- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 1-332-70/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Šimkaitis
- Kaltinamasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- L. G.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Algimantas Šimkaitis, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, kaltinamojo J. J. gynėjui adv. Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai L. G., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, LR pilietis, 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:
1992-12-14 pagal LR BK 90str.3d., 146str.3d., 147str.3d., 146 str.2d., 42str. (LR BK galiojęs iki 2003-05-01) - 3 m. laisvės atėmimo, remiantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
1994-05-04 pagal LR BK 146str.3d., BK 43str. (LR BK galiojęs iki 2003-05-01) - 3m. 6mėn. laisvės atėmimo;
1996-12-18 pagal LR BK 16str.2d., 271str.3d., 43str., 35str. (LR BK galiojęs iki 2003-05-01) - 4m. 9mėn. laisvės atėmimo;
2001-05-23 pagal LR BK 271str.2d. (LR BK galiojęs iki 2003-05-01) - 2 m. laisvės atėmimo;
2001-09-28 pagal LR BK 272str.2d., 35str. (LR BK galiojęs iki 2003-05-01) - 4 m. laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs;
2011-02-08 pagal LR BK 22str.1d., 180str.3d., 182str.1d., 178str.1d., LR BK 63str.5d., - 5 metams laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145str.2d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. kaltinamas tuo, kad nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31, sistemingai terorizavo ir baugino nukentėjusiąją L. G., jai girdint, telefonu draugo prašė šautuvo, paklausdamas kelinto kalibro, ar tas kuris prie smilkinio dedasi, bei sistemingai skambindamas į nukentėjusiosios telefonus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grasino suleisti jai narkomanų kraujo, narkotikų, kulką pro langą paleisti, namus susprogdinti, sakydamas, kad yra žmonės, kurie dirba, išdauš automobilio stiklą, ištrauks iš mašinos, nuveš į šeštą fortą ir paauklės.
Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145str.2d.
Kaltinamasis J. J. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, tačiau nesutinka, kad kaltinamas pagal LR BK 145str.2d., sutinka su pareikštu kaltinimu jei būtų kaltinamas pagal šio straipsnio pirmą dalį. Taip pat paaiškino, kad 2009 m. pradžioje susipažino su L. G., pas kurią, pradėjus artimiau bendrauti vėliau apsigyveno, Kaune, (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute gyvena ir jos motina A. G. Nukentėjusios tėvas gyvena to paties namo kitame bute. Pas L. G. gyveno iki 2009-12-31, o supratęs, kad santykius tęsti beprasmiška, nes pastaroji iš kažkur sužinojo, jog jis turi dukrą ir buvo teistas, susidėjo savo visus daiktus ir išėjo iš namų. Po išėjimo iš nukentėjusios namų daug kartų skambino L. G. į jos namų telefoną ir mobilų telefoną, norėjo su ja pakalbėti. Pastarajai atsiliepus telefonu, pokalbiai būdavo trumpi, jų metu nei pats, nei per kitus asmenis jai, jos artimiesiems jokia forma negrasino. Nuo to laiko, kai išėjo iš L. G. namų, jos niekur sutikęs nebuvo ir net nebandė su ja susitikti, niekur jos nepersekiojo. Nurodo, kad po išėjimo taip pat buvo atvažiavęs prie nukentėjusios namų, tačiau niekas neįsileido. Pripažįsta, kad buvo nuvažiavęs į nukentėjusios darbovietę, tačiau aiškina, kad jos ten nešmeižė. Sutinka, kad gali būti kaltinamas už persekiojimą, nes tikrai po išėjimo iš jos namų buvo eilę kartų atvažiavęs aiškintis santykių dėl nutrukusios draugystės, sutinka, kad jo dažni atvykimai nukentėjusios suprasti kaip persekiojimas. Pripažįsta, kad nukentėjusiai nesakė apie savo buvusius teistumus ir turimą vaiką su kita moterimi. Pripažįsta, kad išsireiškimas „pasakyk kaip tavęs nesunaikinti“ turėtų būti perfrazuojamas „pasakyk kaip savęs nesusinaikinti“. Neneigia, kad buvo atvažiavęs pas nukentėjusiąją į namus ir atsinešė gal 1,5 m virvę su kabliu mašinai traukti, kurią pasidėjo ant suolo šalia jos namų. Nepripažįsta, kad buvo atvažiavęs su keliais draugais prie nukentėjusios namų. Neneigia, kad pamatęs gatvėje važiuojančią nukentėjusią, ją aplenkė, rodė, kad ji sustotų, tačiau nukentėjusioji jo mašiną aplenkė ir nuvažiavo. Pripažįsta, kad paskui nekentėjusią atvažiavo į jos namų kiemą, tačiau nukentėjusioji iš mašinos nelipo ir durelių neatidarė, todėl jis išvažiavo iš kiemo. Negali paaiškinti kodėl balandžio 17 vakare buvo kviesta policija pas nukentėjusius, nurodo, kad gal kas ir buvo, tačiau neigia, kad policijos iškvietimas buvo dėl jo. Nurodo, kad jam belieka atsiprašyti nukentėjusios dėl persekiojimo.
