Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1043-565/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
2A-1043-565/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27891-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
Atsakovas
K. P., D. K.
Ieškovas
BUAB „Baltsera“
Kategorijos
Civ. byla Nr. e2A-1043-565/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27891-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.6.10.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Baltsera“ ieškinį atsakovams K. P. ir D. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas BUAB „Baltsera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. P. ir D. K., prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai arba lygiomis dalimis 9 861,60 Eur žalai atlyginti.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą, o 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino ieškovo kreditorių reikalavimus bendrai 5 861,60 Eur sumai. Ieškovo bankroto administravimo išlaidų sąmata yra 4 000 Eur. Ieškovas neturi turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovo kreditorių reikalavimai ir apmokėtos administravimo išlaidos. Atsakovas K. P. nuo 2012 m. birželio 7 d. iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo ieškovo direktorius, o atsakovė D. K. nuo 2011 m. vasario 21 d. yra ieškovo akcininkė. Iš 2013 –2015 metų ieškovo balansų matyti, kad ieškovas 2013 metų pradžioje tapo nemokus, todėl atsakovai 2013 metais privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Atsakovams laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, buvo padaryta 9 861,60 Eur žala, kurią sudaro teismo patvirtintų ieškovo kreditorių reikalavimų suma ir ieškovo bankroto administravimo išlaidų suma.

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas K. P., kaip ieškovo direktorius, nesiėmė priemonių laiku parduoti ieškovo prekes. Šios prekės tapo nemadingos ar dėl netinkamo laikymo buvo sugadintos. Balanse nurodyta prekių vertė yra 11 562,97 Eur, tačiau prekės bankroto procese buvo parduotos tik už 142 Eur. Todėl ieškovas patyrė 11 420,97 Eur žalą. Tačiau ieškovas prašo priteisti tik 9 861,60 Eur žalą abiem pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 9 132,09 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 279 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas buvo įsteigtas 2011 m. vasario 21 d. Nuo 2012 m. birželio 7 d. iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ieškovui vadovavo atsakovas K. P., o ieškovo akcininkė yra atsakovė D. K.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovas neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi taikė ieškovui supaprastintą bankroto procesą. Ieškovo kreditorių 2015 m. lapkričio 13 d. susirinkime buvo patvirtinta 4 000 Eur administravimo išlaidų sąmata. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtintų ieškovo kreditorių reikalavimų suma yra 5 861,60 Eur.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui ieškovo nemokumas turėjo paaiškėti sudarius ir pasirašius 2013 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, pagal kuriuos ieškovo trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, o nuostolis buvo 11 150,14 Eur, t.y. 2014 metų pradžioje, o atsakovei ieškovo nemokumas turėjo paaiškėti 2014 m. gegužės mėn., kai pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas akcininkų susirinkime turėjo būti patvirtina ieškovo 2013 metų finansinė atskaitomybė. Todėl atsakovas 2014 m. pradžioje, o atsakovė 2014 m. gegužės mėn. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad uždelsus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ieškovo turto neužtenka 4 000 Eur bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovai būtų kreipęsis į teismą nelaukiant, kol ieškovas faktiškai nebeturės turto, bankroto administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus ieškovo turtą. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų apie kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo dydį – 5 099,67 Eur, sprendė, jog visas šis įsiskolinimas buvo sąlygotas atsakovams laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Įvertinęs VSDFV prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 32,42 Eur ieškovo skolą VSDFV taip pat sąlygojo atsakovų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo 2014 metų pradžioje. Tačiau pirmosios instancijos teismas žala dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nepripažino kreditoriaus AB „Lietuvos paštas“ 729,51 Eur kreditorinio reikalavimo, nustatęs, kad šis kreditorinis reikalavimas susidarė dar iki atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo atsiradimo. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nevykdymas sąlygojo 9 132,09 Eur žalą.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė 11 562,97 Eur žalos fakto dėl laiku neparduotų ieškovo prekių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovas K. P. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

10. Pirmosios instancijos teismas priteisė žalą neatsižvelgdamas ir neįvertindamas kiekvieno iš atsakovų veiksmų ir galimybių veikti ieškovo finansinę padėtį. Gal atsakovas ir turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, tačiau ieškovas turėjo prekių, buvo galima padidinti ieškovo įstatinį kapitalą, atsakovas buvo sukūręs veiksmų planą, kuris padėtų išsaugoti ieškovo veiklą, nes nebuvo noro ir tikslo ieškovą likviduoti. Byloje nėra konstatuota faktinė padėtis (data), kada ieškovas tapo nemokus. Todėl negalima nustatyti fakto, nuo kada atsakovams atsirado pareiga patiems pradėti bankroto procedūras ir kodėl tai gali būti tik vienintelis veikimo būdas įmonės atžvilgiu.

