Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, O. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių 15 dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. B. nuteistas už tai, kad, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir užklijavęs ant „Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo“ antro, ketvirto, šešto ir aštunto puslapių bei „Apeliacinio skundo“ pirmo lapo laikė popieriaus juosteles su psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu - 4-fluoro-MDMB-BINACA, kurio gryno kiekis yra 0,0176 g, iki kol 2019 m. lapkričio 29 d., užmiršęs nusiklijuoti popieriaus juosteles su psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu - 4-fluoro-MDMB-BINACA, jas paštu išsiuntė kitam nuteistajam.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad O. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo O. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nuteistais nesutinka su jam paskirta bausme, laiko, kad ji per griežta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma O. B. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš kelių nuteistajam O. B. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytų bausmių rūšių parinkdamas laisvės atėmimą, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. O. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau anksčiau jis teistas 14 kartų, šį nusikaltimą padarė būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, atlikdamas bausmę už anksčiau padarytus nusikaltimus. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir įvertinus skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus O. B. griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

9. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į asmenį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį bei įvertinęs tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, todėl O. B. paskirta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam O. B. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

10. Dėl skundo argumento, jog nuteistajam nepagrįstai buvo atimta galimybė pasinaudoti BK 64¹ straipsniu, kuomet bausmė mažinama vienu trečdaliu, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė nuteistajam vienu trečdaliu sumažinama baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ką reglamentuoja BK 64¹ straipsnio 1 dalis. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta jo taikymo būtina sąlyga yra kaltinamojo prisipažinimas. Tokia įstatymo normos formuluotė rodo, kad kaltinamojo prisipažinimas pats savaime neduoda pagrindo taikyti šią normą. Sprendimą, kokia tvarka bus nagrinėjama byla, priima teismas, išklausęs proceso dalyvius bei įvertinęs bylos medžiagą. Šiuo atveju, teismas, siekdamas visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo, priėmė sprendimą apklausti ne tik kaltinamąjį, tačiau ir liudytojus, todėl byla buvo išnagrinėta bendra tvarka. O tai, kad teismas pradžioje nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, ir tik įrodymų tyrimo eigoje, iškilus abejonėms dėl tinkamo O. B. veiksmų kvalifikavimo, nutarė kviesti ir apklausti kitus asmenis, kad išsiaiškinti visas aplinkybes ir pašalinti kilusias abejones, paneigia apeliacinio skundo teiginius apie teismo išankstinį nusistatymą skirti jam griežtesnę bausmę.

11. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nemotyvavo paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesne bausme. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamą veiką O. B. padarė neatlikęs ankstesnius nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytą bausmių subendrinimo būdą. Bendrindami bausmes pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, teismai bausmes visiškai ar iš dalies sudeda. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas už šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą paskirtą bausmę BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrino su nuteistajam paskirtos neatliktos bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant. Nors apylinkės teismas tokio sprendimo nemotyvavo, tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, tai nėra esminis skundžiamo nuosprendžio trūkumas, kadangi patį bausmių subendrinimo būdą pagal BK 64 straipsnio 2 dalį parinko teisingai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Kaip jau buvo nurodyta, nusikalstamą veiką nuteistasis padarė pataisos namuose, atlikinėdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad paskiriant O. B. galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas pagrįstai taikė visiško bausmių sudėjimo būdą.

12. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį O. B. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.