- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-115-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11279-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- G. Z.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-18499-451/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. Z. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „NEO Finance“ 2020 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. Z. (toliau - atsakovas), kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovo 8 859,64 Eur negrąžintą kreditą, 655,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. – vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 17 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 859,64 Eur, paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.), 3 498,21 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 859,64 Eur, skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 293 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovas G. Z. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo G. Z. 8 859,64 Eur negrąžintą kreditą, 655,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. – vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 1 066 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 1 d.), 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400,91 Eur (keturių šimtų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. sausio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė atsakovui suteikė 9 000 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 17 proc., paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 6 449,28 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 1 066 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2026 m. lapkričio 22 d. Kaip ieškinyje nurodyta, kadangi atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2020 m. birželio 25 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, 2020 m. birželio 25 d. vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 19 straipsniu.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl sprendė, jog ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 8 859,64 Eur negrąžinto kredito dalies ir 655,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d., yra pagrįsti ir tenkintini.
6. Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 859,64 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.), nurodė, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 17 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 859,64 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.). Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, privalo laikytis rungimosi civiliniame procese principo. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
7. Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 10,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, 2020 m. vasario 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), ir 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 859,64 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodė, jog atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taip pat teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Todėl teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteisiamos 10,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo – 2020 m. vasario 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), o reikalavimas priteisti 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 859,64 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas.
8. Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti 3 498,21 Eur tarpininkavimo mokestį, nurodė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 1 066 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos – 3 498,21 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 2 520 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Be to nurodė, jog aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Todėl, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 1 066 Eur tarpininkavimo mokestį.
9. Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl metinių palūkanų už teismo priteistą skolos sumą priteisimo, nurodė, jog už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šį ieškovės reikalavimą kaip pagrįstą įstatymu tenkino.
10. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad ieškovė patyrė 493 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 293 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, patenkina dalį – 81,32 procentų – reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisė 400,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliante iš atsakovo G. Z. 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 859,64 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.), taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliante iš atsakovo 493 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovo 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, priteisti apeliantei iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas priteisti 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 859,64 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2026 m. lapkričio 22 d. turėjo būti tenkintas. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 859,64 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2026 m. lapkričio 22 d.. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei tarp šalių sudarytos sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai). Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 6 449,28 Eur. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Įvertinusi vieningai formuojamą teismų praktiką apeliantė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog paskolos sumą paskolos gavėjui suteikia ne tarpusavio skolinimo platformos operatorius NEO Finance, AB, o paskolos davėjas suteikia nurodymus operatoriui dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo konkrečiomis sąlygomis su konkrečiais požymiais apibrėžtais vartojimo kredito gavėjais ir operatorius savo vardu paskolos davėjo lėšomis sudaro vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, kaip tai nustato įstatymas. Tokiu atveju paskolos davėjai, suteikdami operatoriui nurodymus dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo su vartojimo kredito gavėjais, neturi atskaitomų išlaidų, o skolindami savo pinigus tikisi gauti pelno (palūkanų). Apeliantė reikalavo priteisti 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 859,64 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2026 m. lapkričio 22 d.. Apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, mano, jog turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Tačiau ieškovės teismui teiktose sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta visa mokama palūkanų suma. Apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą sutartyje nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Apeliantės reikalavimas priteisti nurodytas negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. iki 2026 m. lapkričio 22 d.
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsakovas G. Z. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių skundžiamo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas G. Z. 2020 m. sausio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K103570773, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 9 000 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 449,28 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 17 proc.), 1 066 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2026 m. lapkričio 22 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Ieškovė 2020 m. birželio 25 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu vienašališkai 2020 m. liepos 1 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį ir 2020 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo G. Z. 8 859,64 Eur negrąžintą kreditą, 655,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. – vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 1 066 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 1 d.), 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400,91 Eur (keturių šimtų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Apeliacinį skundą ieškovė padavė dėl šio teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos.
16. Ieškovė prašė priteisti 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė pripažinęs, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 17 proc. metinių palūkanų normą. Sutarties nutraukimo metu atsakovės negrąžinto kredito suma sudarė 8 859,64 Eur.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrojoje dalyje numatyta, jog kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.
19. Atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis 2020 m. liepos 1 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
20. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
22. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Remiantis apeliantės apeliaciniame skunde pateiktais duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.
23. Ieškovės reikalavimas priteisti 17 metinių palūkanų procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 8 859,64 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.) yra tenkintinas. Įvertinama, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. priteistina po 17 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. nuo 8 859,64 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2026 m. lapkričio 22 d.
24. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų. Atsakovui įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki paskolos termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.).
25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo papildomai po 17 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. nuo 8 859,64 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2026 m. lapkričio 22 d..
26. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
27. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad jai turi būti priteistos visos jos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei ne reikalautą 3498,21 Eur, bet tik 1066 Eur tarpininkavimo mokestį, taip pat netenkino reikalavimo priteisti 17 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 859,64 Eur, skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių apeliacinio skundo ieškovė nepadavė.
28. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 493 Eur (293 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei pagrįstai priteisė 400,91 Eur bylinėjimosi išlaidas.
29. Paduodama apeliacinį skundą ieškovė patyrė 275 Eur (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą dėl materialiojo reikalavimo priteisti nuostolius patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 275 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą už akių ir papildomai priteisti iš atsakovo G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546), po 17 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. nuo 8 859,64 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2026 m. lapkričio 22 d.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 275 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.