Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovams –Lietuvos banko atstovei R. M. ir I. L.;

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui - R. P. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Petravičiui,

išnagrinėj administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., gim.(duomenys neskelbtini), dirbančiam AB „Ž. P.“ generaliniu direktoriumi, administracine tvarka nebaustam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas protokolas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 200 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos bankas 2018 m. balandžio 12 d. surašė R. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. LB-ANR_P-3-2018, dėl to, kad

R. P., eidamas AB „Ž. P.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas neužtikrino, kad Bendrovė laikytųsi finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21, 22, 23, 29, 33 straipsnių, todėl padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio 1 dalyje.

Nurodė pažeidimo esmę ir jį grindė protokole nurodytomis šiomis aplinkybėmis:

R. P. yra AB „Ž. P.“ (toliau – Bendrovė) vadovas, einantis generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovė yra emitentas ir pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) 42 straipsnio 1 dalį yra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis. Remiantis LBĮ 42 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) ir kitų teisės aktų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. VPĮ 46 straipsnis nustato, kad prospekto rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri priežiūros institucija. Vykdydama pavestas funkcijas priežiūros institucija tikrina, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), prižiūri, kaip asmenys laikosi šio įstatymo ir šio įstatymo pagrindu priimtų priežiūros institucijos teisės aktų ir duotų privalomų vykdyti nurodymų dėl šio įstatymo laikymosi (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

AB „Ž. P.“ 2016 m. metinę informaciją kartu su auditoriaus išvada viešai per AB „Nasdaq Vilnius“ informacinę sistemą paskelbė 2017 m. balandžio 14 d. Įvertinęs bendrovės metinę informaciją ir kitą Bendrovės viešai skelbiamą reglamentuojamą informaciją (tyrimo išvados įformintos 2017 m. gruodžio 29 d. Tyrimo išvadoje Nr. 362-1) Lietuvos bankas nustatė, kad:

Bendrovė savo interneto svetainėje neskelbė bendro išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekio, todėl pažeidė VPĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, į CRIB pateikė ne visą 2016 m. metinę informaciją, todėl pažeidė VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, reglamentuojamą informaciją paskelbė netinkamose CRIB kategorijose ir neužtikrino, kad informacija būtų prieinama investuotojams, todėl pažeidė VPĮ 33 straipsnio nuostatas.

VPĮ 29 straipsnis įpareigoja emitentą pranešti apie savų akcijų įsigijimą arba jų netekimą ir skelbti papildomą informaciją. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekdamas sudaryti sąlygas tinkamai apskaičiuoti VPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, emitentas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nustatyta tvarka paskelbti ir įdėti į CRIB, pranešti priežiūros institucijai ir pateikti savo interneto svetainėje informaciją apie bendrą jo išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį ir įstatinio kapitalo dydį, akcijų kiekį ir jų nominaliąją vertę.

Vadovaujantis VPĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, „emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo šio įstatymo nustatytais terminais ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti ir pateikti priežiūros institucijai reglamentuojamą informaciją.“ Be to, kai vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą tik Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje, emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, paskelbęs reglamentuojamą informaciją, turi ją iš karto įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę (toliau ? CRIB), kurioje ši informacija turi būti saugoma ne trumpiau kaip 2 metus.

VPĮ 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad metinę informaciją sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimas, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip emitentas laikosi reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso, be to, metinė informacija skelbiama kartu su auditoriaus išvada.

Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnyje nustatyta reglamentuojama informacija turi būti saugoma CRIB ne trumpiau kaip 10 metų (VPĮ 33 straipsnio 4 dalis), kita informacija – ne trumpiau kaip 2 metus. Reguliuojamos rinkos operatorius nustato informacijos teikimo į CRIB tvarką. Informacijos skelbimo ir saugojimo priežiūrą atlieka priežiūros institucija. Atlikdama priežiūrą „priežiūros institucija detalizuoja reglamentuojamos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką“ (VPĮ 33 straipsnio 5–6 dalys).