Šalies argumentai

11. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą tik 2016 metų pabaigoje, nors dokumentai ir ieškovo turtas bankroto administratoriui buvo perduoti daug ankščiau. Todėl nepagrįstas teiginys, kad prekės prarado vertę būtent dėl atsakovo veiksmų. Turto perdavimo metu atsakovui nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl perduodamo turto būklės ar jo saugojimo sąlygų.

12. Ieškovo likvidavimui reikalinga daug mažesnė suma, nei 4 000 Eur. Todėl 4 000 Eur administravimo išlaidų įtraukimas į bendrą žalos sumą prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką žalą pavėlavus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro išaugęs įmonės skolų dydis.

13. Atsakovė D. K. su apeliaciniu skundu sutiko. Sutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir apeliacinis skundas.

14. Ieškovas BUAB „Baltsera“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

15. Iš atsakovo pateiktų 2013 – 2015 metų ieškovo balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų darytina išvada, kad ieškovas tapo nemokus 2013 metais. Iš šių dokumentų matyti, kad ieškovo skolos ir nuostoliai kiekvienais metais didėjo, o turtas mažėjo. Ieškovo nuosavas kapitalas visą laiką buvo neigiamas, tai rodo, kad ieškovas neturėjo nuosavo turto, iš kurio galėtų būti padengti ieškovo įsipareigojimai. Atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl privalo atlyginti tuo padarytą žalą ieškovui ir jo kreditoriams. Žalą sudaro patvirtintų ieškovo kreditorių reikalavimų suma ir bankroto administravimo išlaidų suma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas buvo įsteigtas 2011 m. vasario 21 d. Nuo 2012 m. birželio 7 d. iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ieškovui vadovavo atsakovas K. P.. Atsakovė D. K. yra vienintelė ieškovo akcininkė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija. Ieškovo kreditoriai 2015 m. lapkričio 13 d. susirinkime patvirtino 4 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtintų ieškovo kreditorių reikalavimų suma yra 5 861,60 Eur. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovas neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi taikė ieškovui supaprastintą bankroto procesą.

19. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d. įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Iš viešų Juridinio asmenų registro duomenų matyti, kad ieškovas Juridinių asmenų registrui yra pateikęs tik 2011 ir 2012 metų finansines atskaitomybes. Byloje yra atsakovo pasirašyti 2013 - 2015 metų ieškovo balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos. Pagal 2013 metų balansą 2013 metų pabaigoje ieškovo turto vertė buvo 72 679 Lt (21 049 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 88 413 Lt (25 606 Eur), t.y. trumpalaikiai ieškovo įsipareigojimai viršijo ieškovo turtą. 2013 metais ieškovas patyrė 38 499 Lt (11 150 Eur) nuostolį. Byloje nėra duomenų, kada suėjo 2013 metų balanse apskaitytų trumpalaikių įsipareigojimų įvykdymo terminai, t.y. ar visi šie įsipareigojimai 2013 metų pabaigoje buvo pradelsti. Tačiau šių duomenų nėra dėl atsakovo kaltės. Kaip nurodė ieškovo bankroto administratorius, atsakovas neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui visus ieškovo dokumentus. Priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl atsakovas, teigdamas, kad 2013 metų pabaigoje ieškovas buvo mokus, t.y. pradelsti ieškovo įsipareigojimai neviršijo pusės į ieškovo balansą įrašyto turto vertės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, iš 2014 – 2015 metų ieškovo balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2014 metais ieškovo trumpalaikiai įsipareigojimai iš esmės nepasikeitė – sudarė 73 871 Lt (21 395 Eur), o turtas sumažėjo iki 55 912 Lt (16 193 Eur), ieškovas 2014 metais veiklos nevykdė – pardavimo pajamų negavo, ir patyrė 2 225 Lt (644 Eur) nuostolį. Ieškovas veiklos nevykdė ir 2015 metais – pardavimo pajamų negavo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2013 metų pabaigoje ieškovas tapo nemokus.

