasdešimt eurų 46 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 433,98 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 98 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (958,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidu, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,37 Eur (devynis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, sumokant šias išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.