Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. G. skundu, kurio dalis teismo 2024-08-14 nutartimi priimta nagrinėjimui (1 t., b. l. 36-38), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024-05-22 potvarkį Nr. M22-817 „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą“ (toliau – ir Potvarkis).

Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1, 2, 16-18) nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 7.5 ha žemės sklypas, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Pareiškėjas 2008 metų pavasarį baigė užsodinti visą 11.5 ha žemės plotą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ąžuoliukais (pagal sodinimo projektą 17000 sodinukų). Sodinti mišką visame 11.5 ha melioruotos žemės plote leidimą davė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius 2007 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. ŽŪS-1146 (4.8) „Dėl techninių sąlygų miško įveisimui“ pareiškėją informavo, kad dėl miško įveisimo neprieštarauja ir pareikalavo, kad veisiant mišką būtina palikti 15 m pločio neapsodintą ruožą nuo (duomenys neskelbtini) ir po 15 m pločio į abi puses, nuo drenažo sistemos Nr. 27 ir Nr. 31 rinktuvų ir pranešė, kad nusausintas plotas bus išbrauktas iš nusausintos žemės apskaitos, kai bus įveistas miškas. Įmonė „Jungtiniai miškai“, ruošdama dirvą sodinimui, šių reikalavimų laikėsi, t. y. žemės plotai liko neužsodinti. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus agentūra 2008 m. gegužės 26 d. pažyma „Apie miško želdinimo darbų įvertinimą“ Nr. 34, sodinimą įvertino gerai. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. R-6-1164 informavo pareiškėją, kad sklypai kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti kaip ne miško žemėje įveisti miškai, t. y. kaip miško žemė.

Atsakovė skundžiamu Potvarkiu atsisakė keisti žemės paskirtį, nes pagal bendrąjį planą dalis žemės sklypo patenka į neurbanizuojamą (intensyvaus ūkininkavimo) grupę, dalis į urbanistinę (gyvenamųjų vietovių) grupę, dalis į U4 (bendro naudojimo ir atskirų želdynų) grupes, dalis į neurbanizuojamą - M kraštovaizdžio tvarkymo zonos M4 (ūkinių miškų) grupę ir dalis į H (vandens ūkio) grupę.

Atsakovė iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. sausio 27 d. prašymą informavo, kad žemės paskirtis ir naudojimo būdas gali būti pakeisti, pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą, t. y. bendrojo plano sprendinius, atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, tikslinant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypo kadastro duomenis apie žemės naudmenų pakeitimus bei pateikus Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl keitimo, pridėjus originalių spalvų ištraukas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro bei miško žemės ir medynų tūrio kainų duomenis.

Atsakovė, vadovaudamasi bendrojo plano aiškinamojo rašto 5.6 punktu „Žemės ūkio teritorijos“, prieš pakeičiant žemės sklypo paskirtį, siūlo išspręsti melioracijos sistemos rekonstrukcijos ir valdymo reikalus. Visi šiame punkte išvardinti pasiūlymai ir reikalavimai yra neteisėti ir pareiškėjas jų nevykdys.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad miškas visame 11,5 ha melioruotos žemės plote įveistas teisėtai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija dokumentus (leidimą, sąlygas) dėl miško įveisimo davė 2007 metais. Miškas pasodintas 2008 m. pavasarį. Bendrasis planas patvirtintas 2014 metais.

Pareiškėjo teigimu, atsakovė 2014 m. bendrajame plane, dėl nesuprantamų priežasčių, neparodo miško, visą miško plotą padalina į kitos paskirties žemę ir 2024 metais, praėjus daugiau kaip 15 metų nuo miško įveisimo, atsisako keisti žemės paskirtį miško žeme, motyvuojant, kad žemės paskirtis gali būti keičiama pagal bendrojo plano sprendinius, t. y. į kitos paskirties žemę. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintas bendrasis planas yra neteisėtas norminis aktas, neatitinka realios, teisėtos situacijos ir juo vadovautis negalima, nes tai yra šiurkštus kišimasis į pareiškėjo asmeninę nuosavybę.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė atsiliepimu (1 t., b. l. 52-58), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, TPDR reg. Nr. T00049272 (toliau – ir Bendrasis planas).