Nustatyta, kad CRIB kategorijoje „Metinė informacija“ buvo saugoma ne visa Bendrovės 2016 m. metinė informacija – nėra Bendrovių valdymo kodekso nuostatų laikymosi ataskaitos ir auditoriaus išvados (paskelbta ir įkelta į CRIB 2017 m. balandžio 14 d.). Nustatyta atvejų, kai pranešimai per biržos naujienų sistemą buvo skelbti ir įdėti į CRIB ne tam skirtose informacijos kategorijose. Nors pranešimai apie emitento akcijų ir finansinių priemonių suteikiamų balsų paketų įgijimą arba netekimą turi būti skelbiami ir saugomi specialioje CRIB kategorijoje „Akcijų paketo įgijimas ar netekimas“, 2017 m. vasario 9 d. Investuotojų asociacijos pranešimas apie paketo įgijimą paskelbtas ne tam skirtoje kategorijoje „Akcijų paketo įgijimas ar netekimas“, bet kategorijoje „Bendras balsavimo teisių skaičius ir kapitalas“. Taip pat 2017 m. balandžio 20 d. Investuotojų asociacijos pranešimas apie balsų paketo netekimą bei D. Ū. pranešimas apie balsų įgijimą paskelbti ir saugomi ne kategorijoje „Akcijų paketo įgijimas ar netekimas“, bet „Bendras balsavimo teisių skaičius“. Nustatyta, kad Bendrovė interneto svetainėje neišsamiai atskleidė reglamentuojamą informaciją: nors informacija apie esminius įvykius CRIB turėjo būti saugoma ne trumpiau nei 2 metus, Bendrovės interneto svetainėje skiltyje „Esminiai įvykiai“ investuotojams buvo prieinami tik naujausi esminių įvykių pranešimai, visą jų sąrašą galima rasti tik atlikus paiešką kitoje skiltyje „Prekyba akcijomis“. Tai apsunkino konkrečios informacijos paiešką, o paskelbta informacija nebuvo lengvai atpažįstama ir dėl to investuotojams buvo sunkiai prieinama. Kad investuotojai galėtų apskaičiuoti savo įsigytų emitento balsavimo teisių paketų dydį, interneto svetainėje turi būti nuolat skelbiama informacija apie bendrą emitento išleistų akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekį (VPĮ 29 straipsnio 2 dalis). Atliekant tyrimą bendras balsavimo teisių kiekis Bendrovės interneto svetainėje nebuvo skelbiamas.

Bendrovė 2016 m. konsoliduotame metiniame pranešime (paskelbta ir įkelta į CRIB 2017 m. balandžio 14 d.) ir 2017 m. pusmečio pranešime (paskelbta ir įkelta į CRIB 2017 m. rugpjūčio 29 d.) išsamiai, aiškiai ir suprantamai neatskleidė informacijos, todėl nesilaikė Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklių 5 punkto nuostatų, o pateikdama finansinius ir nefinansinius rodiklius 2016 m. metiniame ir 2017 m. pusmečio pranešimuose nevisiškai atsižvelgė į Alternatyvių veiklos rodiklių gairių reikalavimus, todėl pažeidė VPĮ 22 ir 23 straipsnių reikalavimus.

VPĮ 22 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucija nustato reikalavimų, taikomų emitentų metiniam ir konsoliduotajam metiniam pranešimui, turinį ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką. VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucija nustato reikalavimų, taikomų emitentų pusmečio ir konsoliduotajam pusmečio pranešimui, turinį ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką. Tikrintu laikotarpiu metinės ir pusmečio informacijos rengimui buvo taikomos Lietuvos banko valdybos 2016 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 03-22 patvirtintos Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklės (toliau – PPIRP taisyklės). Metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime) turi būti atskleista informacija pagal visus PPIRP taisyklių punktus, o pusmečio pranešime (konsoliduotajame pusmečio pranešime) privalo būti nurodyti visi pasikeitimai ir informacija, kuri nebuvo atskleista metiniame pranešime, taip pat tie punktai, kurie privalo būti atskleisti pusmečio pranešime. Šių taisyklių 2 punkte nustatyta, kad rengiant periodinę informaciją turi būti vadovaujamasi VPĮ, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (toliau – ĮFAĮ), Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu (toliau – ĮGKFAĮ) ir atsižvelgiama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) 2015 m. spalio 5 d. paskelbtas Alternatyvių veiklos rodiklių gaires (ESMA/2015/1415) (toliau – AVR gairės). Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 241-198 nustatyta, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, vykdydama jai pavestas finansų rinkos priežiūros funkcijas, vadovausis AVR gairėmis, o bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose ir kurios privalo skelbti reglamentuojamą informaciją, turėtų laikytis AVR gairėse nustatytų reikalavimų bei rekomendacijų ir jais vadovautis.

AVR gairės nustato veiklos rodiklių atskleidimo principus, tarp kurių pristatymo principas („21. Emitentai ar už prospektą atsakingi asmenys turėtų aiškiai ir įskaitomai atskleisti visų naudojamų AVR apibrėžtis“) ir AVR naudojimo paaiškinimo principas („33. Emitentai ar už prospektą atsakingi asmenys turėtų paaiškinti AVR naudą, kad naudotojai suprastų jų svarbą ir patikimumą“). AVR gairėse taip pat nurodyta, kad „34. Emitentai ar už prospektą atsakingi asmenys turėtų paaiškinti, kodėl, jų nuomone, AVR teikia naudingą informaciją apie finansinę padėtį, grynųjų pinigų srautus ar finansinę veiklą bei tikslus, kuriais naudojami tam tikri AVR.“

PPIRP taisyklių 5 punkte nustatyta, kad pateikiama informacija turi būti aiški, išsami, suprantamai išdėstyta ir tarpusavyje palyginama.

Metinė ir pusmečio informacija yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių apie emitentus, taip pat ir AB „Ž. P.“, kurioje pateikiama informacija apie Bendrovės veiklą ir perspektyvas, todėl atskleisdama informaciją Bendrovė turėjo ne tik formaliai pateikti PPIRP taisyklėse nurodytą informaciją, bet ir įvertinti, kiek ir kaip ją pateikti, kad būtų suprantama, aiški, tiksli, kad investuotojai susidarytų tikrą ir teisingą Bendrovės vaizdą. Įvertinus visus tyrimo metu nustatytus informacijos atskleidimo reikalavimų pažeidimus ir trūkumus bei jų kiekį, nustatyta, kad investuotojams nebuvo atskleista išsami informacija, kuria remiantis būtų galima susidaryti tikrą ir teisingą Bendrovės veiklos ir jos rezultatų vaizdą ir tuo pagrindu priimti pagrįstus investicinius sprendimus, todėl buvo pažeisti VPĮ 22 ir 23 straipsniai.

2017 m. balandžio 14 d. paskelbtos 2016 m. finansinės ataskaitos neatitinka 39 TAS 63 straipsnio nuostatų, kadangi 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pripažino iš susijusios bendrovės UAB „Č. M.“ gautinos 1,588 mln. Eur sumos vertės sumažėjimą, tačiau šio sumažėjimo tinkamai nepagrindė ir neįvertino iš UAB „Č. M.“ gautinų sumų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinės vertės, o 2016 m. pabaigoje Bendrovės ir Grupės turtas nepagrįstai sumažėjo. Todėl AB „Ž. P.“ pažeidė VPĮ 22 straipsnį.

2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 „Dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo“ 4 straipsnis numato reikalavimą bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaryti vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais (TAS).

Motyvuojamoji dalis

VPĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus. 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 58 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkio subjektas turi įvertinti, ar nėra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė. To paties standarto 59 straipsnio b dalyje nurodyta, kad objektyviu įrodymu, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė yra sumažėjusi, laikomas sutarties pažeidimas (pvz., palūkanų ar pagrindinės sumos nemokėjimas), o 59 straipsnio a dalyje nurodyta, kad objektyvus įrodymas yra skolininko finansiniai sunkumai. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo paskolų, gautinų sumų ar iki termino laikomų investicijų, įtraukiamų į apskaitą amortizuota savikaina, vertė, 39 TAS 63 straipsnio nuostatos reikalauja, kad ūkio subjektas įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinę vertę. 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnyje apibrėžta, kad finansinio turto (gautinos sumos) balansinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę faktinę šio finansinio turto palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas yra vertinamas kaip nuostolio suma.

