Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Joniškio rajono savivaldybės administracijoje, teistas:

1) 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 60 MGL (3000 Eur) bauda; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda, bauda išieškota 2020 m. liepos 9 d.;

2) 2021 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, subendrinta 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį dirbti 25 valandas visuomenės labui; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti 25 valandas visuomenės labui, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2021 m. birželio 25 d., apie 18.18 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis suėmęs iš nugaros pusės tėvą E. V., jį pakėlė ir vieną kartą metė ant žemės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. V. sulaužė kairės pusės X šonkaulį, padarydamas E. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. V. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo kaltu prisipažino visiškai. Duodamas parodymus paaiškino, kad tą dieną su broliu namuose girtavo. Į namus grįžo tėvas, toliau kartu su juo girtavo. Po darbo į namus grįžus mamai, tėvas pasakė jai keletą negražių žodžių. Jis supyko ir parvertė tėvą. Girtavo kambaryje, o tėvą parvertė lauke. Su tėvu susipyko ir tėvas išėjo į lauką, o jis išėjo jam iš paskos. Tėvas ėjo pieva, o jis iš nugaros apkabino tėvą ir pargriovė ant šono. Pargriovė tėvą dėl to, kad jis apstoja mamą. Parvertė tėvą ant šono nieko jam nesakydamas. Pargriovė vieną kartą. Kad pakėlė tėvą ir metė, nelabai tą pamena, nes buvo girtas. Kai pargriovė tėvą, jis niekuo nesiskundė, tų aplinkybių nepamena. Po to atvyko policija ir jį išvežė. Tuo metu buvo išgėręs daug alkoholio. Sutinka su nukentėjusiajam nustatytais sužalojimais. Tėvo atsiprašė, jie susitaikė, tėvas jam atleido. Po įvykio jau apie mėnesį visiškai nevartoja alkoholio. Tai trečias kartas, kai smurtavo prieš savo šeimos narius. Tokį jo elgesį įtakoja išgertas alkoholis. Įvykio metu jo elgesiui įtakos irgi turėjo išgertas alkoholis. Blogai vertina savo elgesį. Gailisi dėl to kas įvyko. Ateityje žada nebegerti, nebesimušti, dirbti. Šiuo metu gyvena pas brolio draugę, jį priėmė ten pagyventi. Ketina įsidarbinti oficialiai Skaistgirio seniūnijoje.

Nukentėjusysis E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus jo atsiprašė, jis jam atleido, priims toliau gyventi.

Kaltinamojo M. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, be jo paties prisipažinimo, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

nukentėjusiojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. birželio 25 d. apie 17.30 val. grįžo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Juose buvo žmona I. V. ir sūnūs D. V. ir M. V., kurie jam grįžus sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų bei degtinę. Jam ir sūnui M. V. apgirtus, jie pradėjo žodžiu konfliktuoti, pastarasis jam pradėjo prikaišioti praeities įvykius, dėl blogo elgesio su motina. Jis pripažįsta, kad taip pat galėjo kažką negražaus atsakyti sūnui, todėl konfliktas darėsi vis aštresnis, dėl ko M. V. pradėjo jam grasinti, kad duos jam į akį. Norėdamas išvengti konflikto, jis išėjo į kiemą, sūnus M. V. išėjo iš paskos. Jis pradėjo nuo sūnaus bėgti, bet M. V. jį pasivijo bei vieną kartą apkabinęs iš nugaros pusės, pakėlė jį nuo žemės ir sukdamas pargriovė ant žolės bei laikė prispaudęs, kad neatsikeltų. Tuo metu į lauką išbėgęs kitas jo sūnus D. V., M. V. nuo jo atitraukė. Jam atsistojus nuo žemės, pajuto skausmą kairiame šone. Po įvykio jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę iškvietė medikų pagalbą, su medikais jis išvyko į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, ten jam buvo diagnozuotas kairės pusės šešto šonkaulio lūžis. Su sūnumi M. V. blaivūs nekonfliktuoja, visi konfliktai prasideda išgėrus. Jis savo sūnui M. V. jokių pretenzijų neturi, pykčio ant sūnaus nelaiko. M. V. po įvykio jo atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 45-48);

liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 13.00 val., su broliu M. V., namuose (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę, tarp jo ir brolio jokių konfliktų nekilo, namuose buvo dviese. Apie 17.00 val. į namus iš darbo grįžo jų tėvas E. V., kiek pamena, grįžęs namo nuėjo į savo kambarį. Ar tėvas kartu su jais vartojo alkoholį, jis dėl didelio girtumo neprisimena. Apie tėvo konfliktą ir muštynes su broliu M. V. nieko papasakoti negali, dėl girtumo nieko nepamena. Nematė nei pačių muštynių, neatsimena, kad buvo atvykusi policija, greitoji pagalba. Apie tos dienos įvykį kitą rytą sužinojo iš tėvų (b. l. 74-78);

liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 18.00 val. iš darbo grįžo namo, tuo metu virtuvėje sėdėjo abu sūnūs M. V. ir D. V., kurie vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivūs. Netrukus grįžęs sutuoktinis E. V. taip pat prisijungė prie sūnų, visi kartu vartojo alkoholį. Grįžusi iš darbo ji virtuvėje gamino maistą, alkoholio su šeimos nariais nevartojo. Maždaug už 2 val. nusprendė ir ji išgerti kelis stikliukus degtinės. Sėdėdamas virtuvėje sutuoktinis E. V., būdamas neblaivus, pradėjo ją užkabinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Tuo metu ją stojo ginti M. V., tarp jos vyro ir sūnaus M. V. vyko žodinis konfliktas. Netrukus E. V. atsistojo virtuvėje nuo kėdės bei laikydamas rankoje telefoną pasakė, kad tuoj iškvies policiją ir išėjo pro duris. Jam iš paskos išbėgo sūnus M. V.. Ji pati į lauką nebuvo išėjusi, kas vyko lauke nematė, pasakyti negali. Namo viduje jokio fizinio smurto niekas nenaudojo. Netrukus po konflikto atvyko policija, greitoji medicinos pagalba, atvykusi policija sulaikė sūnų M. V. (b. l. 83-87);

2021 m. birželio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2021 m. birželio 25 d. apie 18.18 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kieme, neblaivus (3,53 prom.) M. V., sumušė neblaivų (2,40 prom.), tėvą E. V.. Nukentėjusysis dėl kairės pusės šešto šonkaulio lūžio, po medikų apžiūros VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyriuje, išleistas gydytis ambulatoriškai. M. V. sulaikytas (b. l. 14);

2021 m. birželio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos aplinkybės pareigūnų nustatytos atvykus į įvykio vietą (b. l. 23-26);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 7510, Nr. ARHJ-0199 žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. birželio 25 d. 18.35 val. nukentėjusiajam E. V. nustatytas 2,40 promilės neblaivumas, 2021 m. birželio 25 d. 18.39 val. M. V. nustatytas 3,53 promilių girtumas, 18.54 val. D. V. nustatytas 3,52 promilės girtumas (b. l. 33-36);

2021 m. birželio 25 d. apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-39, 40-42);

2021 m. birželio 25 d. apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiojo E. V. kūno apžiūra, ant nukentėjusiojo kairio šono iš nugaros ir priekio jokių išorinių sužalojimų nematyti (b. l. 53, 56-57);

2021 m. birželio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 725/2021 (04), kurioje nurodoma, kad E. V. padarytas kairės pusės X šonkaulio lūžis; E. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui; rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vienkartinio trauminio poveikio kietu buku daiktu (b. l. 65).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina M. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. M. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi M. V., kilusio konflikto metu, smurtaudamas prieš savo šeimos narį, tėvą, nukentėjusįjį E. V., t. y. apkabindamas jį iš už nugaros ir pargriaudamas ant žemės, po ko E. V. lūžo kairės pusės X šonkaulis, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimą ir jo sunkumo laipsnį patvirtina byloje esanti specialisto išvada.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis M. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo. Teismas kaltinamojo pripažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei tai, kad naują nusikaltimą padarė būdamas teistas ir neišnykus teistumui, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis M. V. teistas du kartus, naują apysunkę nusikalstamą veiką padarė būdamas nuteistas už du nesunkius nusikaltimus, bausmės atlikimo metu, anksčiau paskirta subendrinta bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs (b. l. 93-96, 98-102, 157). Administracine tvarka laikomas nebaustas (b. l. 103), bylos nagrinėjimo metu pradėjo dirbti (b. l. 159). BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančią ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, pradėjo dirbti, administracine tvarka nebaustas, naują nusikalstamą veiką padarę kitos bausmės vykdymo metu, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant tarp įstatyme numatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam M. V. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. nusikalstamą veiką padarė 2021 m. birželio 25 d., t. y. po 2021 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo priimto baudžiamojo įsakymo, kuris kaltinamajam įteiktas 2021 m. birželio 14 d. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. birželio 29 d., kaltinamasis pagal šį baudžiamąjį įsakymą atlieka jam paskirtą viešųjų darbų bausmę.

BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu.

Atsižvelgiant į tai, jog M. V. nusikalstamą veiką padarė po Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo, šiuo nuosprendžiu M. V. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi, švelnesnę bausmę pakeičiant griežtesne bausme, ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Iki teisiamojo posėdžio M. V. neatlikta bausmės dalis yra 57 valandos viešųjų darbų, kurios prilygintinos devynioms laisvės atėmimo dienoms (BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto b) papunktis; b. l. 157).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2021 m. birželio 25 d. 18.40 val. iki 2021 m. birželio 26 d. 11.10 val., ir laikytina, kad M. V. yra atlikęs vieną dieną laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo M. V. galimybes, pažymėtina, kad M. V. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas du kartus, neišnykus teistumui, neatlikęs vienos paskirtos bausmės. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo nebevartoja alkoholio, kurio vartojimas ir buvo priežastis dėl padarytų nusikalstamų veikų, pradėjo dirbti. Yra atlikęs didžiąją dalį anksčiau paskirtos viešųjų darbų bausmės. Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad M. V. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nurodė, jog gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. V. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas M. V. taikomas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. V. 2021 m. birželio 26 d. tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su E. V., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. V. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio1 dalies 2 punkto b papunkčiu, M. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi, pridedant 5 laisvės atėmimo dienas, ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių ir 5 (penkioms) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme, t. y. vieną parą, ir laikyti, kad M. V. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– šešis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.