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas ir pripažintas Bendrojo plano sudėtine dalimi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas , TPDR reg. Nr. T00075779 (toliau – Specialusis planas arba KSP). KSP brėžiniuose matyti, kad dalis Žemės sklypo patenka į neurbanizuojamą – Z kraštovaizdžio tvarkymo zonos Z3 (intensyvaus ūkininkavimo) grupę, dalis į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (gyvenamųjų vietovių) ir į U4 (bendro naudojimo, ir atskirųjų želdynų) grupes, dalis į neurbanizuojamą – M kraštovaizdžio tvarkymo zonos M4 (ūkinių miškų) grupę ir dalis į H (vandens ūkio) grupę.

Remiantis Specialiojo plano Aiškinamojo rašto 6.1 lentele „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“, Z3 – intensyvaus ūkininkavimo grupė, kurioje teikiamas prioritetas intensyvioms žemės ūkio teritorijoms, kurios nepasižymi gamtinėmis vertybėmis ar svarbiomis apsauginėmis funkcijomis. Minėtoje teritorijoje plėtojamas esamas tradicinis žemės ūkis, esama agrarinio kraštovaizdžio struktūra iš esmės nekeičiama; U1 – gyvenamųjų vietovių grupė, kurioje vyrauja gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, bendro naudojimo ir rekreacinės teritorijos su joms reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra; U4 – bendro naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijos, skirtos bendram viešam naudojimui (kapinės, aikštės, parkai, skverai, miesto sodai ir kiti želdynai); M4 – vyraujantys ūkiniai miškai (IV grupė). Tai – visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Palanki aplinka kaimo turizmo vystymui su intensyvios rekreacijos objektais; H – intensyvus ir tausojantis vandens ūkis, miškų ūkis, tausojantis žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija.

Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas galėtų būti keičiami pagal teisės aktus ir pagal šiuos Specialiojo plano sprendinius (tiek grafinius, tiek tekstinius).

Specialusis planas yra norminis administracinis aktas, aiškinamasis raštas yra šio norminio administracinio akto sudėtinė dalis. Specialusis planas numato ribojimus, taikomus keičiant pareiškėjo Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Žemės įstatymo (2023 m. sausio 4 d. redakcija) 23 straipsnio 1 dalis numatė, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus, o šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Žemės ūkio paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 19 punktas (2022 m. gruodžio 1 d. redakcija) nurodyta: „Kai numatoma įveisti mišką ar miškas užima daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.“

Taigi, Prašymo nagrinėjimo metu galioję teisės aktai numatė, jog žemės sklypo naudojimo paskirtis keičiama į miškų ūkio paskirtį, jeigu miškas užima daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto. Iš pareiškėjo Žemės sklypo išrašo matyti, kad Žemės sklype nėra jokių duomenų apie miško naudmenas ir apie tai, kad miškas užima daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties Žemės sklypo ploto.

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovės nuomone, buvo motyvuotai priimtas Potvarkis nekeisti ginčo Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, apie tai tinkamai informuojant pareiškėją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilęs dėl atsakovės atsisakymo keisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą.

Byloje nustatyta, kad J. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis – žemės ūkio, sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo plotas – 5,75 ha, iš kurio 5,1233 ha plotą sudaro žemės ūkio naudmenos, o 3,5170 ha plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre (3 t., b. l. 11-13).