Vertindama vertės sumažėjimo požymius – skolos negrąžinimą laiku, UAB „Č. M.“ finansinės būklės pablogėjimą, Bendrovė turėjo įvertinti visus svarbius įrodymus (UAB „Č. M.“ ir AB „Ž. P.“ valdomos to paties kontroliuojančio asmens, UAB „Č. M.“ yra strateginis AB „Ž. P.“ partneris, po 2016 m. gruodžio 31 d. AB “Ž. P.“ produkciją UAB „Č. M.“ parduoda dar intensyviau ir kt.) ir vadovaudamasi visa informacija įvertinti iš UAB „Č, M.“ gautinos sumos būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę. Tačiau Bendrovė to nepadarė ir 2016 m. pabaigoje iš karto pripažino iš susijusios bendrovės UAB „Č. M.“ gautinos 1,588 mln. Eur sumos vertės sumažėjimą, tačiau šio sumažėjimo tinkamai nepagrindė, dėl to kartu nepagrįstai sumažino Bendrovės turtą ir nuosavą kapitalą. Tai, kad per 2017 m. UAB „Č. M.“ pradelstos skolos buvo grąžintos patvirtina tai, kad AB „Ž. P.“, rengdama 2016 m. finansines ataskaitas, neįvertino visų reikšmingų įrodymų, išskyrus skolų negrąžinimą laiku ir UAB „Č. M.“ finansinės būklės pablogėjimą. Sudarant 2016 m. finansines ataskaitas visi įrodymai dėl gautinų sumų susigrąžinimo nebuvo įvertinti, nebuvo įvertinta ir gautinų sumų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė, todėl Bendrovė nesilaikė 39 TAS reikalavimų ir sudarė klaidingą vaizdą apie Bendrovės turto vertę ir nuosavą kapitalą.

Bendrovės valdymo organų nariai nesilaikė AB „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekse, patvirtintame AB „Nasdaq Vilnius“ valdybos 2009 m. gruodžio 14 d. protokolu Nr. 09-106, (toliau – Kodeksas) nustatytų 1,3 (išskyrus 3.7 ir 3.11) ir 7.1 principų, todėl Bendrovė 2017 m. balandžio 14 d. paskelbtoje 2016 m. metinėje informacijoje atskleidė neteisingą informaciją apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi Kodekso principų ir standartų, ir pažeidė VPĮ 22 straipsnio reikalavimus.

VPĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad emitento, kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip jis laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso. Jeigu tokių bendrovių valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, metiniame pranešime turi būti aiškiai atskleista, kokių bendrovių valdymo kodekso nuostatų ir dėl kokių priežasčių nesilaikoma (angl. comply or explain). Kodekse nustatyti rekomenduojami principai ir standartai, kurie reguliuoja sritis, susijusias su akcininkų interesų apsauga, tinkama pusiausvyra bei funkcijų paskirstymu tarp bendrovės organų, informacijos apie bendrovę tinkamu atskleidimu. Kodekso 1 principe nustatyta, kad pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. Kodekso 7.1 principe detalizuota, kad bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Kodekso 3 principe nurodyta, kad bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti atstovavimą bendrovės smulkiųjų akcininkų interesams, atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. Bendrovė 2016 m. metiniame pranešime nurodė, kad laikosi Kodekso 1, 3 (išskyrus 3.7 ir 3.11) ir 7.1 principų, tačiau Lietuvos bankas, peržiūrėjęs 2015 m. ir 2016 m. finansines ataskaitas bei tikrintu laikotarpiu Bendrovės viešai skelbtą informaciją, nustatė, kad Bendrovės vadovai nesilaikė minėtų Kodekso principų ir informaciją apie tai netinkamai viešai atskleidė.

Reglamentuojama informacija apima visą svarbiausią investiciniams sprendimams priimti ir investuotojų teisių apsaugai skirtą informaciją, kurią emitentas, vadovaudamasis VPĮ nuostatomis, privalo paskelbti. Nors Kodekse nurodyti principai ir standartai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau apie šių principų ir standartų laikymąsi Bendrovė turi atskleisti teisingą informaciją ir neklaidinti investuotojų.

AB „Ž. P.“ už nustatytus Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21, 22, 23, 25, 29, 33 straipsnių ir už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. birželio 28 d.) 19 straipsnio pažeidimus 2018 m. vasario 28 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-38 AB „Ž. P.“ skirta 158 000 eurų bauda, įpareigojimas rengiant 2017 m. metines finansines ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ reikalavimus bei iki 2018 m. gegužės 1 d. apsvarstyti ir, esant poreikiui, patikslinti viso ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius, kad atitiktų 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ reikalavimus ir įpareigojimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo gavimo, viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, t. y. apie šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą.

