- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1731-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-36175-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Babiniai“
- Atsakovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- D. K., S. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės sodininkų bendrijos „Babiniai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Babiniai“ ieškinį atsakovui K. S., tretiesiems asmenims D. K., S. B. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė sodininkų bendrija „Babiniai“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 2 784 Eur turtinę žalą (pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodyta 2 874 Eur suma) 198,92 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Bendrija nurodo, kad 2009 m. gegužės 10 d. Bendrijos narių susirinkimo metu bendrijos pirmininku išrinktas atsakovas K. S.. Laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m. atsakovas neorganizavo ir nešaukė bendrijos visuotinių susirinkimų, nebuvo teikiamos atliktų darbų, surinktų ir išleistų lėšų ataskaitos.
3. 2016 m. liepos 1 d. iniciatyvinė sodininkų bendrijos narių grupė suorganizavo grupės narių susirinkimą, kuriame nutarta šaukti 2016 m. liepos 23 d. visuotinį narių susirinkimą. Apie šį susirinkimą pranešta 18 narių iš 21. Susirinkimo metu aptarta sodininkų bendrijos padėtis ir veikla, ištaisytos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitos, aptarti ateinančių metų planai. Atsakovas negalėjo detaliai informuoti apie ūkinę ir finansinę bendrijos veiklą, neturėjo surinktų finansų ir kitų dokumentų.
4. Išrinkta revizijos komisija taip pat nustatė, kad atsakovo įgaliojimai pasibaigė prieš šešis metus, bendrija neturi finansininko, nepateikti reikalingi dokumentai. Kadangi atsakovas negalėjo paaiškinti, kur išleista grynųjų pinigų suma, mano, kad bendrijai padaryta turtinė žala. Iš bendrijos banko išrašų matyti, kad buvo vykdomi mokėjimai už komunalines paslaugas, tačiau atsakovo nurodyti pirkimai bei atlikti darbai neatsispindi banko sąskaitos išraše. Bendrija kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl turimų duomenų ir dokumentų apie bendriją pateikimo ir patyrė 198,92 Eur išlaidas, kurias kaip turtinius nuostolius turėtų atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas K. S. atsiliepime nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad parengtas 2016 m. lapkričio 7 d. ūkinės finansinės veiklos revizijos aktas yra su klaidomis, nes nesutampa nurodytos sumos su faktinėmis sumomis. Be to, atsakovas pažymi, kad dokumentas pagal atsakovo užrašus apie bendrijos ūkio išlaidas grynaisiais yra tik pirktų medžiagų ir atliktų darbų suvestinė, o ne finansinis dokumentas. Atsakovo bei trečiojo asmens S. B. jėgomis atlikti ūkio darbai – vandentiekio avarijų likvidavimas sklypuose, siurblinės techninis aptarnavimas, siurblinės ir rėmo dažymas, užpildymo ir išleidimo ventilių demontažas ir pakeitimas naujais, automatikos laido praklojimas, bako išstatymas su kalibruotomis lentelėmis, vandens pompavimas ir pan. buvo įvertinti protinga suma. Šie darbai buvo realiai atlikti ir žinomi kiekvienam bendrijos nariui.
7. Atsakovas nurodo, kad nurodytu laikotarpiu nedisponavo 4 000 Eur grynųjų pinigų suma. Mano, kad revizijos komisijos aktas yra niekinis, nes nurodyta turtinė žala neatitinka realios bendrijos finansinės būklės, yra nepagrįsta, neįrodyta, be to, sudarant aktą nedalyvavo atsakovas. Pažymi, kad 198,92 Eur išlaidos nesusijusios su šios bylos nagrinėjimu, o visuotiniai bendrijos narių susirinkimai buvo sušaukti nesilaikant įstatų reikalavimų. Prašo iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės Bendrijos atsakovui 1 170 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad nuo 2010 m. iki 2016 m. nebuvo jokios iniciatyvos šaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą ar kelti klausimą dėl visuotinio narių susirinkimo šaukimo, neveikimu buvo pritarta faktinei valdymo situacijai. Atsakovas rūpinosi Bendrijos ūkio reikmėmis (organizuodamas/vykdydamas įvairius remonto darbus ir pan.), o ne veikė kaip Bendrijos pirmininkas, be to, faktiškai jo įgaliojimai jau buvo pasibaigę. Nei vienas bendrijos narys ginčo laikotarpiu nereiškė jokių prieštaravimų atsakovui dėl atliktų darbų (atlikimo fakto, darbų kokybės, išlaidų, apmokėjimo ir pan.).
