- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2A-1166-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00117-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. K. ieškovės naudai 180,21 Eur negrąžinto kredito, 27,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 6,15 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 74,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 180,21 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-01-31), 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-01-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 45,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovės vartojimo kredito gavėjos D. K. 2019-01-31 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-4zgsygmn, kuria atsakovei buvo suteiktas 200,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 139,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 38,22 proc.) ir 54,00 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė iniciavo su atsakove sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020-01-03. 2020-06-17 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-06/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020-06-17 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą priteisti skolą ir negautas pajamas reiškia reikalavimo teisę į atsakovę įgijusi ieškovė.
2. Atsakovė D. K. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu už akių patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės D. K. 180,21 Eur negrąžinto kredito, 27,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 6,15 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 74,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, negautas pajamas už laikotarpį kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 38,22 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio 31 d. – 98,96 Eur, nuo 2021 m. vasario 28 d. – 92,70 Eur, nuo 2021 m. kovo 31 d. – 86,24 Eur, nuo 2021 m. balandžio 30 d. – 79,57 Eur, nuo 2021 m. gegužės 31 d. – 72,69 Eur, nuo 2021 m. birželio 30 d. – 65,59 Eur, nuo 2021 m. liepos 31 d. – 58,26 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 50,7070 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. – 42,90 Eur, nuo 2021 m. spalio 31 d. – 34,85 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 30 d. – 26,54 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 31 d. – 17,97 Eur, nuo 2022 m. sausio 31 d. – 9,13 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39,15 Eur (trisdešimt devynis eurus 15 ct) žyminio mokesčio, 105,27 Eur (vieną šimtą penkis eurus 27 ct) už procesinių dokumentų parengimą, kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė su pradiniu kreditoriumi UAB „BnP Finance“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4zgsygmn, todėl sprendė, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, kadangi atsakovė privalo prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti sutartyje sulygtus mokesčius ir ieškovei iš atsakovės priteistina 180,21 Eur negrąžinto kredito, 27,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 74,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), kurios atitinka negautas mokėjimo palūkanas, nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 6,15 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas tenkino ir ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 180,21 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.), tačiau atmetė prašymą priteisti 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, jis turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma Todėl svarbu nustatyti, koks buvo paskolos davėjo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų paskolos davėjas tikėjosi gauti (o nutraukęs sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Atsižvelgiant į tai teismas vertino, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl sprendė, kad paskolos davėjas pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.), galėjo tikėtis gauti 38,22 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 38,22 proc. metines mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies, neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).
6. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 87 proc. priteisė ieškovei iš atsakovės atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-01-31), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės D. K. 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-01-31); 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022-01-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės D. K. 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-01-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės D. K. 166,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.
8.2. Sutarties 1.9. p. nurodoma, jog „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.12. p. numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Taip pat Sutarties 1.31 p. numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t.y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Taigi, sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (139,12 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Šiuo atveju, atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik šešias įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, peliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 38,22 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur , nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
8.3. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas, kas visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
8.4. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data, dėl ko netenkino reikalavimo priteisti 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022-01-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Jeigu 2022-01-31 atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau patirs nuostolius. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
8.5. Pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovė visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovė tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovė grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jai tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Todėl apeliantei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
8.6. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, paskolos davėjai nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. sausio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4zgsygmn, kuria atsakovei buvo suteiktas 200,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 139,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 38,22 proc.) ir 54,00 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, vadovaujantis sutarties 8.4. punktu, pradinis kreditorius 2020 m. sausio 3 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. 2020 m. birželio 17 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-06/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tame tarpe ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė atsakovei 2020 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę jau ieškovei.
13. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. K. (toliau – atsakovė) 180,21 Eur negrąžinto kredito, 6,15 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 74,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 180,21 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.), 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 45,00 Eur žyminio mokesčio bei 121,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: priteisė ieškovei iš atsakovės negautas pajamas už laikotarpį kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 38,22 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio 31 d. – 98,96 Eur, nuo 2021 m. vasario 28 d. – 92,70 Eur, nuo 2021 m. kovo 31 d. – 86,24 Eur, nuo 2021 m. balandžio 30 d. – 79,57 Eur, nuo 2021 m. gegužės 31 d. – 72,69 Eur, nuo 2021 m. birželio 30 d. – 65,59 Eur, nuo 2021 m. liepos 31 d. – 58,26 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 50,7070 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. – 42,90 Eur, nuo 2021 m. spalio 31 d. – 34,85 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 30 d. – 26,54 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 31 d. – 17,97 Eur, nuo 2022 m. sausio 31 d. – 9,13 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39,15 Eur (trisdešimt devynis eurus 15 ct) žyminio mokesčio, 105,27 Eur (vieną šimtą penkis eurus 27 ct) už procesinių dokumentų parengimą. Taip spręsdamas ginčą, teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu kasmėnesinę palūkanų sumą priteisti nuo pastovios negrąžinto kredito dalies – 180,21 Eur sumos.
15. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti UAB „Legal Balance“ iš 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.
16. Apeliantė skunde teigia, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 38,22 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie paskolos grąžinimo grafiko; teismas be pagrindo netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
19. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 38,22 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nors apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas netenkinti ieškinio prieštarauja apeliantės teisėtiems lūkesčiams, nes apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 38,22 proc. metinėmis palūkanomis.
22. Pirmiau nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas ginčą šioje dalyje išsprendė neteisingai, be pagrindo netenkino reikalavimo priteisti 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
23. Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl priteistinų negautų pajamų dydžio ir jų skaičiavimo metodikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės negautų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas siejant jį su mokėtinomis palūkanomis nuo pagal vartojimo kredito sutartį nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą ir teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista, tinkamai aiškinant ir taikant sudarytos kredito sutarties nuostatas. Apeliantė skunde keliamu reikalavimu iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atmetus apeliacinį skundą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės reikalavimo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.