Nukentėjusioji L. G. parodė, kad 2009 m., maždaug balandžio mėn. susipažino su kaltinamuoju J. J.. Pirmo susitikimo su kaltinamuoju metu ji jo klausė ar yra vedęs ir ar turi vaikų. Kaltinamasis sakė, kad nėra vedęs ir vaikų neturi, todėl pradėjo draugauti. Po kurio laiko paaiškėjo neigiamos kaltinamojo savybės. Vėliau sužinojo, kad kaltinamasis buvo kelis kartus teistas, turi dukrą. Apie nuslėptus faktus pasakė kaltinamajam. 2010-01-01 pasakė kaltinamajam, kad nutarė draugystę nutraukti. Tada pastarasis pradėjo jai įvairiai grasinti. Kaltinamajam pasakius, kad ji nebenori su juo bendrauti, jis iš savo mobilaus telefono paskambino kažkokiam savo draugui ir jo prašė, kad duotų jam šautuvą, paskui draugo klausė, kelinto kalibro, o vėliau pasakė, ar tas, kur prie smilkinio dedasi. Kaltinamasis pakalbėjęs telefonu kažkur išvažiavo, pasakė, kad vakare atvažiuos. Tos pačios dienos vakare maždaug apie 20 val. atvažiavo, tačiau ji jo neįsileido, nes bijojo. 2010-01-02 ryte, apie 10 val. nuėjo pas tėvą J. G., kuris gyvena tame pačiame name tik 2 bute. Būnat pas jį, kaltinamasis vėl atvažiavo ir norėjo pasikalbėti, todėl jį įsileido į kambarį. Kaltinamasis pasakė „pasakyk formulę kaip tavęs nesunaikinti". Kai taip J. J. sakė, girdėjo ir mama, ir tėtis. 2010-01-03 ryte kaltinamasis vėl atvažiavo prie namų, atsivežė kažkokią virvę, kurios gale buvo kablys, ir pasidėjęs tą virvę ant žemės, atsisėdo po langais ant suoliuko. Kadangi J. J. neįleido į namus, jis sėdėdamas lauke rašė jai SMS žinutes, skambino, prašė įsileisti pasikalbėti. Įsileidus jį į namus, pastarasis jos klausinėjo, ar ji jį myli, ar ne, virvę buvo palikęs lauke. Ji jo bijojo, nes nežinojo, ką jis yra sugalvojęs, prašė jo, kad paliktų pastarąją ramybėje. Kaltinamasis sutiko jai leisti apsigalvoti iki 2010-02-14. 2010-01-04 mokyklos, kurioje ji dirba, direktoriaus sekretorė pasakė, kad buvo atėjęs kažkoks vyriškis, pradėjo ją visaip šmeižti. Vėliau ji sužinojo, kad būtent kaltinamasis buvo atėjęs mokyklą, nes jis pats apie tai parašė SMS. Tą pačią dieną prie jos namų atvažiavo kažkoks automobilis, iš kurio išlipo kaltinamasis ir dar penki nepažįstami vyrai, kurie stovėjo prie namo vartelių, šnekėjosi, apžiūrinėjo namą, pastovėję apie 10-15 min. nuvažiavo. Maždaug po 20 min. atvažiavo kitas automobilis, iš kurio vėl išlipo kaltinamasis ir du nepažįstami vyrai, pastovėję trumpai prie namo vartelių, išvažiavo. Paskui kaltinamasis kažkaip užprogramavo savo telefoną, kad jis pastoviai skambintų, ji visai negalėjo naudotis savo telefonu, jai atsiliepus telefonu, kaltinamasis grasindavo, sakė, kad prileis narkomanų kraujo, suleis narkotikų, vieną kulką paleis sau, kitą pro langą pastarajai, namus susprogdins ir padegs, jei ne jis padarys, tai draugai padarys, nuveš ją į šeštą fortą paauklėti. Kaltinamasis, žinodamas, kad jos mama turėjo gultis į ligoninę, parašė SMS „mama, gulasi į ligoninę, padarysiu taip, kad neliks nei liudininkų". 