Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-502-598/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-22
Bylos Nr.
1-502-598/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-502-598/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23806-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.8; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 22 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Evaldui Liaučiui,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,kaltinamajam M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs), 2020 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų laikui ir turto konfiskavimas, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. birželio 16 d. apie 18.15 val. įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su A. U. metu, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam A. U. smūgį į tiksliai nenustatytą kūno sritį, kurio pasekoje pastarajam pargriuvus ant grindų, sudavė jam nenustatytą smūgių skaičių rankoje laikytu savo batu į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, prirėmė atsistojusį nukentėjusįjį A. U. prie baro stalo ir abiejų rankų pirštais spaudė A. U. akiduobes, po to, pastarąjį ranka sugriebęs už kaklo ir taip pargriovęs ant grindų, tyčia daugiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis sudavė A. U. smūgius į galvą bei kitas kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su daugybinėmis kraujosruvomis veide, su poodine kraujosruva dešinės akies srityje, su abipusiu kaktikaulio lūžimu, nusitęsiančiu į akiduobių stogus, sudarančiu kaukolės pamato priekines daubas, su abiejų akiduobių vidinių ir šoninių sienelių skeveldriniais lūžimais, abipusiu kaktinių akytkaulinių kišenių etmoidalinių celių skeveldriniais lūžimais, abiejų skruostikaulių lankų lūžimu, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimu, su galvos smegenų sukrėtimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė A. U. sveikatą.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad galimai 2020 m. birželio 16 d. buvo alaus bare, kuris yra (duomenys neskelbtini). Bare buvo ir nukentėjusysis, bet ne visą dieną. Nukentėjusįjį pažinojo jau anksčiau, konfliktų nebuvo. Dar dieną tarp jų kilo žodinis konfliktas ir apsistumdymas, kurio iniciatorius buvo nukentėjusysis. Vakare tarp jo ir nukentėjusiojo kilo muštynės, dėl girtumo detalių neprisimena. Nuo jo tyčinių veiksmų nukentėjusysis nukrito ir dėl jo veiksmų buvo sužalotas. Jis sužalotas nebuvo. Viskas baigėsi, nes jis išėjo iš baro. Viskas kilo dėl to, kad buvo nepagarbiai kalbama apie jo šeimą. Jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Civilinius ieškinius pripažįsta ir įsipareigoja atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2020 m. birželio 16 d. apie 15 valandą jis vienas atvyko į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Kai ten nuvyko, jis nuėjo į lauke esančią lauko terasą, kur atsisėdo prie staliuko, prie kurio jau sėdėjo jo pažįstamų vyrų kompanija, tai yra M. B., kuriam apie 40 metų, R., jo pavardės tikslios nežino, jį vadina (duomenys neskelbtini), R. P., A., jo pavardės nežino, D., jo pavardės nežino. Ten jis su jais vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, tikrai nekonfliktavo. Vėliau, tačiau tikslios valandos nepamena, kadangi buvo neblaivus, jis kartu su M. B. nuėjo prie baro pas baro barmenę S., užsisakė degtinės po 100 gramų ir stovėjo prie baro. Kai su M. stovėjo, jie tikrai nesipyko, nekonfliktavo. Kiek pamena, jie draugiškai apsistumdė, tačiau dėl ko – nepamena. Atsimena, kad M. B. jam pasakė „užpisai“ ir savo ranka sudavė jam apie tris smūgius į galvos sritį, po kurių jis nukrito. Kai jis gulėjo ant grindų, nepamena, ar jam M. B. dar sudavė smūgius savo rankomis, ar kojomis. Kas vyko toliau, jis nežino, kadangi nepamena. Mano, kad prarado sąmonę. Jis atsigavo jau būdamas LSMUL Kauno klinikų Priėmimo skyriuje. Ar šį bare įvykusį įvykį matė kokie kiti asmenys, pavyzdžiui, barmenė, kiti bare buvę klientai, vyrai, buvę su juo kompanijoje, tikrai nepamena. Kas