Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, - Lietuvos banko įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nesant R. P. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 200 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos bankas 2018 m. balandžio 12 d. surašė R. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinant R. P. tuo, kad jis, eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovės), vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas neužtikrino, kad Bendrovė laikytųsi finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų, tai yra Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21, 22, 23, 29, 33 straipsnių, todėl padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimo esmę grindė protokole nurodytomis aplinkybėmis:

R. P. yra AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, einantis generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovė yra emitentas ir pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir LBĮ) 42 straipsnio 1 dalį yra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis. Remiantis LBĮ 42 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – ir VPĮ) ir kitų teisės aktų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. VPĮ 46 straipsnis nustato, kad prospekto rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri priežiūros institucija. Vykdydama pavestas funkcijas priežiūros institucija tikrina, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), prižiūri, kaip asmenys laikosi šio įstatymo ir šio įstatymo pagrindu priimtų priežiūros institucijos teisės aktų ir duotų privalomų vykdyti nurodymų dėl šio įstatymo laikymosi (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų metinę informaciją kartu su auditoriaus išvada viešai per AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą paskelbė 2017 m. balandžio 14 d. Įvertinęs bendrovės metinę informaciją ir kitą Bendrovės viešai skelbiamą reglamentuojamą informaciją (tyrimo išvados įformintos 2017 m. gruodžio 29 d. Tyrimo išvadoje Nr. 362-1) Lietuvos bankas nustatė, kad:

Bendrovė savo interneto svetainėje neskelbė bendro išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekio, todėl pažeidė VPĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, į CRIB pateikė ne visą 2016 m. metinę informaciją, todėl pažeidė VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, reglamentuojamą informaciją paskelbė netinkamose CRIB kategorijose ir neužtikrino, kad informacija būtų prieinama investuotojams, todėl pažeidė VPĮ 33 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu VPĮ 29 straipsnis įpareigoja emitentą pranešti apie savų akcijų įsigijimą arba jų netekimą ir skelbti papildomą informaciją. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekdamas sudaryti sąlygas tinkamai apskaičiuoti VPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, emitentas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nustatyta tvarka paskelbti ir įdėti į CRIB, pranešti priežiūros institucijai ir pateikti savo interneto svetainėje informaciją apie bendrą jo išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir jų nominaliąją vertę. Vadovaujantis VPĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, „emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo šio įstatymo nustatytais terminais ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti ir pateikti priežiūros institucijai reglamentuojamą informaciją.“ Be to, kai vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą tik Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje, emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, paskelbęs reglamentuojamą informaciją, turi ją iš karto įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę (toliau ? ir CRIB), kurioje ši informacija turi būti saugoma ne trumpiau kaip 2 metus. VPĮ 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad metinę informaciją sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip emitentas laikosi reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso, be to, metinė informacija skelbiama kartu su auditoriaus išvada. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnyje nustatyta reglamentuojama informacija turi būti saugoma CRIB ne trumpiau kaip 10 metų (VPĮ 33 straipsnio 4 dalis), kita informacija – ne trumpiau kaip 2 metus. Reguliuojamos rinkos operatorius nustato informacijos teikimo į CRIB tvarką. Informacijos skelbimo ir saugojimo priežiūrą atlieka priežiūros institucija. Atlikdama priežiūrą „priežiūros institucija detalizuoja reglamentuojamos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką“ (VPĮ 33 straipsnio 5–6 dalys). Taip pat nustatyta, kad CRIB kategorijoje „Metinė informacija“ buvo saugoma ne visa Bendrovės 2016 m. metinė informacija – nėra Bendrovių valdymo kodekso nuostatų laikymosi ataskaitos ir auditoriaus išvados (paskelbta ir įkelta į CRIB 2017 m. balandžio 14 d.). Nustatyta atvejų, kai pranešimai per biržos naujienų sistemą buvo skelbti ir įdėti į CRIB ne tam skirtose informacijos kategorijose. Nors pranešimai apie emitento akcijų ir finansinių priemonių suteikiamų balsų paketų įgijimą arba netekimą turi būti skelbiami ir saugomi specialioje CRIB kategorijoje „Akcijų paketo įgijimas ar netekimas“, 2017 m. vasario 9 d. Investuotojų asociacijos pranešimas apie paketo įgijimą paskelbtas ne tam skirtoje kategorijoje „Akcijų paketo įgijimas ar netekimas“, bet kategorijoje „Bendras balsavimo teisių skaičius ir kapitalas“. Taip pat 2017 m. balandžio 20 d. Investuotojų asociacijos pranešimas apie balsų paketo netekimą bei D. Ū. pranešimas apie balsų įgijimą paskelbti ir saugomi ne kategorijoje „Akcijų paketo įgijimas ar netekimas“, bet „Bendras balsavimo teisių skaičius“. Nustatyta, kad Bendrovė interneto svetainėje neišsamiai atskleidė reglamentuojamą informaciją: nors informacija apie esminius įvykius CRIB turėjo būti saugoma ne trumpiau nei 2 metus, Bendrovės interneto svetainėje skiltyje „Esminiai įvykiai“ investuotojams buvo prieinami tik naujausi esminių įvykių pranešimai, visą jų sąrašą galima rasti tik atlikus paiešką kitoje skiltyje „Prekyba akcijomis“. Tai apsunkino konkrečios informacijos paiešką, o paskelbta informacija nebuvo lengvai atpažįstama ir dėl to investuotojams buvo sunkiai prieinama. Kad investuotojai galėtų apskaičiuoti savo įsigytų emitento balsavimo teisių paketų dydį, interneto svetainėje turi būti nuolat skelbiama informacija apie bendrą emitento išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį (VPĮ 29 straipsnio 2 dalis). Atliekant tyrimą bendras balsavimo teisių kiekis Bendrovės interneto svetainėje nebuvo skelbiamas;be to, Bendrovė 2016 m. konsoliduotame metiniame pranešime (paskelbta ir įkelta į CRIB 2017 m. balandžio 14 d.) ir 2017 m. pusmečio pranešime (paskelbta ir įkelta į CRIB 2017 m. rugpjūčio 29 d.) išsamiai, aiškiai ir suprantamai neatskleidė informacijos, todėl nesilaikė Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklių 5 punkto nuostatų, o pateikdama finansinius ir nefinansinius rodiklius 2016 m. metiniame ir 2017 m. pusmečio pranešimuose nevisiškai atsižvelgė į Alternatyvių veiklos rodiklių gairių reikalavimus, todėl pažeidė VPĮ 22 ir 23 straipsnių reikalavimus. VPĮ 22 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucija nustato reikalavimų, taikomų emitentų metiniam ir konsoliduotajam metiniam pranešimui, turinį ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką. VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucija nustato reikalavimų, taikomų emitentų pusmečio ir konsoliduotajam pusmečio pranešimui, turinį ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką. Tikrintu laikotarpiu metinės ir pusmečio informacijos rengimui buvo taikomos Lietuvos banko valdybos 2016 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 03-22 patvirtintos Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklės (toliau – PPIRP taisyklės). Metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime) turi būti atskleista informacija pagal visus PPIRP taisyklių punktus, o pusmečio pranešime (konsoliduotajame pusmečio pranešime) privalo būti nurodyti visi pasikeitimai ir informacija, kuri nebuvo atskleista metiniame pranešime, taip pat tie punktai, kurie privalo būti atskleisti pusmečio pranešime. Šių taisyklių 2 punkte nustatyta, kad rengiant periodinę informaciją turi būti vadovaujamasi VPĮ, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (toliau – ĮFAĮ), Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu (toliau – ĮGKFAĮ) ir atsižvelgiama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) 2015 m. spalio 5 d. paskelbtas Alternatyvių veiklos rodiklių gaires (ESMA/2015/1415) (toliau – AVR gairės). Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 241-198 nustatyta, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, vykdydama jai pavestas finansų rinkos priežiūros funkcijas, vadovausis AVR gairėmis, o bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose ir kurios privalo skelbti reglamentuojamą informaciją, turėtų laikytis AVR gairėse nustatytų reikalavimų bei rekomendacijų ir jais vadovautis. AVR gairės nustato veiklos rodiklių atskleidimo principus, tarp kurių pristatymo principas („21. Emitentai ar už prospektą atsakingi asmenys turėtų aiškiai ir įskaitomai atskleisti visų naudojamų AVR apibrėžtis“) ir AVR naudojimo paaiškinimo principas („33. Emitentai ar už prospektą atsakingi asmenys turėtų paaiškinti AVR naudą, kad naudotojai suprastų jų svarbą ir patikimumą“). AVR gairėse taip pat nurodyta, kad „34. Emitentai ar už prospektą atsakingi asmenys turėtų paaiškinti, kodėl, jų nuomone, AVR teikia naudingą informaciją apie finansinę padėtį, grynųjų pinigų srautus ar finansinę veiklą bei tikslus, kuriais naudojami tam tikri AVR.“PPIRP taisyklių 5 punkte nustatyta, kad pateikiama informacija turi būti aiški, išsami, suprantamai išdėstyta ir tarpusavyje palyginama. Metinė ir pusmečio informacija yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių apie emitentus, taip pat ir AB „Žemaitijos pienas“, kurioje pateikiama informacija apie Bendrovės veiklą ir perspektyvas, todėl atskleisdama informaciją Bendrovė turėjo ne tik formaliai pateikti PPIRP taisyklėse nurodytą informaciją, bet ir įvertinti, kiek ir kaip ją pateikti, kad būtų suprantama, aiški, tiksli, kad investuotojai susidarytų tikrą ir teisingą Bendrovės vaizdą. Įvertinus visus tyrimo metu nustatytus informacijos atskleidimo reikalavimų pažeidimus ir trūkumus bei jų kiekį, nustatyta, kad investuotojams nebuvo atskleista išsami informacija, kuria remiantis būtų galima susidaryti tikrą ir teisingą Bendrovės veiklos ir jos rezultatų vaizdą ir tuo pagrindu priimti pagrįstus investicinius sprendimus, todėl buvo pažeisti VPĮ 22 ir 23 straipsniai;be to, 2017 m. balandžio 14 d. paskelbtos 2016 m. finansinės ataskaitos neatitinka 39 TAS 63 straipsnio nuostatų, kadangi 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pripažino iš susijusios bendrovės UAB „Č. M.“ gautinos 1,588 mln. Eur sumos vertės sumažėjimą, tačiau šio sumažėjimo tinkamai nepagrindė ir neįvertino iš UAB „Č. M.“ gautinų sumų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinės vertės, o 2016 m. pabaigoje Bendrovės ir Grupės turtas nepagrįstai sumažėjo. Todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė VPĮ 22 straipsnį. 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 „Dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo“ 4 straipsnis numato reikalavimą bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaryti vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais (TAS). VPĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus. 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 58 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkio subjektas turi įvertinti, ar nėra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė. To paties standarto 59 straipsnio b dalyje nurodyta, kad objektyviu įrodymu, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi, laikomas sutarties pažeidimas (pvz., palūkanų ar pagrindinės sumos nemokėjimas), o 59 straipsnio a dalyje nurodyta, kad objektyvus įrodymas yra skolininko finansiniai sunkumai. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo paskolų, gautinų sumų ar iki termino laikomų investicijų, įtraukiamų į apskaitą amortizuota savikaina, vertė, 39 TAS 63 straipsnio nuostatos reikalauja, kad ūkio subjektas įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinę vertę. 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnyje apibrėžta, kad finansinio turto (gautinos sumos) balansinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas yra vertinamas kaip nuostolio suma. Vertindama vertės sumažėjimo požymius – skolos negrąžinimą laiku, UAB „Č. M.“ finansinės būklės pablogėjimą, Bendrovė turėjo įvertinti visus svarbius įrodymus (UAB „Č. M.“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos to paties kontroliuojančio asmens, UAB „Č. M.“ yra strateginis AB „(duomenys neskelbtini)“ partneris, po 2016 m. gruodžio 31 d. AB “ (duomenys neskelbtini)“ produkciją UAB „Č. M.“ parduoda dar intensyviau ir kt.) ir vadovaudamasi visa informacija įvertinti iš UAB „Č. M.“ gautinos sumos būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę. Tačiau Bendrovė to nepadarė ir 2016 m. pabaigoje iš karto pripažino iš susijusios bendrovės UAB „Č. M.“ gautinos 1,588 mln. Eur sumos vertės sumažėjimą, tačiau šio sumažėjimo tinkamai nepagrindė, dėl to kartu nepagrįstai sumažino Bendrovės turtą ir nuosavą kapitalą. Tai, kad per 2017 m. UAB „Č. M.“ pradelstos skolos buvo grąžintos patvirtina tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, rengdama 2016 m. finansines ataskaitas, neįvertino visų reikšmingų įrodymų, išskyrus skolų negrąžinimą laiku ir UAB „Č. M.“ finansinės būklės pablogėjimą. Sudarant 2016 m. finansines ataskaitas visi įrodymai dėl gautinų sumų susigrąžinimo nebuvo įvertinti, nebuvo įvertinta ir gautinų sumų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė, todėl Bendrovė nesilaikė 39 TAS reikalavimų ir sudarė klaidingą vaizdą apie Bendrovės turto vertę ir nuosavą kapitalą;taip pat Bendrovės valdymo organų nariai nesilaikė AB „(duomenys neskelbtini)“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekse, patvirtintame AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2009 m. gruodžio 14 d. protokolu Nr. 09-106, (toliau – Kodeksas) nustatytų 1,3 (išskyrus 3.7 ir 3.11) ir 7.1 principų, todėl Bendrovė 2017 m. balandžio 14 d. paskelbtoje 2016 m. metinėje informacijoje atskleidė neteisingą informaciją apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi Kodekso principų ir standartų, ir pažeidė VPĮ 22 straipsnio reikalavimus. VPĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad emitento, kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip jis laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso. Jeigu tokių bendrovių valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, metiniame pranešime turi būti aiškiai atskleista, kokių bendrovių valdymo kodekso nuostatų ir dėl kokių priežasčių nesilaikoma (angl. comply or explain). Kodekse nustatyti rekomenduojami principai ir standartai, kurie reguliuoja sritis, susijusias su akcininkų interesų apsauga, tinkama pusiausvyra bei funkcijų paskirstymu tarp bendrovės organų, informacijos apie bendrovę tinkamu atskleidimu. Kodekso 1 principe nustatyta, kad pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. Kodekso 7.1 principe detalizuota, kad bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Kodekso 3 principe nurodyta, kad bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti atstovavimą bendrovės smulkiųjų akcininkų interesams, atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. Bendrovė 2016 m. metiniame pranešime nurodė, kad laikosi Kodekso 1, 3 (išskyrus 3.7 ir 3.11) ir 7.1 principų, tačiau Lietuvos bankas, peržiūrėjęs 2015 m. ir 2016 m. finansines ataskaitas bei tikrintu laikotarpiu Bendrovės viešai skelbtą informaciją, nustatė, kad Bendrovės vadovai nesilaikė minėtų Kodekso principų ir informaciją apie tai netinkamai viešai atskleidė. Reglamentuojama informacija apima visą svarbiausią investiciniams sprendimams priimti ir investuotojų teisių apsaugai skirtą informaciją, kurią emitentas, vadovaudamasis VPĮ nuostatomis, privalo paskelbti. Nors Kodekse nurodyti principai ir standartai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau apie šių principų ir standartų laikymąsi Bendrovė turi atskleisti teisingą informaciją ir neklaidinti investuotojų.

Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ už nustatytus Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21, 22, 23, 25, 29, 33 straipsnių ir už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. birželio 28 d.) 19 straipsnio pažeidimus 2018 m. vasario 28 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-38 buvo skirta 158 000 eurų bauda, įpareigojimas rengiant 2017 metų metines finansines ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ reikalavimus bei iki 2018 m. gegužės 1 d. apsvarstyti ir, esant poreikiui, patikslinti viso ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius, kad atitiktų 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ reikalavimus ir įpareigojimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo gavimo, viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, tai yra apie šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą. VPĮ 51 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai poveikio priemonė taikoma juridiniam asmeniui, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir juridinio asmens vadovams ar kitiems už pažeidimą atsakingiems asmenims. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nesant R. P. veiksmuose ANK 200 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Teismas, išnagrinėjęs byla, padarė išvadą, kad nagrinėjimo metu, kuomet Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas skundas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 241-38 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytų esmės ir išvadų, byloje negali būti remiamasi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 241-38 Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“, grindžiant bendrovės generalinio direktoriaus administracinę atsakomybę, nes administracinio nusižengimo protokolo surašymo momentu šis sprendimas negaliojo, o Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje numatytas ne pagrindas administracinei vadovo atsakomybei kilti, o pagrindas vadovui taikyti poveikio priemonę Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl administracinė atsakomybė besąlygiškai, vien vadovaujantis sprendimo priėmimo faktu, negali būti taikoma.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2018 m. liepos 3 d. Lietuvos banko įgaliotas asmuo pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – skirti R. P. administracinę nuobaudą.