2010-03-31 po darbo, kai ji savo automobiliu iš darbo važiavo namo, Partizanų g. prie PC "Rimi", kaltinamasis kažkokiu automobiliu jai blokavo kelią, važiuojant gatve vis užkišdavo automobilį. O parvažiavus namo ir įvažiavus į kiemą, jis atvažiavo iš paskos ir savo automobiliu sustojo taip, kad ji neišvažiuotų iš kiemo. Ji išsigandusi, užsidarė visas automobilio dureles. Kaltinamasis, priėjo prie automobilio, bandė atidaryti dureles, o pamatęs, kad ji kalba telefonu, išvažiavo. Vėliau vakare kaltinamasis paskambino į namų telefoną ir pasakė, kad nenorėjo išdaužti mašinos lango, bet yra žmonės kurie dirba, jie išdauš stiklą, ištrauks ją iš mašinos, nuveš į šeštą fortą ir paauklės. Dažnai ji kaltinamąjį matydavo važinėjantį prie savo darbo, o tėvas matydavo, kad jis važinėja prie namų, pastoviai skambėdavo namų telefonas. 2010-04-17 apie 22 val., girdėjo, kad kažkas kumščiu tranko į langus ir duris, priėjusi prie lango pamatė, kad tai kaltinamasis. Po to jos tėvas liepė jam išeiti, tada kaltinamasis pasakė, kad tėvas išeitų pasišnekėti į gatvę, tačiau tėvas nėjo. Ji išsigandusi iškvietė policiją. Nespėjus atvykti policijai, kaltinamasis išvažiavo. Ji bijo dėl savo ir tėvų sveikatos bei turto, nes suprato, kad J. J. grasinimai yra realūs, gresia realus pavojus jos ir tėvų sveikatai, gyvybei ir turtui.
Liud. A. G. teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusioji L. G.. Nurodo, kad kai kaltinamojo neįsileido į namus jis sakė, žino kur dirba duktė, paims mašiną, užblokuos kelią, ištrauks ją iš mašinos. Nurodo, kad girdėjo kaip kaltinamasis sakė dukrai ...pasakyk formulę kaip tavęs nesunaikinti. Aiškina, kad dėl baimės iš kaltinamojo, jie vežiojo dukrą į darbą ir atgal apie du mėnesius. Kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius, kuriuos jis gali įgyvendinti. Jos pokalbio metu su kaltinamuoju jis sakė, kad vieną kulką paleis per langą, kitą kulką sau, blaivas to nepadarytų, bet išgėręs. Nurodo, kad dėl kaltinamojo elgesio ji, dukros tėvas jautė baimę dėl dukros sveikatos, savo sveikatos ir dėl turto.
Liud. J. G. parodė, kad gyvena nuosavame name Kaune, (duomenys neskelbtini), o buvusi žmona G. kartu su dukra L. G. gyvena tame pačiame name, tik 1 bute. 2010-01-02 ryte pas jį į namus atėjo dukra – L., o vėliau atėjo ir žmona su dukros draugu kaltinamuoju. Dukra su kaltinamuoju pradėjo apie kažką kalbėti, tarp jų kilo kažkoks konfliktas, tačiau pastarasis su žmona paliko juos vienus pasišnekėti, todėl nežino dėl ko kilo konfliktas, nei apie ką jie šnekėjosi. Patvirtina, kad išgirdo, jog bute, kuriame gyvena žmona su dukra triukšmą, nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Eidamas kieme pastebėjo virvę su kabliu (mašinos trosą), kuris buvo padėtas ant suoliuko kieme priešais namą, jo nuomone tai įrankis kūnui sužaloti, nurodo, kad tai gali būti panaudota prieš jį ar jo šeimos narius. Tvirtina, kad jam kažkas pradėjo skambinti dažnai į telefoną, bet niekas nekalbėdavo taip būdavo ir dieną ir naktį. Ne kartą, kai išgirsdavo triukšmą pas dukrą, nuėjus raminti, kaltinamasis yra jam sakęs, kad „nuvešiu tave į fortą ir paauklėsiu, gausi antrą infarktą". Po to dažnai matydavo kaltinamąjį važinėjant mašina aplink namus. Pavasarį, tikslesnio laiko nepamena, parėjęs pamatė dukrą kieme sėdinčią savo automobilyje, ji buvo labai išsigandusi. Jos paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad kaltinamasis ją automobiliu atsivijo į kiemą, lupo automobilio dureles, norėjo ją išsitempti. Aiškina, kad kažkokią frazę ... kokią formulę surast, kad tavęs nesunaikinti... iš kaltinamojo girdėjo. Duktė bijo kaltinamojo. Nurodo, kad dėl tos priežasties jis vežiojo dukrą į darbą ir namo kelis mėnesius. Tvirtina savo parodymus duotus tyrėjai.
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tenkinti kaltinamojo prašymą - padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145str.2d. perkvalifikuoti į BK 145str.1d. - nėra pagrindo.
Pagal BK 145str.2d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ar sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus. Terorizuojant asmenį ar sistemingai bauginat nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes yra realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Šiuo atveju kaltinamojo grasinimai ir persekiojimai buvo nukreipti į nukentėjusios priimtą sprendimą dėl jų santykių nutraukimo, kad nukentėjusioji pakeistų savo nuomonę apie kaltinamąjį, tuo būdu jis savo elgesiu siekė jo interesus tenkinančių veiksmų.
Terorizavimas pirmiausia siejamas su bauginimu, kai neteisėtas psichinis poveikis nukentėjusiam yra daromas ne vieną kartą, o sistemingai, todėl jį galima laikyti neteisėtu bauginimo procesu. Todėl asmens terorizavimas yra daug platesnė sąvoka nei persekiojimas, nes ji apima ne tik patį persekiojimą, bet ir įvairias nusikalstamas veikas, kuriomis siekiama kelti nukentėjusiajam vienokio ar kitokio stiprumo baimės jausmą. Tai yra tęstinis psichinis poveikis skirtas nukentėjusiojo baimei palaikyti. Nukentėjusiojo bauginimas gali įgauti įvairias kaltininko elgsenos išraiškos formas - bauginama gali būti žodžiu ( šiuo atveju grasinimas - klausimas apie šautuvą kur prie galvos dedasi, - prileidimas narkomanų kraujo nukentėjusiajai, - troso su kabliu atsinešimas ir padėjimas ant suoliuko, - mama gulasi į ligoninę, padarymu taip, kad neliks nei liudininkų, - tėvo nuvežimu į fortą ir paauklėjimu, antro infarkto gavimui), taip pat ir kitokiais konkliudentiniais veiksmais (šiuo atveju persekiojant nukentėjusiąją, tai pripažino ir pats kaltinamasis). Vertinant nukentėjusiosios, liudytojų parodymus konstatuotina, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai kaltinamojo išsakytus įvairius teiginius, bei nukentėjusios persekiojimą, dėl ko reikėjo nukentėjusiąją vežioti į darbą ir atgal ilgą laiką suprato kaip realius grasinimus, kurie gali būti įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo paties dalinio prisipažinimo taip pat įrodyta ir bylos rašytine medžiaga: prašymu (b.l. 4), kur L. G. nurodo, kad J. J. pastoviai ją terorizuoja, prašymu (b.l. 5), kur A. G. nurodo, kad J. J. užsiima grasinimais, nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju (b.l. 8), kur L. G. pripažinta nukentėjusia, daiktų pateikimo protokolu (b.l. 9), kur L. G. pateikė MRT „Nokia“, apžiūros protokolu (b.l. 10-11), kur apžiūrėtas MRT esančios grasinamos žinutės, išrašu iš policijos registruojamų duomenų (b.l. 17), kur nurodyta, kad 2010-04-17 21val.47min. pil. G. pranešė, apie (duomenys neskelbtini) laužiamas buto duris.
Netikėti nukentėjusios, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai atitinta duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, bei paties kaltinamojo daliniams parodymams, kiek jie neprieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis sistemingai terorizavo ir baugino nukentėjusiąją L. G., todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145str.2d.
Lietuvos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-05 nutartis 2K-454/2007), nustatyta, kad tas kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ar sistemingai baugino žmogų panaudodamas psichinę prievartą atsako pagal LR BK 145str.2d., teisme išnagrinėjus šią bylą tai yra nustatyta, nes kai kurias aplinkybes pripažino ir pats J. J.
J. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dalinį kaltinamojo prisipažinimą, prašant jo veiką vertinti pagal LR BK 145str.1d. teismas nelaiko atsakomybę lengvinančią aplinkybe.
J. J. kaltas ir baustinas.
Skiriant bausmę J. J. atsižvelgiama į jo asmenybę, į visuomenei pavojingumo laipsnį, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145str.2d. ir nuteisti, - 1(vieneriems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63str.1,4,9d. šiuo nuosprendžių paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2011-02-08 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką atliktą pagal 2011-02-08 nuosprendį. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti suėmimu, suimant teismo salėje.
Nuosprendis per 20 d. (nuteistam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.