10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pasisavinęs bendrijos lėšas ar netinkamai jas naudojęs. Nors nebuvo vedama tinkama finansinė apskaita, tačiau žalos dydį bei padarymo faktą privalo įrodyti žalą prašanti priteisti šalis. Sprendime buvo padaryta išvada, kad nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, ar kad surinktų piniginių lėšų suma nebūtų buvusi panaudota bendrijos (narių) reikmėms.
11. Sprendime konstatuota, kad nors atsakovas negali būti laikomas atidžiai atlikusiu savo pareigas, tačiau ieškovė, surašydama 2016 m. spalio 7 d. revizijos komisijos aktą, vadovavosi atsakovo raštu apie atliktus darbus, tačiau jis nėra finansinis dokumentas. Nepaneigta, jog už darbus, medžiagas galėjo būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais, šios aplinkybės buvo patvirtintos liudytojų parodymais. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo svarstyti ir žalos atlyginimo klausimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė Bendrija pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi, viena vertus, nurodyta, kad pirmininkas ginčo laikotarpiu neteikė ūkinių ir finansinių ataskaitų, tačiau, kita vertus, daugiau rūpinosi bendrijos ūkio reikmėmis, nei veikdamas kaip pirmininkas. Bylos medžiaga patvirtina, kad visą ginčo laikotarpį pirmininkas veikė bendrijos vardu ir disponavo bendrijos piniginėmis lėšomis, tačiau teismas dėl šios nustatytos aplinkybės nepasisakė.
14. Apeliantas nurodo, kad jeigu byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas netinkamai naudojo bendrijos lėšas, tuomet kodėl atsakovas, užimdamas pirmininko pareigas bei disponuodamas lėšomis, neišsaugojo jokių lėšų panaudojimo įrodymų. Ieškovės teigimu, atsakovas turėjo įrodyti, kur panaudojo Bendrijos lėšas, o teismas, pasisakydamas, jog tokia pareiga priklauso ieškovei, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Be to, tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sudaromos prielaidos bendrijų pirmininkams elgtis nerūpestingai bei aplaidžiai tvarkyti bendrijų finansus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Skunde teigiama, kad atsakovas, eidamas pirmininko pareigas, netvarkė buhalterinės apskaitos, nors tokia pareiga jam įtvirtinta teisės aktuose. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų apie tai, jog pirmininkas pats pildė suvestines dėl įmokėtų lėšų, tačiau, kuomet 2016 m. naujai valdybai buvo perduoti turimi dokumentai, sąskaitų likutis buvo nulis.
16. Taip pat prieštaringas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog atsakovas negali būti laikomas atidžiai atlikusius savo pareigas, tačiau taip pat teigiama, kad kvitų, čekių neišsaugojimas nepatvirtina, kad medžiagos nebuvo įsigytos arba darbai nebuvo atlikti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų lėšų panaudojimą, tik pirmininko asmeniniai užrašai, kuriuos jis pats pateikė ir prašė vadovautis, bei kuriais remiantis revizijos komisija sudarė revizijos aktus.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl 2016 m. spalio 30 d. vykusio susirinkimo, kurio metu atsakovas atsisakė pateikti paaiškinimus, kur išleista ginčijama pinigų suma. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovo revizijos komisijai pateiktų neva finansines išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kurie yra prieštaringi ir neišsamūs. Matyti, kad išlaidas sudaro tik mokėjimai už komunalines paslaugas, tuo tarpu duomenų apie pirktas medžiagas ar atliktus darbus nėra. Nors atsakovas nurodė, kad daugelis dokumentų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra elektroniniame formate jo kompiuteryje, tačiau tokių dokumentų jis nėra pateikęs.
