- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- BIK-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50389-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Armanas Abramavičius, Vytautas Masiokas
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Vytauto Masioko, susipažinusi su nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato Tomo Leščinsko kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas T. Leščinskas kasaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio ir nukentėjusiojo ieškinį tenkinti visiškai bei jam priteisti iš civilinio atsakovo Š. G. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai netenkino visiškai nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir jo dydį sumažino iki 20 000 Eur, taip padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio pažeidimą, netinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturinės žalos kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.282, 6.283 straipsniai) ir deliktinės atsakomybės taikymą (CK 6.264 straipsnis). Skunde detaliai išdėstytos įvykio aplinkybės, analizuojama konstitucinė jurisprudencija ir teismų praktika, suformuota kitose kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bei civilinėse bylose, ir pateikiama abiejų instancijų teismų sprendimų kritika, teigiant, kad teismai, netenkindami visiškai nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, nukrypo nuo šios teismų praktikos, ir netinkamai individualizavo nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį. Kasaciniame skunde sutinkama, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra fakto, bet ne teisės taikymo klausimas, kuris sprendžiamas kasacinės instancijos teisme. Tačiau tai, kad neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingų kriterijų taikymas yra teisės taikymas, nukentėjusiojo atstovo advokato nuomone, šiuo atveju patvirtina reikalingumą patikrinti ar bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė šiuos kriterijus.