VPĮ 51 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai poveikio priemonė taikoma juridiniam asmeniui, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir juridinio asmens vadovams ar kitiems už pažeidimą atsakingiems asmenims. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalis nustato, kad už juridinio asmens veiklos organizavimą atsako juridinio asmens valdymo organas. Atitinkamai Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienasmenis bendrovės valdymo organas yra bendrovės vadovas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip bendrovės vadovas, yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukšti veiklos ir atsakomybės standartai – jis bendrovei atstovauja, atsako už kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, vykdytų priežiūros institucijos nurodymus. Būdamas prižiūrimo finansų rinkos dalyvio vadovu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvykdė savo pareigos organizuoti bendrovės veiklą taip, kad ši vykdytų teisės aktuose nustatytas pareigas ir įvykdytų priežiūros institucijos duotus privalomus nurodymus. BAĮ 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad ūkio subjekto vadovas – juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas [...]. BAĮ 9 straipsnio 1 dalis įpareigoja ūkio subjekto vadovą parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti [...] vadovaujantis taikomais apskaitos standartais. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis), o už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes R. P., eidamas AB „Ž. P.“ (juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini); registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)), vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas neužtikrino, kad Bendrovė laikytųsi finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21, 22, 23, 29, 33 straipsnių, todėl padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Lietuvos banko atstovė R. M. palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė bylą išnagrinėti nedelsiant, priimti teisingą sprendimą, skirti poveikio priemonę vadovui.

Lietuvos banko atstovės nurodė, kad pažeidimo padarymo data yra laikotarpis nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., o protokolas buvo surašytas 2018 m. balandžio 12 d., atsižvelgiant į Lietuvos banko valdybos 2017 m. kovo 2 d. nutarimą “ Dėl pavedimo pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti administraciniuų nusižengimų protokolus”. Remiantis LBĮ 42 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) bei kitų teisės aktų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Pažeidus nurodytus įstatymus už įmonėje padarytus pažeidimus atsako bendrovės vadovas pagal ANK 200 straipsnį. Lietuvos banko priežiūros tarnyba atliko tyrimą ir pateikė 2017-12-29 Tyrimo išvadą, o pagal šią išvadą 2018 m. vasario 28 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorius priėmė sprendimą “Dėl poveikio priemonės taikymo AB „Ž. P.“. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šio sprendimo buvo gautas skundas, o tokie procesai teismuose užtrunka ilgai, todėl nebuvo laukiama kol įsiteisės 2018-02-28 Sprendimas Nr. 241-38 akcinei bendrovei „Ž. P.“ ir buvo surašytas protokolas šios bendrovės vadovui R. P. pagal ANK 200 straipsnį, kad dėl skundo nagrinėjimo nepasibaigtų senaties terminai vadovo atžvilgiu. Institucijos atstovės teigimu, administracinio akto apskundimas nestabdo jo vykdymo. Dokumentas įsigalioja nuo sprendimo priėmimo, per tris dienas įteikiamas juridiniams asmeniui, o per 1 mėnesį gali būti skundžiamas, be to juridinis asmuo turi galimybę kreiptis į teismą, kad būtų stabdomas jo vykdymas. Akcinė bendrovė nepasinaudojo šita teise. Pasak atstovės, pažeidimą reikia traktuoti nuo sprendimo priėmimo, kai tapo aišku, kad padaryti pažeidimai, nepaneigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ginčyti. Šio sprendimo priėmimas tapo pagrindu surašyti protokolą ir patraukti atsakomybėn vadovą. Pati bendrovė dėl padarytų pažeidimų iš dalies sutinka ir kai kuriuos pažeidimus pati bendrovė jau taiso. Jos nuomone, kadangi pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už pažeidimus atsako vadovas, funkcijų delegavimas kitiems asmenims neatleidžia vadovo nuo atsakomybės, vadovas turi prižiūrėti, kad jo deleguoti asmenys tinkamai vykdytų pareigas, todėl ir šiuo atveju turi atsakyti būtent vadovas – G. P.. Lietuvos bankas gina invenstuotojų interesus, o visa informacija investuotojams turi būti pateikiama savalaikiai ir teisinga. AB „Ž. P.“ neveikė investitorių naudai, todėl už tai turi atsakyti vadovas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. kaltės nepripažino. Nurodė, kad supranta, dėl ko surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau vadovas nėra atsakingas už visas veikas, nes yra pavesta atsakingiems darbuotojams, specialistams atlikti pareigas. Akcinė bendrovė „Ž. P.“ nėra akcijų pardavėja, šis darbas kontrolei yra pavestas juristui, gali būti, kad žmogus dirbdamas galėjo suklysti ir ne į tą eilutę surašyti duomenis, bet tai nebuvo tyčia, o tik gavus pranešimą apie esamą klaidą, ši klaida nedelsiant buvo ištaisyta. Visada bendrovė dirbusi žmonių interesais ir atsižvelgdama į patariančius kompetetingus specialistus, auditą ir kt. Jo nuomone elgėsi sąžiningai ir su UAB „Č.M.“ suteiktos paskolos grąžinimu, nes būtų buvę nesąžininga subankrotinti įmonę ir paleisti be darbo ten dirbančius žmones, paskolos grąžinimas buvo perkeltas ir atlikti perskaičiavimai pagal auditorių rekomendacijas. Padaryta buhalterinė klaida buvo ištaisyta, bet konkrečiai kaip tai viskas buvo daroma, jis pats paaiškinti negalintis, nes tai buhalterijos pareigos.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už Finansinių priemonių rinkas arba finansų maklerių, viešosios apyvartos tarpininkų ar jų asociacijų, reguliuojamos rinkos operatorių, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų ar jų dalyvių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 241-38 (b. l. 23-54), dėl poveikio priemonės taikymo AB „Ž. P.“ nustatė, kad bendrovė, sudarydama 2016 m. metines konsoliduotąsias ir patronuojančiosios bendrovės finansines ataskaitas, nesilaikė tarptautinių paskaitos standartų reikalavimų, neįvykdė Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 241-17 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „Ž. P.“ duoto privalomo vykdyti nurodymo, netinkamai atskleidė reglamentuojamą informaciją ir esminius įvykius ir atskleidė neteisingą informaciją apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi AB „Nasdaq Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekso principų ir standartų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą. Šiuo sprendimu AB „Ž. P.“ skirta 150 000 eurų bauda už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21, 22, 23, 25, 29 straipsnių pažeidimą, už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo(redakcijos, galiojusios iki 2017 m. birželio 28 d.) 19 straipsnio pažeidimus 5 500 eurų bauda ir už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 33 straipsnio pažeidimus 2 500 eurų bauda, subendrinus visas baudas paskirta galutinė 158 000 eurų bauda. Bendrovė įpareigota rengiant 2017 m. metines finansines ataskaitas, retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ reikalavimus bei iki 2018 m. gegužės 1 d. apsvarstyti ir, esant poreikiui, patikslinti viso ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiui, kad atitiktų 16 TAS “Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai” reikalavimus. Taip pat įpareigota nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sprendimo gavimo, viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, t. y. apie šį Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą, nurodant sprendimo 4.1-4.6 punktuose išdėstytas sąlygas; bei įpareigota per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte duotų nurodymų įvykdymo informuoti apie tai Lietuvos banką ir pateikti nurodymų įvykdymą patvirtinančius duomenis, dokumentus ir paaiškinimus.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Ž. P.“ dėl šio sprendimo yra kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 55 voke nevieša medžiaga ir medžiaga voke pateikta 2018-05-09 posėdžio metu), skundas yra priimtas ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje.

Apskųstojo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 241-34 pagrindu AB „Ž. P.“ generaliniam direktoriui ir buvo 2018 m. balandžio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nepaisant rezoliucinėje sprendimo dalyje išdėstyto išaiškinimo, jog sprendimas per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismo manymu, tokia praktika neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso teisenos reikalavimų. Tokia išvada darytina visų pirma būtent dėl to, kad R. P. kaltė grindžiama iš esmės tik pastarojo sprendimo išvadomis ir paaiškinimais nurodytais atsiliepime į skundą, kurį Lietuvos bankas pateikė teismui, nagrinėjančiam skundą.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje bendrovės vadovo atsakomybė yra kildinama ir iš Vertybinių popierių įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad, kai poveikio priemonė taikoma juridiniam asmeniui, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir juridinio asmens vadovams ar kitiems už pažeidimą atsakingiems asmenims, todėl atkreiptinas dėmesys, kad toks teisės normos konstravimas leidžia spręsti, jog poveikio priemonės taikymui bendrovės vadovui, galimai pakanka sprendimo priėmimo fakto, todėl pažymėtina, kad šiame straipsnyje aptarta poveikio priemonių taikymo Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka (VPĮ 51 straipsnio 1 dalis). Tuo metu administracinė atsakomybė, kaltė už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus administracinius nusižengimus nustatoma pagal šio kodekso reikalavimus, nepaisant to, ar šio kodekso normos dispozicijoje išdėstyta teisės pažeidimo esmė, ar kodekso norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus (kaip ir nagrinėjamu atveju). Administracinio nusižengimo kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai. Byloje visiškai nėra įrodymų, kad AB „Ž. P.“ generalinis direktorius būtų tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, priešingai yra duomenys, kad buhalterinę apskaitą šioje bendrovėje tvarko buhalteriai profesionalai, byloje nėra duomenų, kad generalinis direktorius R. P. būtų davęs nurodymus buhalterinę apskaitą vesti klaidingai.

LR ANK 200 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo konstatuoti AB „Ž. P.“ finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai bei privalomo nurodymo nevykdymo faktai, yra administracinis aktas, priimtas priežiūros institucijai vykdant jai įstatymo pavestas funkcijas. Toks administracinis aktas neabejotinai gali būti pagrindas kilti ir administracinei atsakomybei. Tačiau nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės pagrindimas vien tik vadovaujantis sprendimo priėmimo faktu ne tik suponuoja nekaltumo prezumpcijos, teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą, nes įstatymas suteikia teisę skųsti sprendimą teismui ir šios taisyklės laikytasi nebuvo; bet ir sudaro pagrindą daryti kategorišką išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo nenuginčijamai paaiškėjęs (taigi, tuo pačiu ir neegzistavo) R. P. galimo administracinio nusižengimo faktas, nes protokolas surašytas esant apskųstam Sprendimui Nr. 241-38, tai yra esant ginčijamam faktui, o institucija atlikusi tyrimą šioje administracinio nusižengimo byloje visiškai nepateikia jokių kitų įrodymų apart ginčijamą Sprendimą Nr. 241-38 bei savo atsiliepimą į Skundą dėl paties Sprendimo Nr. 241-38. Teismo nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas skundas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 241-38 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytų esmės ir išvadų. Nagrinėjant bylas abiejuose teismuose (apylinkės ir administraciniame) gali susidaryti situacija, kuri ne tik galėtų sąlygoti tų pačių klausimų ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjimą keliuose teismuose (bendrosios kompetencijos ir administracinio teismų), bet ir skirtingų sprendimų priėmimą, galimai sąlygotų ir tai, kad taikius asmeniui administracinę atsakomybę už dalį iš valstybės priežiūros institucijos sprendime nurodytų pažeidimų, o administraciniams teismams atmetus skundą dėl likusios sprendimo dalies, atsirastų pagrindas vėlgi traukti vadovą administracinėn atsakomybėn, nors formaliai ir už kitos blanketinės teisės normos pažeidimą. Tokia situacija, teismo įsitikinimu, neatitiktų Lietuvos Respublikos ANK paskirties teisinėmis priemonėmis užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Šiuo metu byloje negali būti remiamasi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 241-38 Dėl poveikio priemonės taikymo AB „Ž. P.“, grindžiant bendrovės generalinio direktoriaus administracinę atsakomybę, nes administracinio nusižengimo protokolo surašymo momentu šis sprendimas negaliojo, o Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje numatytas ne pagrindas administracinei vadovo atsakomybei kilti, o pagrindas vadovui taikyti poveikio priemonę Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl administracinė atsakomybė besąlygiškai, vien vadovaujantis sprendimo priėmimo faktu, negali būti taikoma. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, asmens kaltė turi būti įrodyta abejonių nekeliančiais įrodymais. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinęs bylos duomenis bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo metu, šioje byloje nėra pakankamai ir nenuginčijamų įrodymų, kad R. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, todėl byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant R. P. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Telšių apylinkės teismą.