ir kokiu metu iškvietė jam medikus, jis nežino. Jam medikai diagnozavo žandikaulio, veido lūžius. Po šio įvykio jis nepasigedo jokių daiktų, nukentėjo tik fiziškai (1 t., b. l. 44-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. G. parodė, kad 2020 m. birželio 16 d. nuo 8.00 valandos dirbo barmene UAB (duomenys neskelbtini) bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 18.20 val. nuėjo į sandėliuką minėtame bare nunešti tuščią tarą. Būdama sandėliuke, išgirdo trenksmą ir stiklo dūžį. Išbėgusi iš sandėliuko, prie pagrindinio baro įėjimo pastebėjo gulintį baro klientą A., kuris kraujavo, ir prie jo sudužusią stiklinę. Prie parkritusio vyro jokių asmenų nebuvo. Tarp A. ir kitų asmenų tą dieną konfliktų nebuvo. Papildomai parodė, kad viskas vyko 2020 m. birželio 16 d. Ji dirba įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbą pradeda nuo 08.00 valandos ryto. Nuo pačio ryto turi ir etatinius klientus, kurie ateina vos ne kartu su ja į darbą ir sėdi bare, geria, kartais išeina, vėl grįžta, o galutinai išeina, kai jau baras užsidaro, tai būna 20.00 valandą. Šie etatiniai klientai – tai D., pravardė (duomenys neskelbtini), gyvena Jonavoje, R. P., M. B., pravarde (duomenys neskelbtini), R. Ž., nežino tikslios pavardės, jį vadina (duomenys neskelbtini), taip pat ateina ir A. U. Jis yra jos bendradarbės A. U. vyras, jis ateina dažniau, kai būna A. pamaina bare. 2020 m. birželio 16 d. nuo ryto sėdėjo ir baro etatiniai klientai – D. (duomenys neskelbtini), R. P., R. (duomenys neskelbtini) ir M. B. Jie visi sėdėjo lauke prie baro, gėrė alų. Po pietų, gal apie 15.00 ar 16.00 valandą, tikslaus laiko neįsidėmėjo, atėjo A. U. Jis iškart lauke prisijungė prie minėtų etatinių klientų. A. nupirko butelį „Trejos devynerios“, šešis bokalus alaus, jis visus vaišino. Šeši bokalai alaus buvo dėl to, kad dar buvo šeštas asmuo – tai A., bet jis taip ir neparagavo to alaus, nes jis jau tada ant suoliuko miegojo ir pramiegojo viską, ir tas muštynes. Tad jie realiai gėrė penkiese. Viskas buvo gerai, jie nesipyko. Tada vėliau į barą atėjo M. B. ir A. U., jie užsisakė brendžio, du po šimtą gramų, ir po saldainiuką užkandai, paskui dar po šimtą gramų paėmė. Jie tiesiog prie baro stovėjo ir gėrė, visą laiką kumščiais vienas kitą kumščiavo, atrodė, kad tas „niuksavimas“ kaip juokai. Tada taip „besiniuksuojant“, M. pradėjo kažkaip stipriau A. „niuksuoti“, taip „beniuksuodamas“, nuvarė A. toliau nuo baro, šis atbulomis vis ėjo toliau nuo M. Paskui M. sudavė A. stipresnį smūgį, tik nematė to, kur, bet lyg ne į veidą, A. nuo šio smūgio nukrito ant nugaros. A. gulėjo, nesikėlė, tada M. nusiėmė nuo kojos savo „kedą“, tai yra sportbatį, ir su juo pradėjo A. „vanoti“ per šonus, sudavė gal keletą smūgių, tiksliau nežino. Ji dar pasakė M., kad šis liautųsi. Tada per barą pašaukė lauke buvusius D. (duomenys neskelbtini), R. (duomenys neskelbtini) ir R. P., kad ateitų. Kai jie visi trys subėgo, R. (duomenys neskelbtini) įsiterpė tarp A. ir M. A. vis dar gulėjo ant grindų. R. pasakė M., kad tegul ant jo puola, o ne ant A.. Tada M. sudavė R., tik nematė, kur sudavė, bet R. irgi nukrito. Tada M. atsidūrė labiau prie baro, kur yra įėjimas į barą, šį vaizdą fiksuoja ir vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra bare. Ten, kur M., nusimovęs batą, daužė A., vaizdo stebėjimo kamera nefilmuoja. K. M. su R. atsidūrė prie baro, kur jau filmuoja vaizdo stebėjimo kamera, tada atsikėlė ir A., jis atėjo iki M., ir pasakė „Šiukšle, kaip tu mane primušei. Ai, tiek to, einam, išgersim“. M. tada priėjo prie A.jį apsikabino ir vėl pradėjo smūgiuoti į jį kumščiu. Į kur sudavė, nematė, gal į pilvą. Nori pasakyti, kad visą tą laiką stengėsi nežiūrėti, jai buvo baisu, stengėsi užsiimti kitais darbais, kad tik nematytų. Žino, kad, kai M. vėl jam sudavė, tada A. nukrito, tada jau M. vėl jį mušė. Ji nematė, kaip mušė, nes tuo metu buvo už baro, nežiūrėjo į juos, nematė, kas ten darosi ant grindų, bet kai po įvykio pasižiūrėjo vaizdo stebėjimo kameros įrašą, matė, kad M. A. spardo kojomis, dar matė, kad, kai stovėjo prie baro, prieš A. nukrentant, M. abiem nykščiais spaudė A. akiduobes, stūmė akis. Matė D. (duomenys neskelbtini), R. P. ir R. (duomenys neskelbtini). Jie nebandė išskirti M. ir A. Bandė tik kažką sakyti M., bet M. yra labai agresyvus asmuo. Su ja asmeniškai nebuvo agresyvus, bet matė, kad su kitais gali būti agresyvus. K. M. baigė mušti A., jis tiesiog išėjo, nieko nesakęs, pro duris. Ji iškart puolė skambinti numeriu „112“ į Bendrąjį pagalbos centrą. Jos telefono skambučių registre užfiksuota, kad į numerį „112“ skambino 18.25 valandą. Kai paskambino į „112“, neužilgo išėjo ir D. (duomenys neskelbtini) su R. (duomenys neskelbtini). Tiksliau, kada jie pasišalino, ji nematė, tik pastebėjo, kad jų nebėra. Liko su ja tik R. P. A. U. buvo sąmoningas, tik labai dejavo, sakė, kad jam labai skauda galvą, kad jam labai bloga, prašė padėti. R. dar jį ramino, kad palauktų, pakentėtų. A. gulėjo ant pilvo, veidas buvo į grindis, kurios išklotos plytelėmis, nuo veido ant grindų tekėjo kraujas. K. M. buvo susikibęs su A., jie, besigrumdami, nuo baro stalo numetė brendžio stiklines ir jas sudaužė, grindys buvo šlapios ir mėtėsi šukės. Tada greitai atvažiavo greitosios medicinos pagalbos ekipažas ir išsivežė A. Po kokios valandos atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ją apklausė. Buvo tada labai susijaudinusi, net nepamena, ką pasakė, nemanė, kad A. atsitiko kažkas rimta. Tik vėliau iš A. U. sužinojo, kad čia viskas rimta. Ji pati tą dieną, kai M. pradėjo kabinėtis prie A., jį „niuksuoti“, skambino A., sakė, kad M. kabinėjasi prie A., kad atvažiuotų pasiimti. A. tada atsakė „ai, pats norėjo nuotykių, tai tegul dabar turi“. Visą laiką nežiūrėjo, todėl negali pasakyti, kiek ir kur, kokių smūgių M. sudavė A. Pats A. nespėjo atsikirsti, suduoti atgal, nes, kai parkrito, tai tik užsidengė nuo M. smūgių ir nebesigynė. Kiti bare buvę paminėti asmenys A. nemušė (1 t., b. l. 101-103,104-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2020 m. birželio 16 d. jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis bare buvo su pažįstamais, tačiau šiuo metu tikrai neįvardins to, su kuo, pamena, kad buvo R. Ž., M. B., kitų nelabai atsimena. Jie sėdėjo baro lauko terasoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, tačiau laiko tikslaus nepasakys, prie jų prisijungė A. U., jie visi toliau terasoje vartojo alkoholį. Kai sėdėjo terasoje, nei vienas iš jų nekonfliktavo, nesimušė. Per tą laiką, kol sėdėjo, ir jis, ir jo pažįstami nueidavo nuo staliuko. Vėliau, tačiau laiko negali nurodyti, jis išgirdo, kaip baro barmenė S. G. sušuko, kad ateitų, kad kažką išskirtų. Kai įėjo į baro patalpą, prie baro, ant grindų, gulėjo A. U., aplink jį visur buvo daug kraujo, A. dejavo. Ar prie A. buvo kokių nors žmonių, nepamena, buvo labai girtas. Dėl kokių priežasčių A. gulėjo ir buvo kraujuotas, jis tuo metu nežinojo, apskritai tą momentą atsimena sunkiai, kadangi buvo daug išgėręs alkoholinių gėrimų. Po kelių dienų jis iš minėto baro barmenės S. G. sužinojo, kad A. U. sumušė M. B. Jam S. sakė, kad jis lyg gynė A., kad lyg laikė M., tačiau pats šių momentų tikrai nepamena. 2020 m. birželio 16 d. bare M. B. buvo lyg su baltos spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis, jis pats buvo apsirengęs žalios spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis, ant galvos buvo užsidėjęs kepuraitę su snapeliu, kuri yra juodos ir raudonos spalvų. Papildomai parodė, kad jis nieko nemelavo, gal tik nepasakė, kad pamena, jo A. U. mušė M. B., daugiau sakė visą tiesą. Nori pasakyti, kad tą dieną buvo girtas, vartojo visą dieną alkoholį. Nepamena, kaip M. mušė A., kiek ir kokių smūgių jam sudavė. Tą dieną apie 10.00 – 12.00 valandą atėjo į barą, jame iš pradžių gėrė alų, o paskui jau ir stipresnius alkoholinius gėrimus. Pamena, bare dirbo barmenė S. G.. Kokie klientai buvo bare, jis nepamena. Kada bare pasirodė R., kurio pavardė, jei neklysta, Z., jį vadina „Ž.“, nepamena. Ar buvo bare D., kurio pavardė L., jį vadina „Z.“ arba „D.“, nepamena, bet, kaip dabar žino, jie buvo. Kada bare pasirodė M. B., nepamena taip pat. A. U. pasirodė apie 15.00 valandą, jie sėdėjo lauke prie stalo, A. rankoje nešė prie jų butelį degtinės, kuria visus vaišino. Kas dar sėdėjo prie stalo, neatsimena. Bet kaip matė iš baro vaizdo stebėjimo kamerų įrašo, kurio fragmentą jam parodė tyrėja, tai turėjo būti R. „Ž.“, D. „Z.“ ir M. B. Visi sėdėjo prie stalo, gėrė alkoholį. Jis iš vis nieko nepamena, kas toliau vyko, buvo girtas. Pamena tik jau tą faktą, kai A. gulėjo baro viduje ant grindų, visas kruvinas, gulėjo ant pilvo, aimanavo, jis dar A. ramino. Daugiau nepamena nieko. Jam daug ką kitą dieną papasakojo barmenė S. G., kuri pasakė, kad, kai M. B. pradėjo mušti A. U., ji pasikvietė juos visus, kad padėtų išskirti M. ir A. Kai S. pasakė, kad M. B. mušė A., jis nesistebėjo, jis pats tą faktą, kad A. sumušė M. B., žinojo, lyg kažką pamena, tik nepamena paties vaizdo – kaip mušė, kiek smūgių sudavė A., į kurias jam kūno vietas sudavė. Kai jam rodė vaizdo įrašo fragmentą, jis matė, kad M. vaizdo įraše koja spardo A., kad visa tai stebi jis, D. „Z.“ ir R. „Ž.“, bet tikrai visiškai nieko nepamena. Jį tiesiog taip veikia alkoholis, kad po jo vartojimo nelabai ką prisimena. Pats nuo M., kiek žino, nenukentėjo. Dėl ko M. sumušė A., jis nežino. Dabar sklando tik įvairios kalbos, kad vienas kitą įžeidė. Iš savo telefone esančių duomenų mato, kad jam R. nėra skambinęs, jis jam irgi nėra skambinęs. Jis pasakyti R., kad M. sumušė A. dėl to, kad A. įžeidė M. tėvus, negalėjo. R. jau kelis mėnesius nuolat geria, pats jau nežino, ką mato ir ką šneka (1 t., b. l. 117-121, 122-124).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Ž. parodė, kad muštynės, dėl kurių yra apklausiamas, buvo 2020 metų birželio viduryje. Tą dieną, kai M. B., pravarde „B.“, sumušė A., pavardės nežino, apie 10.00 val. atėjo į barą Kosmonautų gatvėje. Atėjo vienas. Bare nuolat renkasi bendri pažįstami, nuolatiniai lankytojai. Jis nuo ryto gėrė degtinę, taip pat ir alų. Gėrė tai su vienais, tai su kitais, nepamena, su kuo. M. B. bare dar nebuvo, jis atėjo vėliau. Bare, pamena, buvo R. P., D., pravarde „Z.“, ir viskas. Kad bare buvo A., jis jo iš vis neatsimena. Nelabai jau pamena tą dieną, t.y. to, kas vyko po pietų, į vakarą. Buvo girtas, tikrai nemažai išgėrė. Pamena, kad sėdėjo prie stalo, daug ten jų sėdėjo. Tada atėjo M., jis lyg negėrė iš pradžių, paskui gal ir gėrė. Bet A. tai tikrai nepamena. Kas vyko bare, kas ten nutiko, nepamena visiškai nieko. Jam tik kitą dieną barmenė papasakojo, kas vyko, o pats to visai neatsimena. Pamena tik tą vaizdą, kai jau ruošėsi eiti namo, bare ant grindų gulėjo vyriškis, jis jo iš pradžių net neatpažino, vėliau, kai sužinojo, kas buvo sumuštas, suprato, kad čia A. ir gulėjo. Ar tas vyriškis buvo sumuštas, neatsimena, žino, kad jis gulėjo, o šalia jo M. „B.“, rankas iškėlęs, rėkavo, dar jį nuvijo, sakė M. „Ką tu čia darai?“. Tada M., jei gerai pamena, rankom numojo ir išėjo pro duris, jis irgi paskui jį nuėjo namo, bet ne su juo kartu. Buvo tikrai girtas. Kitą dieną galvojo, kad bare sumuštas buvo vienas pažįstamas, bet ne A., tad skambino R. P., klausė jo, ar vyras, gulėjęs ant grindų bare, gyvas, tai R. jam pasakė, kad sumuštas buvo A., barmenės A. vyras. R. pasakė, kad A. sumušė M. „B.“, kad A. pradėjo negražiai kalbėti apie M. tėvus, tai šis susinervino ir primušė A. Barmenė S. jam irgi papasakojo, jog jis buvo bare, kai vyko muštynės, kad jis dar skyrė M. nuo A., kad pats dar nuo M. „gavo“, bet tikrai šio fakto visiškai nepamena. Jis pats sumuštas nesijaučia, pas jį jokių sužalojimų nebuvo, tad nukentėjęs nesijaučia. Kiek žino, visas įvykis, kurio metu buvo sumuštas A., buvo bare nufilmuotas. Jis pats to įvykio nepamena dėl tuo metu jo didelio apsvaigimo nuo alkoholio. Pats girdėjo iš kitų žmonių, kad M. sumušė bare A., nes A. negražiai kalbėjo apie M. tėvus. Dėl to, kad M. bare jį pastūmė ar sudavė jam smūgį (pats to nepamena), pretenzijų neturi, jokių sužalojimų nepatyrė, pareiškimo dėl to nerašys (1 t., b. l. 126-127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. L. parodė, kad 2020 metų birželio mėnesį, prieš dvi savaites, tikslios dienos nepamena, tuo metu dirbo barmenė S., apie 11.00 val., gal apie 12.00 val. atėjo į barą, kuris pavadinimo neturi, randasi Kosmonautų gatvėje, Jonavoje. Visą laiką jame nebuvo. Ateina į barą, išgeria alkoholio, tada vėl išeina, pavaikšto po miestą, tada vėl grįžta į barą, vėl išgeria. Tą dieną bare buvo su R. P. Buvo išėjęs, vakarop vėl grįžo į barą, buvo lauke. Pamena, kad bare jau buvo M. B., taip pat A., jo pavardės nežino, jis barmenės A. vyras. A. šiaip retas baro klientas. Tą dieną A. buvo su M., kiek pamena, jie kartu gėrė baro viduje. Kad jis tą dieną būtų gėręs kartu su A. ir M., kad sėdėtų prie vieno stalo, kad A. juos būtų pavaišinęs degtine, nepamena šito. Jis tą dieną jau buvo nemažai išgėręs alaus. Geria 7,30 stiprumo alų, todėl nelabai ir pamena, kada kas atėjo, kokie bare klientai buvo, kas su kuo gėrė. Pamena, kaip M. B. su A. buvo baro viduje, stovėjo prie baro stalo ir gėrė abu, už baro stalo buvo S. Pats buvo baro pavėsinėje, kuri yra lauke. Su juo buvo R. P., buvo dar kitų klientų, bet jų nepamena. Žino, kad buvo ir R. Ž., jį vadina „Ž.“, bet jis jo visai nepamena. Nuo ko prasidėjo muštynės, kaip jos prasidėjo, jis nežino, nematė arba nepamena. Atsimena, kai atėjo į baro vidų alaus nusipirkti, jau vakarėjant, M. B. su A. pradėjo konfliktuoti, jie vienas kitą keiksmažodžiais keikė, visaip vienas kitą vadino, tada susikibo vienas su kitu. Jis visa tai stebėjo, atsirėmęs į biliardo stalą. Jis tuo metu vilkėjo pilkos spalvos sportines kelnes, pilkos spalvos trumparankovius marškinėlius. Jie vienas kitą, kiek pamena, vadino „gaidžiu“, „piderastu“ ir panašiai. Tiek M. B., tiek A. vienas kitą taip vadino. Kodėl jie taip pradėjo venas kitą įžeidinėti, nežino, nematė to. Tada jie pradėjo muštis. Kas pirmiau sudavė smūgį, kur pataikė, nepamena to, tik matė, kaip jie susikabino, tai yra, vienas į kitą įsikibo, tada, kiek matė, M. B. sudavė vieną smūgį A. ir A. nukrito aukštielninkas prie baro, ant grindų. A. neatsistojo. M. atsiklaupė šalia A. ir sudavė kumščiais A. į veidą, kiek smūgių buvo, nežino, neskaičiavo, gal kokius keturis. Tada M. atsistojo ir kojos kulnu spyrė A. į veidą. Tada M. nebemušė. Pamena tik tiek. Dar pamena, kad R. P. bandė skirti juos abu, bet nepavyko, pats R. nenukentėjo. Kai bare vyko muštynės, baro viduje tuo metu, jam atrodo, buvo tik barmenė S., R. P. ir jis, kad būtų buvę kiti asmenys – to nepamena. Kad bare muštynių metu būtų kas sudužę, pabirę ant grindų, to nepamena. Jie mušėsi prie įėjimo į barą. K. M. baigė mušti A., jis iškart išėjo pro duris į lauką parūkyti. Kur nuėjo M., ką jis darė, nematė. A. liko gulėti bare ant grindų, ant kurių buvo kraujo. Kai išėjo parūkyti į lauką, tai parūkė ir į vidų nebegrįžo. R. P. paliko bare. Kitą dieną vėl atėjo į barą, iš kitų žmonių sužinojo, kad A. tada išvežė į ligoninę. Dėl ko tarp A. ir M. įvyko konfliktas, jis nematė, negirdėjo, tik girdėjo, kaip jie jau vienas kitą įžeidinėjo visaip, o paskui susimušė. M. sudavė kumščiu A. į veidą, A. nukrito, tada M., pritūpęs, sudavė dar kelis smūgius kumščiu A. į veidą, po ko, A. jau M. nieko negalėjo suduoti, tiksliau nesipriešino, o paskui dar M. kojos padu ar kulnu sudavė smūgį A. į galvą. Tik tiek atsimena, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tad viską atsiminti ir dar papasakoti yra sunku (1 t., b. l. 129-131).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. U. parodė, kad yra A. U. sutuoktinė. 2020 m. birželio 16 d. apie 15.00 valandą iš sodų bendrijos „Draugystė“ taksi automobiliu išvažiavo jos vyras, sakydamas jai, kad vyksta namo persirengti. Po kelių valandų ji iš savo bendradarbės S. G. sužinojo, kad jos vyras yra jos darbovietėje, tai yra UAB (duomenys neskelbtini) bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėliau, maždaug apie 18.00 valandą, jos bendradarbė S. jai paskambino ir pasakė, kad jos vyrą stumdo „B.