4.1. Skunde nurodo, kad Teismas netinkamai taikė teisės normas, nepateikė skundžiamo nutarimo pagrindimo, todėl jis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Apelianto teigimu, teismas, nagrinėdamas faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo paaiškėjęs (taigi, ir neegzistavo) R. P. galimo administracinio nusižengimo (-ų) faktas, nes protokolas surašytas nesuėjus terminui, per kurį galima skųsti tą sprendimą teismui. Lietuvos bankas nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad byloje negali būti remiamasi Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 241-38 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „Žemaitijos pienas“ grindžiant bendrovės generalinio direktoriaus administracinę atsakomybę, nes surašant administracinio nusižengimo protokolą šis sprendimas negaliojo.

4.2. Pažymi, kad VPĮ pažeidimo faktas nustatytas Lietuvos bankui įvertinus AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. metinę informaciją, kuri kartu su auditoriaus išvada viešai per „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą buvo paskelbta 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. pusmečio pranešimą (paskelbta ir įkelta į CRIB 2017 m. rugpjūčio 29 d.) ir kitą Bendrovės viešai skelbiamą reglamentuojamą informaciją. Tvirtina, kad Bendrovė yra emitentas ir, pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (LBĮ) 42 straipsnio 1 dalį, yra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis, o vykdydama pavestas funkcijas priežiūros institucija reguliuoja ir prižiūri periodinės ir einamosios informacijos skelbimą ir saugojimą (VPĮ 46 straipsnio 1 dalis), tikrina, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), prižiūri, kaip asmenys laikosi šio įstatymo ir šio įstatymo pagrindu priimtų priežiūros institucijos teisės aktų ir duotų privalomų vykdyti nurodymų dėl šio įstatymo laikymosi (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nurodo, kad Lietuvos bankas, įvertinęs AB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą reglamentuojamą informaciją, nustatė šiuos VPĮ pažeidimus: AB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama 2016 m. metines konsoliduotąsias ir patronuojančiosios bendrovės finansines ataskaitas, nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų reikalavimų, neįvykdė Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 241-17 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ duoto privalomo vykdyti nurodymo, netinkamai atskleidė reglamentuojamą informaciją, esminiuose įvykiuose atskleidė neteisingą informaciją apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi AB „N. V.“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekso principų ir standartų, todėl pažeidė VPĮ. Nurodo, kad atsakomybė už nustatytus pažeidimus, vadovaujantis VPĮ 51 straipsnio 5 dalimi, kyla tiek pačiai Bendrovei, tiek jos vadovui.

4.3. Nurodo, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakomybę už VPĮ pažeidimus emitentams ir jų vadovams nustato skirtingi teisės aktai - atitinkamai VPĮ ir ANK, Lietuvos bankas, remdamasis vykdant pavestas finansų rinkos priežiūros funkcijas nustatyta informacija, inicijavo dvi visiškai atskiras atsakomybės už nustatytus pažeidimus procedūras: Bendrovės atsakomybės klausimas išspręstas Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 241-38 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“, o Bendrovės vadovui - generaliniam direktoriui atsižvelgus į ANK įsigaliojimo datą, už nustatytus pažeidimus, kurie padaryti po 2017 m. sausio d., surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris buvo perduotas nagrinėti Telšių apylinkės teismui.

4.4. Apeliantas nesutinka, kad nagrinėjamu atveji R. P. administracinės atsakomybės pagrindas yra Priežiūros tarnybos direktoriau: 2018 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 241-38, ir nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo paaiškėjęs (taigi, ir neegzistavo) R. P. galimo administracinio nusižengimo (-ų) faktas, nes protokolas surašytas nesuėjus terminui, per kurį galima skųsti šį sprendimą teismui. Pažymi, kad pažeidimai nustatyti AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. metinę informaciją kartu su auditoriaus išvada paskelbus viešai per „(duomenys neskelbtini)“ informacinę sistemą, tai yra 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d. viešai paskelbus ir įkėlus į CRIB 2017 m. pusmečio pranešimą ir patikrinus kitą Bendrovės viešai skelbiamą reglamentuojamą informaciją.

4.5. Nurodo, kad nors tiek Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 241-38, kuriuo išspręstas Bendrovės atsakomybės klausimas, tiek Bendrovės vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas grindžiami tomis pačiomis Lietuvos banko nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dokumentais, vadovaujantis skirtingais teisės aktais, sprendžiami dviejų atskirų subjektų atsakomybės klausimai. Tvirtina, kad 2018 m. balandžio 12 d. administracinio nusižengimo protokole konkrečiai ir aiškiai nurodyta tiek tiksli administracinio nusižengimo padarymo data, tiek pažeidimo esmė, išdėstytos visos R. P. atsakomybės už nustatytus pažeidimus klausimui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės ir įrodymai, o administracinio nusižengimo protokole informacija apie Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 241-38, kuriuo išspręstas AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės už nustatytus pažeidimus klausimas, nurodyta kaip faktinė aplinkybė, o ne kaip pagrindas administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

4.6. Apelianto nuomone, visas atsakomybės sąlygas pagal 2018 m. balandžio 12 d. administracinio nusižengimo protokolą teismas gali ir turi išnagrinėti nepaisydamas administracinio teismo sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus Bendrovės skundą dėl Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 241-38, tačiau nei protokole nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės ir jos formos klausimai teisme nebuvo nagrinėjami. Nurodo, kad priežiūros institucijos sprendimo apskundimas nereiškia, kad jis protokolo surašymo momentu nebuvo galiojantis. Tvirtina, kad VPĮ nėra įtvirtinta, jog apskundus priežiūros institucijos sprendimą teisme jo galiojimas automatiškai sustabdomas. Nurodo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“, net ir apskundusi Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 241-38, nepasinaudojo ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtinta teise teismo prašyti sustabdyti šio sprendimo galiojimą, o tai, kad priežiūros institucijos priimti sprendimai net ir juos apskundus laikomi galiojančiais, patvirtina ir VPĮ 51 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę raštu informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, o jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, tai priežiūros institucijos interneto svetainėje pateikiama tik informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Taigi, kaip teigia apeliantas, kitaip, nei nurodoma skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 241-38 galiojo, nebuvo nuginčytas ir sukėlė Bendrovei teisines pasekmes.

Atsiliepimu į apelianto pateiktą skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovas advokatas Ramūnas Petravičius prašo atmesti Lietuvos banko apeliacinį skundą ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-228-187/2018 palikti nepakeistą.

5.1. Nurodo, kad ANK 200 straipsnis, pagal kurį R. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra netekęs galios - Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė įstatymą Nr. Xlll-1253, kuriuo ANK 200 straipsnis buvo pripažintas netekęs galios, o ANK 589 straipsnio 7 punktas buvo pakeistas taip, jog Lietuvos bankas nebeturi įstatymu deleguotos kompetencijos pradėti administracinių nusižengimų teisenos, atlikti tyrimo ir surašyti protokolo. Taip pat nurodo, jog buvo nustatyta, kad įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. birželio 15 d. Pažymi, kad ANK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus ar kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, kas reiškia, kad įstatymu Nr. XIII-1253 panaikinus administracinę atsakomybę, kuri protokolo surašymo metu buvo numatyta ANK 200 straipsnio 1 dalis, šis įstatymas turi grįžtamąją galią ir atsakomybėn traukiamas asmuo iš viso negali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 200 straipsnio 1 dalį. Advokato teigimu, bet koks tolimesnis šios bylos bei tariamo pažeidimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių nagrinėjimas neturi reikšmės, kadangi bet kuriuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo negali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 200 straipsnio 1 dalį.

5.2. Taip pat nurodo, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja padarė teisingas išvadas, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo paaiškėjęs R. P. administracinio nusižengimo faktas, nes protokolas surašytas nesuėjus terminui, per kurį buvo galima teismui skųsti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 241-38 dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“, kurio išvadomis Lietuvos bankas ir grindžia R. P. administracinę atsakomybę.

