Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorui Dariui Stulpinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 16 kartų, paskutinį kartą 2019 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (2 veikos), 198¹ str. 1 d. (2 veikos), 215 str. 1 d. (2 veikos) nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nuosprendis pakeistas ir M. G. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, ir 9 dalimis, subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu (pakeistu 2020 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu jam paskirta subendrinta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, 2020-09-28 paleistas iš Pataisos namų lygtinai, 2021-08-13 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., 2022-02-25, 3.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį “VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilės neblaivumas.

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Apklaustas kaltinamuoju, M. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad šių metų vasario 25 d. apie 3.47 nakties metu, Telšių mieste, važiavo automobiliu VW Passat, kurį buvo nusipirkęs pardavimui už 390 Eur iš V. R. Pats nesuprato ko važiavo, važiavo be tikslo. Paskutinį kartą buvo važiavęs 2018 metais. Negeria, bet vartoja gydytojo išrašytus antidepresantus. Labai gailisi tokio savo poelgio. Buvo su R. Ž. išgėręs pusę butelio degtinės 0.5 l talpos ir alaus. Teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Nori pagyventi kaip žmogus, nors ir neilgai. Alytaus pataisos namuose 2009 m. nuo narkotinių medžiagų vartojimo užsikrėtė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jau beveik 3 metai kaip nevartoja narkotinių medžiagų. Net draugai stebisi, o jis tik nori dar pagyventi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, žada nebenusikalsti, teigia, kad išvadas yra padaręs. Prašo laisvės atėmimo bausmės neskirti o leisti atidirbti visuomenei naudingus darbus.

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio (toliau – BK) tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. G. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu - (duomenys neskelbtini), ir automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta apžiūra (1 t., b. l. 8-17).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuoti duomenys apie automobilio “VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo aplinkybes (1 t., b. l. 19-25).

Iš Telšių apskrities VPK neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. G. nustatyti neblaivumo požymiai; du kartus patikrintas alkotesteriu, užfiksuoti tikrinimų rezultatai: 1,87 prom. ir 1,85 prom. (1 t., b. l. 60).

V. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, jog jis gal 2018 m. vasarą, kada tiksliai - nepamena, iš konfiskuotų automobilių aikštelės, kuri yra Mažeikių rajone, pavadinimu "Autobastionas", nusipirko automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam įsigyjant automobilį įmonė supildė dokumentus, kad minėtą automobilį įsigijo jis, tačiau tų dokumentų nebeturi išsisaugojęs. Tuomet automobilis buvo su dokumentais, tvarkingas. Automobiliu naudodavosi pats, kol turėjo vairuotojo pažymėjimą, po to vairuotojo pažymėjimą prarado ir automobilis stovėjo kieme nenaudojamas. Per tą laiką kažkur pametė to automobilio dokumentus, todėl jų šiai dienai nebeturi. Jis automobilio savo vardu nebuvo perregistravęs, kieno vardu jis buvo registruotas - neatsimena. 2022 m. vasario 24 d. ar 25 d., gal apie 19 val., jam paskambino jo pažįstamas M. G. ir paklausė, ar jis neturi parduoti kokį nors automobilį. Pasakė, kad ateitų iki jo namų ir parodys jam, ką turi. Iš pradžių susipildė pirkimo pardavimo sutartį kitam automobiliui, nes M. norėjo pirkti "VW Venta" automobilį, tačiau jis tik pasivažinėjęs dar tą pačią dieną jam pasakė, kad automobilio sankaba genda ir jo nebenori. Tuomet jis M. pasakė, kad grąžintų jam tą automobilį ir jis pamatė kieme stovintį kitą jo automobilį, o būtent paminėtą "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar jo neparduotų jam. Jis jam iškart pasakė, kad tas automobilis yra be dokumentų, be draudimo, tačiau jis sakė, kad susitvarkys. Tada jie neturėjo pirkimo-pardavimo sutarties blanko, todėl jis jam tik sumokėjo 390 eurų ir automobilį pasiėmė. Tada M. pats nevairavo, jis buvo su kažkokiu jam nepažįstamu vyriškiu, kuris ir vairavo automobilį. Kitą dieną jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad "VW Passat" automobilis yra sulaikytas ir dėl jo pardavimo jis yra kviečiamas į policiją apklausai (1 t., b. l. 28-29).

R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, jog jis tiksliai dienos nepamena, bet galėjo būti 2022 m. vasario pabaiga, kai jis buvo (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą ir jo iš ten atvažiavo pasiimti pažįstamas M. G. Kiek buvo valandų, neatsimena, buvo naktis. M. tada atvažiavo raudonos spalvos "VW Passat" automobiliu. Jis jam pasiūlė važiuoti kažkur į miestą, lyg ir į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis sutiko. Pats buvo girtas, todėl nesuprato, ar M. yra vartojęs alkoholio. Ar M. turi vairuotojo pažymėjimą, nežino. Jiems važiuojant Telšių mieste, lyg ir (duomenys neskelbtini) aikšte, juos sustabdė policijos pareigūnai. Ką tada M. sakė policijos pareigūnams, neatsimena, bet berods suprato, kad jis yra išgėręs, nes policijos pareigūnai jam pasakė, kad automobilis bus nutemptas, jis jo vairuoti nebegalės. Buvo labai girtas, tuo metu pats sunkiai suvokė, kas atsitiko. Nežino, iš kur M. tada gavo automobilį "VW Passat" (1 t., b. l. 39-40).