“. Maždaug po 10 minučių jai S. paskambinusi pasakė, kad jos vyrą greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę. S, jai sakė, kad ji paskambino medikams, kadangi jos vyras buvo stipriai sumuštas. Jai S. telefonu sakė, kad jos vyrą mušė tik „B.“, minėjo, kad jos vyrą ir „B.“ bandė skirti baro klientai. Kas tiksliai vyko bare, ji tikrai nepasakys, kadangi pati įvykio vietoje nebuvo. Vyras vėliau jai paaiškino, kad jį sumušė „B.“, tačiau to, dėl kokių priežasčių sumušė, jis nežino. „B.“ vadina baro klientą M. B., kuriam yra apie 38 metai. „B.“ ji žino tik kaip baro, kuriame dirba, klientą, kai jis būna girtas, jis yra labai agresyvus, linkęs naudoti smurtą. Bare, kuriame vyko šis įvykis, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 109-112).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 birželio 16 d. apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, jog įvykio vietoje matomas vieno aukšto rudų plytų komercinės paskirties pastatas, virš kurio įėjimo yra iškaba su užrašu „Baras“. Pro baltos spalvos plastikines duris patekus į pastatą, prie įėjimo, ant grindų, matomas juodos spalvos guminis kilimėlis. Kairėje pusėje yra ant sienos pakabintas televizorius ir plakatas. Prie sienos sustatyti mediniai stalai, prie kurių pristumti suolai. Tiesiai matomas prekystalis. Prie prekystalio yra šaldytuvas su alkoholiniais gėrimais bei lentynos, ant kurių sustatyti alkoholiniai gėrimai. Už prekystalio matyti lentyna su tabako gaminiais. Dešinėje pusėje matomas biliardo stalas. Prie sienos pastatyti trys lošimo aparatai, prie kurių pastatytos dvi kėdės. Įvykio vietoje pėdsakų, tinkamų identifikacijai, nerasta. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 24-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1581/2020(02) nustatoma, kad A. U. konstatuota galvos sumušimas su daugybinėmis kraujosruvomis veide, su poodine kraujosruva dešinės akies srityje, su abipusiu kaktikaulio lūžimu, nusitęsiančiu į akiduobių stogus, sudarančiu kaukolės pamato priekines daubas, abiejų akiduobių vidinių ir šoninių sienelių skeveldriniais lūžimais, abipusiu kaktinių akytkaulinių kišenių etmoidalinių celių skeveldriniais lūžimais, abiejų skruostikaulių lankų lūžimu, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimu, su galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 16 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Kaukolės pamato lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 33-34).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatoma, kad 2020 m. birželio 16 d. 19.49 val. nukentėjusiajam A. U. buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas (1 t., b. l. 33-35).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. T. 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl pokalbio telefonu su liudytoja S. G.“ nustatoma, kad papildomai telefonu buvo bendrauta su liudytoja S. G., kuri nurodė, kad tą dieną po įvykio baro veikla nesustojo, po to, kai greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išsivežė A. U., baras dar valandą laiko iki darbo pabaigos veikė, buvo atėjusių klientų. S. G. nurodė, jog tuo metu, kai baro viduje M. B. mušė A. U., baro viduje buvo ir įvykį matė tik D. „(duomenys neskelbtini)“, R. P. ir R. „Ž.“, kuriuos ir buvo nurodžiusi apklausų metu, kitas baro klientas – A., pilnas vardas A., kurio pavardės nežino, tačiau pavardė nelietuviška, jam apie 30 metų, tuo metu buvo lauke ir, prisigėręs, miegojo, baro viduje nebuvo, įvykio nematė (1 t., b. l. 140-141).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. T. 2020 m. lapkričio 10 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl pokalbio telefonu su A. S.“ nustatoma, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, telefonu buvo bendrauta su A. S. Pastarasis nurodė, jog apie šį įvykį, kurio metu buvo sumuštas A. U., girdėjo iš kalbų, pats įvykio nematė ir negirdėjo, įvykio metu buvo ne baro viduje, o lauko terasoje, esančioje prie baro, kurioje, prigėręs alkoholio, miegojo. A. S. nurodė, jog, prieš jam užmiegant, niekas nesimušė ir nesistumdė, kai atsibudo bare jau nieko nebuvo, tik barmenė S. (1 t., b. l. 142-143).

VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties raštu Nr. S-128 nustatoma, kad 2020 m. birželio 16 d. 18.28 val. buvo gautas greitosios medicinos pagalbos kvietimas pas A. U. Pacientui diagnozuota: sukrėtimas. Nukentėjusysis pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. 2020 m. birželio 16 d. 19.12 val. buvo gautas greitosios medicinos pagalbos kvietimas dėl A. U. pervežimo iš Jonavos ligoninės į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Pridėtos kvietimo kortelių kopijos (1 t., b. l. 152-156).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-1304 nustatoma, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2020 m. birželio 16 d. 18.25 val. buvo užfiksuotas pranešimas iš nurodyto telefono numerio. Pridėtas pranešimo garso įrašas (2 t., b. l. 3).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (toliau – BPC) pateiktas pranešimo garso įrašas buvo apžiūrėtas. Apžiūros protokole užfiksuota, jog 2020 m. birželio 16 d. 18.25 val. į BPC skambina pranešėja, kuri bendrauja su BPC operatore, jai nurodo, jog Jonavoje reikalinga medikų pagalba, nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), paaiškina, kad čia aludė, joje pargriuvo vyriškis, ant stiklų susipjaustė. Operatorei paklausus, ką susipjaustė, pranešėja nurodo, kad nežino, nemato, atsako – veidą, ranką. Operatorė paklausia, kokio amžiaus vyriškis, pranešėja nurodo, jog apie 30 metų. Operatorė prašo palaukti, nurodo, jog sujungs su greitąja medicinos pagalba. Pranešėja, laukdama, kol bus sujungta, kalbasi su greta esančiu asmeniu, nurodo jam, kad susipjaustė ant šukių turbūt, po to, kreipiasi į asmenį, vardu A., prašo jo pagulėti. Toliau pokalbis vyksta tarp Greitosios medicinos pagalbos stoties (toliau – GMP) operatorės ir pranešėjos. GMP operatorė prašo pakartoti įvykio vietos adresą, pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) prie „IKI“ esančioje aludėje. Operatorei paklausus, kas nutiko, pranešėja nurodo, jog vyras nukrito, buvo sudužusi stiklinė ir susipjaustė, griūdamas, labai kraujas bėga, nežino, iš kur bėga. Į operatorės klausimus pranešėja atsako, kad vyriškiui apie 30 metų, yra sąmoningas, kvėpuoja, kad susižalojo neseniai, labai stiprus kraujavimas. Operatorei paklausus, kuri kūno vieta buvo sužalota, pranešėja nurodo, jog nežino, atsako, kad veidas, rankos, nemato, nes vyriškis nukritęs, guli ant pilvo, todėl nemato, iš kur bėga kraujas. GMP operatorė pasako, kad medikai važiuoja, pasakys pranešėjai, kaip stabdyti kraujavimą. Pranešėja kreipiasi į nukentėjusįjį, pavadina A. ir prašo jo apsiversti. Operatorė klausia, ar čia žmogus dejuoja, pranešėja atsako, kad taip, jis dejuoja, taip pat priduria, kad nemato, iš kur bėga kraujas, lyg iš nosies ar iš veido, priduria, kad vyriškis išgėręs, didelis spaudimas. GMP operatorė papasakoja, kaip stabdyti kraujavimą, jei ras iš kur kraujuoja, nurodo laukti atvykstančių medikų, pokalbis baigiamas (2 t., b. l. 15-18).