5.3. Advokatas taip pat mano, kad neteisėti veiksmai, kurių atlikimu yra kaltinamas R. P., neįeina į ANK 200 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Pažymi, kad ANK 200 straipsnio 1 dalyje numatytoje normoje apibrėžti teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Finansinių priemonių rinkų įstatymas (FPRĮ), kurio paskirtis - reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsauga ir sisteminės rizikos ribojimą (FPRĮ 1 str. 1 d.), tuo tarpu protokolu Lietuvos bankas jokio FPRĮ pažeidimo nenurodė. Pažymi, kad nei R. P., nei AB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriai jis vadovauja, nėra nei finansų makleris, nei viešosios apyvartos tarpininkas, nei viešosios apyvartos tarpininkų asociacija, nei reguliuojamos rinkos operatorius, nei centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, nei centrinio vertybinių popierių depozitoriumo dalyvis, todėl nei jis, nei AB ,,Žemaitijos pienas“ net teoriškai negalėjo pažeisti kokių nors teisės aktų, kurie reglamentuoja minėtų asmenų veiklą.

5.4. Advokatas atsiliepime į skundą taip pat dėsto ir nesutikimo motyvus, kurie susiję su AB ,, (duomenys neskelbtini)“ galimai padarytais pažeidimais, kurie fiksuoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendime Nr. 241-38 dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“, ir nurodo, kad net jei teismas dėl kokių nors priežasčių spręstų, kad AB ,, (duomenys neskelbtini)“ nesilaikė VPĮ 21, 22, 23, 29 ir 33 straipsnių reikalavimų, R. P. dėl šių pažeidimų negalėtų būti traukiamas atsakomybėn, kadangi šios funkcijos bendrovėje buvo pavestos kitiems asmenims ir bendrovės vadovas negali būti laikomas kaltu ir atsakingu dėl šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo.

Apeliacinis skundas netenkintinas, tačiau skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliami pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. kaltės pagal ANK 200 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo tarpu ANK 591 straipsnio, kuris nustato aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, 6 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju 2018 m. balandžio 12 d. administracinėn atsakomybėn patrauktam R. P., kaip AB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui, Lietuvos banko vyriausioji juriskonsultė Ramunė Matijošiūtė surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 200 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vadovaujantis ANK 610 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 613 straipsnio 3 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 628 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos bankas 2018 m. balandžio 13 d. R. P., einančiam AB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, surašytą administracinio nusižengimo protokolą išsiuntė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, kurį teismas gavo 2018 m. balandžio 18 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nesant R. P. veiksmuose ANK 200 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Administracinio nusižengimo protokolo R. P. surašymo metu galiojusi ANK 200 straipsnio 1 dalis numatė, kad finansinių priemonių rinkas arba finansinių maklerių, viešosios apyvartos tarpininkų ar jų asociacijų, reguliuojamos rinkos operatorių, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų ar jų dalyvių veiklos reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tačiau, kaip teisingai nurodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą, Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-1253, kuriuo pripažino netekusiais galios ANK 200, 201, 202 ir 203 straipsnius (1 straipsnis). Šis įstatymas įsigaliojo 2018 m. birželio 15 d. (3 straipsnis). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, apygardos teismas konstatuoja, kad panaikinus administracinę atsakomybę nustatantį ANK 200 straipsnį, R. P. kaltės klausimas negali būti nagrinėjamas ir pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 6 punktas). Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jis buvo priimtas 2018 m. birželio 21 d., tai yra tuo metu, kai ANK 200 straipsnis jau buvo pripažintas netekusiu galios, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas, kuriuo R. P. administracinio nusižengimo teisena nutraukiama kitu pagrindu, tai yra panaikinus administracinę atsakomybę nustatantį aktą (ANK 591 straipsnio 6 punktas). Teismas pažymi, kad panaikinus administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. administracinę atsakomybę nustatantį aktą, apeliaciniame skunde išdėstyti R. P. galimai padaryto nusižengimo kaltės motyvai nebeturi esminės teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinio skundo netenkinti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu nutraukti, panaikinus administracinę atsakomybę nustatantį aktą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.