Iš 2022-03-03 apžiūros protokolo matyti kas užfiksuota vaizdo įrašų, darytų "Body" kameromis, apžiūra (1 t., b. l. 43-46).

Iš 2022-03-14 iš UAB "Autobastionas" gauto rašto su automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo dokumentais matyti kam priklausė minėtas automobilis (1 t., b. l. 48-54).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo motyvai

M. G. 2022-02-25, 3.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį “VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilės neblaivumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį “VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Tokią išvadą leidžia daryti kaltinamojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

IV. Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Taip pat teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau padaryta pirmą kartą esant neblaiviam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsainų ir nerūpestingą požiūrį į girto vairavimą.

Kaltinamasis M. G. nedirbantis, teistas 16 kartų, baustas administracine tvarka, registruotas Priklausomybės ligų gydymas, įskaitoje. Neįgalus, 60 proc. netektas darbingumas, šalpos neįgalumo pensija 150,0 Eur.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas ne pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis M. G., per pastaruosius metus neteistas, turintis neįgalumą (asmens darbingumas 40 proc.). Pragyvena tik iš gaunamų neįgaliojo išmokų. Taigi, akivaizdu, kad net ir išdėsčius paskirtos bausmės baudos vykdymą dalimis, M. G. neišgalės sumokėti baudos. Daug kartų baustas administracine tvarka už turto vagystes iš parduotuvių. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, jo netinkamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad M. G. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos bei neturint pajamų ir dėl neįgalumo bei jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, darbo susirasti negali. Kaltinamasis ne tik, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas neįgalus (40 proc. darbingumas), įsigyja padidintą pavojaus šaltinį – automobilį, bet ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 promilės neblaivumas), vairuoja automobilį mieste. Nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Kaltinamasis prašo jam bausmės susijusios su laisvės atėmimu neskirti, o paskirti nemokamus viešuosius darbus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į BK 218¹ str. sankcijoje numatytas bausmės rūšis, konstatuoja, kad kaltinamajam skirti baudą kaip bausmės rūšį BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, kaltinamojo neįgalumą, skiria kaltinamajam trumpalaikio laisvės atėmimo arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, didesnę už vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos mažesnė bausmė už vidurkį atitinka 30 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

M. G. nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad M. G., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, laikytina, kad veiką padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, girtumo laipsnį konstatuoja, kad jos be sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių bausmės dydžio parinkimo kontekste turi esminę reikšmę, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas (BK 49, 54 straipsniai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Esminė LR BK 75 str. nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuoti pagal visų LR BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo šį nusikaltimą padarė praėjus vieneriems metams ir penkiems mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų. Už KET pažeidimus nebaustas ir nuteistas. M. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio – nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,85 promilės neblaivumas), ir nors dėl jo veiksmų nebuvo sužaloti žmonės, tačiau neabejotina, kad neteisėti M. G. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas M. G. yra laikomas recidyvistu, tačiau kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančių bylos duomenų visuma suteikia pagrindo daryti išvados, kad M. G. gali būti paskirta arešto bausmė, o ne terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamojo M. G. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, ne dėsninga. Įstatymas nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, tačiau tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas rezultatais. Šiuo atveju kaltinamasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių nubaudimų ir pritaikytų jam bausmių ir esmingai nepakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme.

Taigi, nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokios teisės nėra įgijęs. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad jo gaunamos pajamos tik 150.0 Eur šalpa dėl neįgalumo, todėl, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatytą lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 260 str.) aplinkybių, derindamas humaniškumo principo reikalavimus su teisingumo principu, teismas sprendžia, kad sankcijoje numatytą bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą jis bus pajėgus atlikti. Kriminalinės bausmės paskyrimas turės teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio koregavimui. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant kiek didesnę nei minimalią arešto bausmę (BK 49 straipsnis).

Išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. M. G. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Įvertindamas kaltinamojo elgesį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę ir jį apibūdinančius duomenis, ypač tai, jog jis nėra linkęs sistemingai vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės tai daryti, kai tokios teisės nebuvo įgijęs, teismas sprendžia, jog nustatytinas įstatyme įtvirtintas didesnis nei vidutinės trukmės draudimo vairuoti transporto priemones terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis). Termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1, 2 dalis numato turto konfiskavimą, t. y. priverstinį neatlygintiną turto paėmimą valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, taigi, turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. G. nusikalstamą veiką įvykdė vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią jam nuosavybės teise.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo priemonės ir įrankiai yra materialaus pasaulio daiktai, kuriems kaltininkas suteikia specifinę nusikalstamą paskirtį. Priemonės – įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kt. materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką, tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja ir pan., tačiau jais daromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą.

Kaltinamasis M. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas mažiausiai 1,85 promilių girtumas. M. G. vairavo jam priklausantį automobilį todėl yra padaryta nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir konfiskuoti šį automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisinis pagrindas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis. ( b. l. 23-31, t. 2)

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313, 432 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos įrankio – automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. G., konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.