20. Ieškovo nemokumo atsiradimo metu galiojusi ĮBĮ 8 str. 1 d. redakcija nustatė, kad jei įmonė negali ir arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl atsakovui 2014 metų pradžioje (paaiškėjus 2013 metų ieškovo finansinės veiklos rezultatams), o atsakovei 2014 m. gegužės mėn. (kaip pagal Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. ir 58 str. turėjo būti patvirtinta ieškovo 2013 metų finansinė atskaitomybė ir jos duomenys turėjo tapti žinomi atsakovei) kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas turėjo prekių, buvo galima padidinti ieškovo įstatinį kapitalą, atsakovas buvo sukūręs veiksmų planą, kuris padėtų išsaugoti ieškovo veiklą. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo reali galimybė artimiausiu metu atstatyti ieškovo turtinę padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais, ir kad atsakovas ėmėsi realių veiksmų tai padaryti. Sprendimo 19 p. nurodyti duomenys iš ieškovo 2014 – 2015 metų balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų rodo priešingai – po 2013 metų ieškovas pardavimo pajamų negavo, o ieškovo turto vertė mažėjo.

21. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos specialios taisyklės dėl žalos dydžio nustatymo bylose dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – nustatant žalos dydį turi būti vertinamas tik išaugęs įmonės skolos dydis nuo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momento, o ne visa kreditorinių reikalavimų suma, patvirtinta teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų dokumentų sprendė, kad visa Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta 5 099,67 Eur šio kreditoriaus kreditorinių reikalavimų suma buvo sąlygota netinkamo veikimo laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Šį pirmosios instancijos išvada nėra pagrįsta. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimų matyti, kad ieškovo skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo susiformavusi dar iki ieškovo nemokumo atsiradimo 2013 metų pabaigoje, dėl šios skolos išieškojimo buvo priimti 2013 m. kovo 4 d. ir 2013 m. kovo 15 d. sprendimai. Iš ieškovo bankroto byloje Nr. eB2-2618/2017 esančių Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo iškelti ieškovui bankroto bylą priedų (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, prie šio sprendimo pridėtos prievolių ataskaitos, 2012 metų mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos) (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad 16 Lt (4,63 Eur) mokesčio už aplinkos teršimą, 6 113 Lt (1 770,45 Eur) PVM ir gyventojų pajamų mokesčio ir 680,92 Lt (197,21 Eur) delspinigių skolos, viso 1 972,29 Eur, susidarė už laikotarpį iki 2014 m., t.y. iki ieškovo nemokumo atsiradimo momento. Todėl yra pagrindas priteistos žalos sumą sumažinti 1 972,29 Eur.

23. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties matyti, kad teismas, taikydamas ieškovui supaprastintą bankroto procesą, paliko nepakeistą ieškovo kreditorių 2015 m. lapkričio mėn. 13 d. nutarimu patvirtintą 4 000 Eur ieškovo bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Ši nutartis nebuvo skundžiama. Todėl aplinkybė, kad ieškovo bankroto administravimo išlaidos yra 4 000 Eur, iš naujo nebeįrodinėtina (CPK 182 str. 2 p.). Jei dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo būtų kreiptasi 2014 metų pradžioje, pagal 2013 metų balanso duomenis būtų buvę likvidaus turto – 24 275 Lt (7 031 Eur) pinigų ir pinigų ekvivalentų, bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, kadangi pagal ĮBĮ 36 str. 1 d. administravimo išlaidos yra pirmiausiai apmokamos iš įmonės turto. Tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad, pardavus ieškovo turtą, buvo gauta 142 Eur, kurie bus panaudoti/yra panaudoti administravimo išlaidoms iš dalies padengti. Todėl yra pagrindas priteistos žalos sumą sumažinti 142 Eur.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, iš atsakovų solidariai priteistą žalą sumažinant iki 7 017,80 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

25. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 71,16 proc. ieškinio reikalavimų), iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisiamos 213,48 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 211 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal priteistą žalos sumą, taip pat 4 Eur pašto išlaidos (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

“ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui BUAB „Baltsera“ solidariai iš K. P. ir D. K. 7 017,80 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 7 017,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 213,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovų K. P. ir D. K. lygiomis dalimis 215 Eur bylinėjimosi išlaidas”.

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė