Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Byloje nustatyta, kad tarp J. K. ir UAB ,,NEO Finance“ 2019 m. spalio 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K776076308, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 670 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 332,88 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 588,14 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida) iki 2023 m. spalio 30 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos. Pagal Sutartį tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 48 mėnesines įmokas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą

5. Apeliantė UAB ,,NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atmesto reikalavimo priteisti 4 332,88 Eur, tai yra 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 474,75 Eur), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 30 d.).

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, atmetė ieškovės prašymą priteisti 4 332,88 Eur, tai yra 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, pabrėždamas, kad ieškovė prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 24 procentus už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 474,75 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

7. Apeliantė įrodinėja, kad 4 332,88 Eur suma tai ne palūkanos, o nuostoliai, kuriuo patiria NEO Finance, AB, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, nes yra juridinis asmuo, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Anot apeliantės, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius.

8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė aukščiau nurodytu argumentu sutapatina tikėtiną gauti pelną su nuostoliais. Jau vien tai sudaro pagrindą atmesti šioje dalyje apeliantės skundą.

9. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“.

10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

11. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, kad ji tikrai būtų gavusi sutartyje nurodytas pajamas ir jų negavo dėl atsakovo kaltės, tai yra nagrinėjamoje byloje pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neįrodytos dvi sąlygos, kad palūkanos būtų prilygintos nuostoliams. Pirma, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad taip, kaip suformulavo apeliantė reikalavimą dėl 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, tai yra reikalavimas priteisti paskolos gavėjo mokėtiną visą palūkanų sumą. Antra, ieškovė negautas pajamas prilygino sutartyje numatytoms 24,00 proc. metinėms mokėjimo (pelno) palūkanoms, todėl iš esmės šis ieškovo reikalavimas yra reikalavimas įvykdyti prievolę pagal sutartį natūra. Minėta, toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimą, kuris yra privalomas (CPK 4 straipsnis). Trečia, Vartojimo kredito sutarties Nr. K776076308 specialiųjų sąlygų 3 punktas eksplicitiškai numato, kad 4332.88 Eur suma yra palūkanos, kurios mokamos sutarties visų sąlygų įvykdymo atveju. Minėta, sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. birželio 9 d., todėl apeliantei, kaip tos srities profesionalui, turėjo būti aišku, kad 4332,88 sumą gali tikėtis gauti 2023 m. spalio 30 d., nes tai visa palūkanų suma už sutarties laikotarpį nuo 2019 m. spalio 28 d. (sutarties sudarymo data). Kitu atveju nuostoliai gali pasireikšti kaip prarastos galimybės piniginė vertė. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, minėta, turi kreditorius (CPK 178 straipsnis).

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. Vadinasi, apeliantė negali remtis Vartojimo kredito sutarties Nr. K776076308 specialiųjų sąlygų 3 punktu, laikydama a priori 4332.88 Eur sumą nuostoliais.

14. Kita vertus, byloje nustatyta, kad apeliantė prašė priteisti 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą pagal 2019 m. spalio 28 d. sudarytą sutartį. Vadinasi, Sutartis yra sudaryta po Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo.

15. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (ginčui aktuali redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.), nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

16. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas).

17. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (minėto straipsnio 2 dalis).

18. Byloje nustatyta, kad šalys sutarė dėl 24 proc. MPN, pagal šį dydį apeliantė nurodė skaičiuojanti nuostolius. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta 24 proc. dydžio metinė palūkanų norma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų metinių palūkanų norma). Vadinasi, toks susitarimas prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl jis negalioja ab incio (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat sudarė pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 474,75 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-10-30). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl teismo pareigos ex officio (pagal pareigas) vertinti vartojimo kredito sąlygas sąžiningumo aspektu bei prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio

19. Ieškovė, be kita ko, ieškinyje nurodė, kad jai priteistina 1 944,99 Eur tarpininkavimo mokesčio. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo priteisto 971,64 Eur tarpininkavimo mokesčio.

20. Nors byloje nekilo ginčas dėl tarpininkavimo mokesčio, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtina pasisakyti (ex officio) dėl pirmosios instancijos teismo priteisto 971,64 Eur Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, kuris susideda iš fiksuotos ir kintamos dalių sumos, kvalifikavimo (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi informavo apeliantę, kad nagrinėjamoje byloje gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliantė pasinaudojo teise pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiama ir į apeliantės pateiktus papildomus paaiškinimus raštu.

22. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Kredito sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

24. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui Kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Kredito sutarties 5.14 punktu.

25. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Specialiųjų sąlygų 7 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida 588.14 Eur. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.14 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

26. Iš šių Kredito sutarties nuostatų ir Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų turinio matyti, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida (1440.00 EUR) ir be nuolaidos (2028.14 Eur), t. y. nustatyta tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose, ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal aukščiau išdėstytose Kredito sutarties nuostatose nurodytas taisykles.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Kredito sutartį kintama tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri, atsižvelgiant į konkrečios šio ginčo aplinkybes, galėtų būti priteista iš atsakovo, negali būti didesnė kaip 383,50 Eur (7 670,00 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Teismas šią išvadą padarė remdamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje, kaip jau nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovo ieškovei priteisiamas pastovaus tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimas – 588,14 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu sutartinių santykių aiškinimu.

28. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Vertintina, jog Kredito sutarties Bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo.

30. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, jog Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

31. Kartu pažymėtina, jog Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 588.14 Eur, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (588.14 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma yra įskaičiuota į bendrą vartojimo kredito kainą (Bendrųjų sąlygų 1.8 punktas). Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis lieka galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės kartu su rašytiniais paaiškinimais 2020 m. gruodžio 14 d. pateiktą priedą Priteisiamų sumų detalizacija K776076308, nustatė, jog tarpininkavimo mokestis su nuolaida (588,14 Eur suma) turėjo būti sumokėtas per 48 mėnesius.

34. Pateiktuose paaiškinimuose apeliantė taip pat nurodė, kad kai atsakovas laiku neatliko mokėjimo sutartyje numatytu metu, trečioje įmokoje buvo panaikinta nuolaida ir papildomai taikomas sutarties 5.3.2. punktas – 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą: 1,2 proc. x 7670,00/100=92,04 Eur. Nors apeliantė pabrėžė, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 2028,14 Eur, yra aiškiai nurodyta kokio dydžio tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra suteikiama – 1440,00 Eur bei aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, kuri yra 588,14 Eur, tačiau teisėjų kolegija, nekartodama šios nutarties 43 punkte išdėstytų motyvų, atmeta apeliantės teiginius.

35. Pateikta detalizacija rodo, jog atsakovas iki Kredito sutarties nutraukimo (2020-06-09) atliko 2 einamuosius mokėjimus pagal grafiką ir tokiu būdu iš viso sumokėjo 24,57 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį (žr. detalizacijos stulpelį „Sumokėta“). Dėl šios priežasties Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyto 588,14 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovo jau sumokėta 24,57 Eur dalimi – iki 563.57 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

37. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 430 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teisme ieškovė reiškė 14,524.45 Eur turtinio pobūdžio savarankiškus reikalavimus (7 474,75 Eur + 771,83 Eur + 1 944,99 Eur + 4 332,88 Eur).

38. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei priteisti iš viso 8,810.15 Eur (7 474,75 Eur + 771,83 Eur + 563,57 Eur). Tai reiškia, kad iš viso patenkinta 61 proc. ieškinio reikalavimo dalis, todėl pirmosios instancijos teisme ieškovei turėjo būti priteistos 262,30 Eur (430 Eur x 61 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) įvertinęs ginčo Kredito sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria tenkintas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio tenkina iš dalies: priteisia iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio su nuolaida sumą, o Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažįsta nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento).

40. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio, nėra pažeidžiamas draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą, nes apeliacinės instancijos apie apeliacinio skundo ribų peržengimą pranešė apeliantei ir suteikė teisę dėl tokio apeliacinio skundo ribų peržengimo pasisakyti (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. spalio 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K776076308 Bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti ieškovei „NEO Finance“, AB (juridinio asmens kodas 303225546), iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 474,75 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus septyniasdešimt penkis euro centus) negrąžinto kredito, 771,83 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą aštuoniasdešimt tris euro centus) pelno palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.), 563,57 (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus penkiasdešimt septynis euro centus) tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 262,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.