Lietuvos policijai priklausančio portalo „pastas.epolicija.lt“ laiško fragmente užfiksuota, kad 2020 m. birželio 19 d. 13.45 val. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)@policija.lt“ buvo gautas elektroninis laiškas iš elektroninio pašto „A. S. (duomenys neskelbtini)@gmail.com“, kuriame atsiųsta aktyvi nuoroda su vaizdo įrašais (2 t., b. l. 4).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta kompiuterinė laikmena, kurioje yra vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini), esančio alaus baro, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos 2020 m. birželio 19 d. elektroniniu laišku (su aktyvia nuoroda į vaizdo įrašus) pateikė A. S. (el. p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com). Vaizdo įrašų bylų (failų) pavadinimai: „Baras_ch3_20200616182318_20200616182431.mp4“;„Baras_ch3_20200616182359_20200616182406.mp4“;„Baras_ch3_20200616182409_20200616182414.mp4“;„Baras_ch3_20200616184417_20200616184427.mp4“. Apžiūrėjus vaizdo įrašus, matyti, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuota, kaip 2020 m. birželio 16 d. 18:23:30 prie baro prekystalio vyriškis Nr. 4 rankomis stumia vyriškiui Nr. 5 veidą bei 2020 m. birželio 16 d. 18:23:40 abu vyriškiai (Nr. 4 ir Nr. 5) nugriūna ant žemės, prie baro prekystalio, kur vyriškis Nr. 4 rankomis bei kojomis suduoda smūgius vyriškiui Nr. 5 (2 t., b. l. 19-27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsiranda tam kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Sveikata reiškia natūralią konkretaus žmogaus organizmo būklę iki nusikaltimo, o sutrikdymas – šios būklės pakitimą, pablogėjimą dėl kaltininko veikos.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo A. U. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu Tai yra tyčia tarpusavio konflikto metu kaltinamasis suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam jį sumušė. Jam specialisto išvadoje konstatuotas galvos sumušimas su daugybinėmis kraujosruvomis veide, su poodine kraujosruva dešinės akies srityje, su abipusiu kaktikaulio lūžimu, nusitęsiančiu į akiduobių stogus, sudarančiu kaukolės pamato priekines daubas, abiejų akiduobių vidinių ir šoninių sienelių skeveldriniais lūžimais, abipusiu kaktinių akytkaulinių kišenių etmoidalinių celių skeveldriniais lūžimais, abiejų skruostikaulių lankų lūžimu, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimu, su galvos smegenų sukrėtimu (2 t., b. l. 33-34). Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Jo tyčia neapibrėžta, nekonkretizuota. Smurtaudamas jis galėjo numatyti įvairius padarinius. Atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirti, amžių, į tai, kad smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, teismas mano, kad kaltinamasis turėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai esantys baudžiamojoje byloje. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Civiliniai ieškiniai

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 410,21 eurų už nukentėjusio A. U. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 410,21 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo M. B..

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. pareiškė 3200 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos pagrįsti, todėl pilnai priteistini iš kalto asmens.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. M. B. padarytas nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusysis A. U. nurodė, kad patyrė 120 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių šias turėtas išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. M. B. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. M. B. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas: 1) 2019 m. vasario 7 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalį (Nustatyto greičio viršijimas) ir 417 straipsnio 8 dalį (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) – 170 eurų bauda, kuri sumokėta 2019 m. vasario 18 d.; 2) 2018 m. sausio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį (Nustatyto greičio viršijimas) – 60 eurų bauda, kuri sumokėta 2018 m. vasario 20 d. (2 t., b. l. 48-50). Psichiatrinių ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 92, 96). Priklausomybės ligų įskaitoje registruotas (2 t., b.l. 94). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. B. skirtina vienintelė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšis, tačiau nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydį.

Baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėjas prašė taikyti laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo institutą.

Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

BK 75 straipsnio redakcija M. B. netaikoma dėl to, kad jis yra pripažįstamas kaltu pagal Lietuvos respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį. BK 135 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos yra baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje, o pasikeitusi BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam <…> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą <…>. Taigi nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso XVIII ir XXVII skyriuje padarymo atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikomas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – dvi kompiuterinės laikmenos, M. B. asmens tapatybės kortelė Nr. 15054554, M. B. Lietuvos Respublikos pasas Nr. 24093650, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini M. B..

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 410,21 Eur (keturis šimtus dešimt eurų ir 21 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), 13200 Eur (trylika tūkstančių du šimtus eurų) civilinio ieškinio tenkinimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – dvi kompiuterines laikmenas, M. B. asmens tapatybės kortelę Nr. 15054554, M. B. Lietuvos Respublikos pasą Nr. 24093650, grąžinti M. B.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Banga Bartkienė