Šalies argumentai
18. Apeliantas, paaiškindamas turėtų nuostolių sumą, nurodo, kad iš 4 000 Eur išlaidų grynaisiais pinigais, revizijos komisija atėmė 1 216,40 Eur sumą už šešių metų valdybos darbą, taigi, 2 784 Eur grynųjų pinigų suma nėra pagrįsta jokiais pirkimo dokumentais, taigi ši suma turėtų būti pripažinta nuostoliais.
Atsiliepimas
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsiliepime teigiama, kad tarp šalių kilo ginčas dėl neva atsakovo veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, t. y. pirmojoje instancijoje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Ieškovė privalėjo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, taigi ir turtinės žalos dydį, tuo tarpu, argumentai buvo iš esmės nukreipti įrodyti pirmininko veiksmus/neveikimą, o ne žalos dydį.
21. Atsakovo veikimas/neveikimas bendrijos vardu, aplinkybės ar buvo šaukiami bendrijos narių susirinkimai, ar buvo teikiamos ūkinės-finansinės ataskaitos, savaime neleidžia konstatuoti, kad atsakovo veiksmais galėjo būti padaryta žala Bendrijai, juo labiau, minimos aplinkybės negali pagrįsti konkretaus žalos dydžio.
Atsiliepimas
22. Atsakovas teigia, kad tiek 2016 m. spalio 7 d., tiek 2016 m. lapkričio 7 d. revizijos komisijos aktai yra painūs, neargumentuoti, aktuose nurodyti išvestiniai skaičiai yra klaidingi.
23. Bendrijos revizijos komisijos 2016 m. lapkričio 7 d. ūkinės-finansinės veiklos revizijos aktu nustatyta, kad bendrijos išlaidos grynais pinigais viršijo jos narių įmokas grynaisiais: akto 2 punkte nustatyta, kad per patikrinimo laikotarpį buvo surinkta 2 396,47 Eur grynaisiais, o 5 punkte nurodyta, jog bendrija patyrė 2 784,36 Eur išlaidų grynaisiais. Tokiu būdu revizijos komisija konstatavo, kad bendrijos išlaidos grynaisiais 467,78 Eur viršijo jos disponuojamą grynųjų pinigų kiekį, taigi Bendrija liko skolinga jos pirmininkui (atsakovui) arba valdybai, o ne priešingai, kaip teigiama ieškinyje.
Atsiliepimas
24. Atsakovas, pasisakydamas dėl 4 000 Eur išlaidų grynaisiais pinigais sumos, nurodo, kad atsakovo užrašai yra tik atliktų darbų ir pirktų medžiagų suvestinė, bet ne finansinis dokumentas, patvirtinantis grynųjų pinigų išlaidas. Dauguma minimos suvestinės pozicijų yra atsakovo ir valdybos nario S. B. jėgomis ūkio būdu atlikti darbai, kuriuos atsakovas tiesiog įvertino protinga suma, tačiau šie darbai realiai apmokėti nebuvo. Per ginčo laikotarpį nuo 2010 m. iki 2016 m. Bendrija niekada nedisponavo 4 000 Eur grynųjų pinigų suma, dėl to atsakovas niekaip negalėjo tokios sumos išleisti.
25. Atsiliepime nurodoma, kad 198,92 Eur nuostoliai turėtų būti prašomi priteisti kaip bylinėjimosi išlaidos, tačiau jos nėra susijusios su atsakovu, o su einamąja bendrijos veikla.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
27. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės parengtas 2016 m. lapkričio 7 d. ūkinės-finansinės veiklos revizijos aktas yra su klaidomis, nes nesutampa nurodytos sumos su faktinėmis sumomis. Be to, dokumentas pagal atsakovo užrašus apie bendrijos ūkio išlaidas grynaisiais yra tik pirktų medžiagų ir atliktų darbų suvestinė, bet ne finansinis dokumentas.
28. Atsakovo K. S. bei trečiojo asmens S. B. jėgomis atlikti ūkio darbai - vandentiekio avarijų likvidavimas sklypuose, siurblinės techninis aptarnavimas, siurblinės ir rėmo dažymas, užpildymo ir išleidimo ventilių demontažas ir pakeitimais naujais, automatikos laido praklojimas, bako išstatymas su kalibruotomis lentelėmis, vandens pumpavimas ir pan. buvo įvertinti protinga suma.
Šalies argumentai
29. Ieškovė nurodytu ginčo laikotarpiu nedisponavo 4 000 Eur grynųjų pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, revizijos komisijos aktas yra nepagrįstas, nes nurodyta turtinė žala neatitinka realios bendrijos finansinės būklės, neįrodyta, be to, sudarant aktą nedalyvavo atsakovas.
Atsiliepimas
30. Iniciatyvinės grupės visuotiniai bendrijos narių susirinkimai buvo sušaukti nesilaikant įstatų reikalavimų. Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl 2016 m. spalio 7 d. revizijos komisijos patikrinimo akto ir 2016 m. lapkričio 7 d. Bendrijos ūkinės-finansinės veiklos revizijos akto svarstymo bendrijos narių susirinkime.
31. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nepateikė nei visuotinio narių susirinkimo, nei bendrijos valdybos sprendimo, kuriais ieškovės pirmininkė V. G. būtų įgaliota pareikšti ir palaikyti ieškinį teisme dėl turtinės žalos priteisimo iš buvusio bendrijos valdybos pirmininko K. S..
Atsiliepimas
32. Trečiasis asmuo nurodo, kad Bendrijos visuotiniame narių susirinkime nebuvo keltas, svarstytas ir priimtas sprendimas dėl žalos išieškojimo/išreikalavimo iš buvusio bendrijos valdybos pirmininko. Juo labiau, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2016 m. spalio 7 d. revizijos komisijos patikrinimo arba 2016 m. lapkričio 7 d. Bendrijos ūkinės-finansinės veiklos revizijos aktai ir juose esančios išvados būtų svarstytos bendrijos narių susirinkime. Dėl to tuometinė valdyba turėjo organizuoti balsavimą raštu nesušaukus susirinkimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
33. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
34. Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo sodininkų bendrijai „Babiniai“ iš ginčo laikotarpiu pirmininko pareigas ėjusio K. S..
Žemesnės instancijos teismas
35. Byloje nustatyta, kad Bendrija „Babiniai“ įregistruota 1992 m. birželio 4 d. 2009 m. gegužės 10 d. Bendrijos narių susirinkime Bendrijos pirmininku išrinktas atsakovas K. S. (1 t., b. l. 19–20; 21). Jis šias pareigas faktiškai užėmė laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m.
36. 2016 m. liepos 1 d. įvyko Bendrijos iniciatyvinės grupės susirinkimas (1 t., b. l. 80). Protokole nurodyta, kad šešerius metus sodų bendrijos nariai negauna jokių finansinės ir ūkinės veiklos ataskaitų, nedaromi susirinkimai, kai kurie sodininkai negauna jokio dokumento, patvirtinančio sumokėtą nario mokestį. Pirmininko veikla nederinama su Bendrijos kolektyvu, sprendimai priimami vienašališkai. Nutarta 2016 m. liepos 23 d. sušaukti Bendrijos narių susirinkimą, įpareigoti Bendrijos pirmininką atnešti finansinius ir ūkinės veiklos dokumentus. Susirinkimo metu buvo išrinkta revizijos komisija.
37. 2016 m. liepos 23 d. įvyko Bendrijos susirinkimas (1 t., b. l. 81), kurio protokole užfiksuota, kad išklausius pirmininko ataskaitą, pasigesta dokumentų, patvirtinančių visą finansinę bei ūkinę veiklą už šešis metus (2010 m. – 2016 m.), taip pat nepristatyti visi surinktų finansų dokumentai. Pasiūlyta sudaryti komisiją, kuriai per tris savaites būtų pateikti visi trūkstami dokumentai. Be to, nutarta komisijai gavus dokumentus, patikrinti veiklos ataskaitą už praėjusius metus ir informuoti Bendrijos narius.
38. 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu revizijos komisija informavo atsakovą, kad buvo kreiptasi su prašymu perduoti visus turimus dokumentus, tačiau atsakovas to nepadarė, per šešerius metus nebuvo rengti susirinkimai, nebuvo teiktos finansinės ataskaitos. Nurodyta, kad pirmininkui nepateikus visų reikalingų dokumentų bus kreipiamasi į kompetentingas institucijas, kad būtų atliktas auditas ir išreikalauta visa dokumentacija (2 t., b. l. 83).
39. 2016 m. spalio 7 d. Bendrijos revizijos komisija atliko patikrinimą bei surašė patikrinimo aktą (1 t., b. l. 84). Jame nurodyta, kad Bendrija neturi įstatų, finansininko. Kai kurie Bendrijos nariai mokėjo grynaisiais pinigais ir negavo patvirtinančio dokumento, kad sumokėjo pinigus, taip pat neaišku, kur pinigai buvo panaudoti. Valdybos pirmininko įgaliojimai pasibaigė prieš 6 metus, visą šį laikotarpį buvo renkami mokesčiai. Nebuvo surengtas nė vienas susirinkimas bei nepateikta nei viena finansinė ataskaita. Nurodyta, kad K. S. įkalbėjo kai kuriuos Bendrijos narius pasirašyti, kad supažindino su valdybos vykdoma veikla, taip pat, kad mokėtų už arą po 6 Eur. K. S. nepateikė visų prašytų dokumentų. Revizijos komisija nutarė, kad pinigai, kurie buvo nepagrįstai panaudoti, būtų grąžinti į Bendrijos sąskaitą (2 784 Eur).
40. 2016 m. spalio 30 d. įvyko Bendrijos susirinkimas, kurio metu pirmininkas buvo paprašytas pakartotinai informuoti apie ūkinę bei finansinę veiklą. Revizijos komisija pristatė atliktos revizijos aktą; kilo abejonių dėl skaidriai panaudotų lėšų, K. S. atsisakė paaiškinti (1 t., b. l. 83).
41. Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 7 d. ūkinė-finansinės veiklos revizijos akto (1 t., b. l. 85), juo nustatyta, jog: 1) į Bendrijos banko sąskaitą gauta 3 494,19 Eur; 2) Bendrija surinko pinigų grynais 2 396,47 Eur; 3) iš viso bendrija surinko lėšų 5 890,66 Eur; 4) per banką iš sąskaitos padarytos išlaidos - 3574,08 Eur; 5) K. S. iš banko sąskaitos išėmė 532,60 Eur, nurodydamas pagrindą „ūkio išlaidoms“; 6) Bendrijos padarytos išlaidos grynais sudaro 2 784,36 Eur; 7) iš viso padaryta išlaidų 6 358,44 Eur.
42. Atsakovui 2017 m. vasario 3 d. buvo išsiųstas pranešimas bei raginimas sumokėti minėtą sumą (1 t., b. l. 86).
43. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama žalos atlyginimo. CK 6.245 straipsnis reglamentuoja civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, ieškovė šiuo atveju turi įrodyti atsakovo K. S. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei padarytą žalą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (bendrijos) civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės (bendrijos) vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės (bendrijos) vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi pats vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas). Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas Bendrijos „Babiniai“ pirmininku, padarė Bendrijai 2 784 Eur turtinę žalą laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m., nepagrįsdamas šios išleistos sumos.
44. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą (toliau – ir SBĮ), sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B., bylos Nr. 3K-7-49/2014). Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, SBĮ ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad bendrijos sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami.
45. Sodininkų bendrijos įstatymas pirmininko pareigų bendrijai nedetalizuoja. Bendrijos Įstatuose (1 t., b. l. 12–18) įtvirtinta, kad Bendrijos valdybos pirmininkas rūpinasi, kad būtų įgyvendinti bendrijos narių visuotinio susirinkimo ir bendrijos valdybos nutarimai, atstovauja bendrijai valstybiniuose organuose ir kitose įstaigose bei organizacijose, sudaro bendrijos vardu (be specialaus jos įgaliojimo) sutartis, neviršydamas pajamų ir išlaidų sąmatų, išduoda įgaliojimus, atidaro sąskaitas banko įstaigose (Įstatų 17 punktas). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ) reglamentuoja savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnis 1 dalis), todėl teismas daro išvadą, kad šis įstatymas taikytinas ir sodininkų bendrijos pirmininkui. Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje detalizuotos bendrijos pirmininko pareigos, nurodant, jog bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą, kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį, bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai).
46. Vadinasi, atsakovas privalėjo laikytis šių, teisės aktuose įtvirtintų, pareigų – be kita ko, rengti, teikti finansinius dokumentus, be to, atsakyti už tokių dokumentų ir juose nurodytų duomenų teisingumą.
47. Ieškovė, nurodydama, kad pirmininkas netinkamai vykdė savo pareigas panaudodamas Bendrijos lėšas, šį argumentą grindžia 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. revizijos aktais, ir nurodo, kad šie aktai surašyti remiantis paties atsakovo pateiktais turimais dokumentais apie panaudotas lėšas. Savo ruožtu atsakovas nurodo, kad tiek 2016 m. spalio 7 d., tiek 2016 m. lapkričio 7 d. revizijos komisijos aktai yra painūs, nurodyti išvestiniai skaičiai yra klaidingi, tačiau su tokiais atsakovo argumentais negalima sutikti.
48. DNSB įstatymo normos nereglamentuoja, kokia konkrečia tvarka turi būti atliekama revizija, tai yra, kur revizija turi būti atliekama, kam dalyvaujant ar nedalyvaujant, kokie dokumentai, kokia tvarka - jų originalai ar kopijos, turi būti pateikiami revizijos komisijai. Įvertinus 2016 m. lapkričio 7 d. revizijos akte nurodytus jo priėmimo pagrindus matyti, kad revizijos aktas priimtas vadovaujantis: 1) dokumentais su užrašu „SB Babiniai“ sklypai ir mokėjimai 2010-2016.07“ (3 t., b. l. 8–9); 2) lapais, kuriuose įrašyti duomenys apie iš bendrijos narių surinktas pinigines lėšas, atliktus darbus ir įsigytas medžiagas jų atlikimui (1 t., b. l. 152–153; 157); 3) SB „Babiniai“ sąskaitos LT587044060006413373 išrašu (3 t., b. l. 10–23). DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 13 punkte įtvirtinta, jog bendrijos pirmininkas yra atsakingas už duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas. Teismų praktikoje suformuota pozicija, jog už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą, dokumentacijos (tame tarpe ir buhalterinės apskaitos dokumentų) tvarkymą ginčo laikotarpiu buvo atsakingas būtent atsakovas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1020-794/2019).
Žemesnės instancijos teismas
49. Dėl šios priežasties nepagrįstu laikytinas atsakovo paaiškinimas, jog jo teikti užrašai yra tik atliktų darbų ir pirktų medžiagų suvestinė, bet ne finansinis dokumentas, patvirtinantis grynųjų pinigų išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos žalos dydžio, kadangi revizijos komisijos aktas paremtas atsakovo rašteliu, kuris nėra oficialus dokumentas, kadangi, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo, atsakovas turėjo pareigą atsakyti be kita ko už kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį, bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą, bei būti atsakingu už duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, pasirinkdamas būdą tvarkyti minėtus finansinius duomenis, prisiėmė dėl tokių veiksmų galinčią kilti riziką vėliau atliekant patikrinimus.
50. Atsakovas teigia, kad vadovaujantis SB „Babiniai“ banko sąskaitos išrašo duomenimis į sąskaitą gauta 3 654,48 Eur, o ne 3 494,19 Eur. Vadovaujantis atsakovo užrašais „(+/-) SB Babiniai sklypai ir mokėjimai laikotarpis nuo 2010 m. iki 2016-07 mėn.“ ir banko sąskaitos išrašu, t. y. sudėjus visus narių mokėjimus (nario mokestį ir mokestį už šiukšlių išvežimą) ir iš gautos sumos atėmus SB „Babiniai“ per patikrinimo laikotarpį gautas įplaukas į banko sąskaitą, Bendrija grynais pinigais turėjo surinkti apytiksliai 2 063,96 Eur sumą, o ne 2 396,47 Eur. Tokiu būdu bendrija per patikrinimo laikotarpį surinko apytiksliai 5 718,44 Eur, o ne 5 890,66 Eur, kaip nurodyta akte. Vadovaujantis SB „Babiniai“ banko sąskaitos išrašo duomenimis, iš banko sąskaitos per patikrinimo laikotarpį buvo padarytos 3 784,19 Eur išlaidos, o ne 3 574,08 Eur. Atsakovas iš banko sąskaitos ūkio išlaidoms išėmė 447,54 Eur, o ne 532,60 Eur (2010 m. gegužės 30 d. - 347,54 Eur ir 2015 m. gruodžio 9 d. - 100 Eur). Vis tik, tokie atsakovo pateikti skaičiavimai nepagrindžia teiginio, kad 2016 m. lapkričio 7 d. revizijos akte nurodyti skaičiavimai yra nepagrįsti, atsakovas jo nurodomiems skaičiavimų neatitikimams pagrįsti nepateikė jokių sąskaitų, čekių ar pan. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad revizijos aktu nustačius lėšų neatitikimą, atsakovui turi būti suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir/ar trūkstamus buhalterinės apskaitos dokumentus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1020-794/2019) (ginčo atveju, tokia galimybė atsakovui buvo suteikta 2016 m. liepos 23 d. Bendrijos susirinkime, 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu, 2016 m. spalio 30 d. susirinkime, 2017 m. vasario 3 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas), tačiau atsakovas ne tik nepateikė jokių paaiškinimų ar papildomų dokumentų, bet nesiėmė veiksmų, kad būtų panaikintas aukščiau minėtas revizijos aktas, paneigti jame užfiksuoti duomenys, atliktas nepriklausomas buhalterinės apskaitos auditas ar pan. Atsakovas revizijos aktą nurodydamas kaip abejotinos kokybės, nepateikė jokio suprantamo, įrodymais pagrįsto paaiškinimo, kokiu pagrindu nurodo skirtingus lėšų paskaičiavimus, negu kad nurodyta revizijos akte.
51. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas negali būti laikomas tinkamai vykdžiusiu savo, kaip pirmininko, pareigas, taip pat, jog netinkamai vykdė buhalterinę apskaitą, tačiau nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė neteisėtų veiksmų kaip vienos iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis).
52. Byloje nustatytos ir neginčytos aplinkybės, jog pirmininkas rūpinosi bendrijos ūkio reikmėmis (organizuodamas/vykdydamas įvairius remonto darbus ir pan.) nepaneigia anksčiau aptartų atsakovo, kaip Bendrijos pirmininko, veiksmų netinkamai ar nepakankamai tinkamai vedant Bendrijos finansų buhalteriją, neorganizuojant bendrijos narių susirinkimų, nesilaikant kitų DNSB 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų pirmininko pareigų. Šie pirmininko aptarti neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) nulėmė tai (priežastinis ryšys, CK 6.247 straipsnis), kad revizijos komisijai atlikus pirmininko pateiktų dokumentų analizę, 2016 m. lapkričio 7 d. akte buvo konstatuota, jog įrodymais nėra pagrįsta išleista 2 784 Eur Bendrijos lėšų suma.
53. Konstatuotina, kad pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės būtų jeigu būtų nustatyta, kad nėra žalos fakto, o ne tokiu atveju, kai nenustatomas žalos dydis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tokia teismo formuluotė, kad „dėl šios priežasties, esant pagrįstoms abejonėms dėl prašomo priteisti žalos dydžio laikytina, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, o nesant bent vienai sąlygai įrodytai, žala iš atsakovo ieškovui negali būti priteisiama“ yra iš esmės klaidinga ir leidžia spręsti, kad teismas žalos fakto teisėtais argumentais nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad revizijos aktu nustatyta 2 784 Eur yra pagrįsta bei laikytina Bendrijos patirtais nuostoliais (CK 6.248 straipsnis), o be to, konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, su žala susijusius priežastiniu ryšiu, yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės sodininkų bendrijos „Babiniai“ ieškinį tenkint ir priteisti 2 784 Eur turtinę žalą iš atsakovo K. S..
54. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, civilinė byla iškelta 2017 m. spalio 3 d., todėl nuo šios datos ieškovei priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
55. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują – ieškinį tenkinti, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, todėl ji įgavo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis), atitinkamai, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 158–159), kurias sudaro iš viso 1 200 Eur suma. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos). Ataskaitoje nurodyta, kad buvo teiktos šios advokato padėjėjo paslaugos: susipažinimas su dokumentais, teisinės konsultacijos, atstovavimas VĮ Registrų centre, prašymų parengimas VĮ Registrų centrui, bei ieškinio parengimas (ataskaitos 1 – 5 eilutės). Laikytina, kad tai yra sudėtinė ieškinio parengimo dalis. Maksimali už ieškinio parengimą priteistina suma gali būti 1 677,4 Eur (838,70 Eur x 2,5) x 0,8)), už nurodytas paslaugas prašoma priteisti 840 Eur, todėl tokia suma priteistina. Prašymo 6-10 eilutėse nurodyta, jog prašoma priteisti už pasirengimą bylos nagrinėjimui, teisines konsultacijas bei atstovavimą teisme. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, koeficientas už šias paslaugas yra 0,1, bendra šių paslaugų teikimo trukmė – 7 val., todėl maksimali priteistina suma sudaro 469,67 Eur (838,70 Eur x 0,1) x 0,8)) x 7 val.))). Ieškovė prašo priteisti 360 Eur, todėl ši suma priteistina. Konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl 1 200 Eur suma priteistina iš atsakovo.
56. Ieškovė taip pat prašė priteisti 198,92 Eur nuostolių dėl kreipimosi į VĮ Registrų centrą dėl turimų duomenų ir dokumentų apie Bendriją pateikimo, tačiau teismas daro išvadą, kad tokios išlaidos priskirtinos ne nuostoliams, kaip žalos išraiškai, tačiau bylinėjimosi išlaidoms (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Toks prašymas tenkintinas iš dalies. Teismas pagrįstomis laiko 2017 m. balandžio 11 d. sąskaitoje Nr. 14190312-1 nurodytas išlaidas Registrų centrui, sudarančias 39,72 Eur, bei 2017 m. gegužės 8 d. sąskaitoje Nr. 14416911-1 nurodytas 38,56 Eur išlaidas, tuo tarpu paslaugos, nurodytos 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 5553925 (vieno NTR išrašo teikimas 82 vnt. ir 252 vnt. atliktų internetinių paieškų NTR CDB) nelaikytinos tiesiogiai su šia byla patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, toks NTR išrašų kiekis byloje nebuvo pateiktas, todėl prašymas priteisti šioje sąskaitoje nurodytą sumą netenkintinas (120,64 Eur).
57. Apeliantė prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė tą pagrindžiančių įrodymų, tik 72 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, 72 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo.
58. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės sodininkų bendrijos „Babiniai“ apeliacinis skundas tenkinamas – panaikinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimas ir priimamas naujas sprendimas ieškovės sodininkų bendrijos „Babiniai“ ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovo K. S. 2 784 Eur turtinę žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 278,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantei taip pat priteistina 72 Eur žyminio mokesčio suma, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės sodininkų bendrijos „Babiniai“ (į. k. 125062669) apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės sodininkų bendrijos „Babiniai“ (į. k. 125062669) ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Babiniai“ (į. k. 125062669) 2 784 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) turtinės žalos iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Babiniai“ (į. k. 125062669) 5 proc. metinių palūkanų iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Babiniai“ (į. k. 125062669) iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 278,28 Eur (tūkstantį du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir dvidešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Babiniai“ (į. k. 125062669) iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.