2023 m. sausio 26 d. prašymu J. G. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo (toliau – ir Prašymas). Prašymu pareiškėjas pakartotinai prašė pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį, įvardinant miško žeme ( 3 t., b. l. 16).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2023 m. sausio 31 d. raštu Nr. A33(1)-977, atsakydama į J. G. 2023 m. sausio 27 d. registruotą prašymą Nr. A34(1)-756, informavo pareiškėją, kad dėl 2022 m. gegužės 26 d. prašymo Nr. A34(1)-4841 yra priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. KADI-1827 „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu pakartotinai pateiktas 2023 m. sausio 25 d. prašymas nagrinėjamas nebus (2 t., b. l. 177).

Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-1139-931/2024, kuriuo panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 31 d. atsakymą Nr. A33(1)-977 ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. G. 2023 m. sausio 26 d. prašymą „Dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo“.

Vykdant 2024 m. kovo 5 d. teismo sprendimą, atsakovė iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir priėmė byloje ginčijamą 2024-05-22 potvarkį Nr. M22-817, kuriuo atsisakė keisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į miškų ūkio paskirties žemę, nes pagal Bendrąjį planą dalis Žemės sklypo patenka į neurbanizuojamą – Z kraštovaizdžio tvarkymo zonos Z3 (intensyvaus ūkininkavimo) grupę, dalis į U urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos U1 (gyvenamųjų vietovių) ir į U4 (bendro naudojimo, ir atskirųjų želdynų) grupes, dalis į neurbanizuojamą – M kraštovaizdžio tvarkymo zonos M4 (ūkinių miškų) grupę ir dalis į H (vandens ūkio) grupę bei galiojantys teisės aktai numato, jog Žemės sklypo naudojimo paskirtis keičiama į miškų ūkio paskirtį, jeigu miškas užima daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties Žemės sklypo ploto (1 t., b. l. 20-23).

Nesutikimą su ginčijamu Potvarkiu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad miškas Žemės sklype įveistas teisėtai, o Bendrasis planas neatitinka realios situacijos, nes jame nepažymėtas pareiškėjo įveistas miškas, todėl šiuo planu vadovautis negalima.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (Akto redakcija galiojusi ginčo Potvarkio priėmimo metu) numatyta, kad pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o teritorijoje, kuriai detalieji planai ar žemės valdos projektai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Žemės ūkio paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 16 punkte (Akto redakcija galiojusi nuo 2024-03-16) nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype miškas gali būti įveisiamas nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo, kai žemės plotas, kuriame planuojama įveisti mišką, užims iki 90 procentų bendrojo žemės sklypo ploto. Aprašo 17 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai planuojama įveisti mišką ar miškas užima daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Pažymėtina, kad pareiškėjo Prašymas pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į miškų ūkio žemę, buvo grindžiamas tuo, kad Žemės sklype buvo įveistas miškas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą bei pareiškėjo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype įveisiant mišką, kuris užima iki 90 procentų bendrojo žemės sklypo ploto, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nekeičiami (Aprašo 16 p.). Ir priešingai, tais atvejais, kai numatoma įveisti mišką ar miškas užima daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Aprašo 17 p.).

Kaip jau buvo minėta, Žemės sklypo plotas yra 5,75 ha, o miško žemės plotas (įregistruotas Miškų valstybės kadastre), patenkantis į Žemės sklypą, sudaro 3,517 ha. Taigi, miško žemės plotas užima apie 61 procentus Žemės sklypo ploto, t. y. mažiau nei 90 procentų, todėl vadovaujantis Aprašo 17 punktu pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo žemės ūkio paskirties keitimas į miškų ūkio paskirtį nėra galimas.

Pažymėtina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis pareiškėjo Prašymo pateikimo, o ne Potvarkio priėmimo metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Prašymo pateikimo bei Potvarkio priėmimo metu nurodytas teisinis reglamentavimas iš esmės nepasikeitė, teismas nelaiko tai esminiu trūkumu, dėl kurio turėtų būti naikinamas atsakovės priimtas sprendimas.

Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024-05-22 potvarkis Nr. M22-817, kuriuo buvo atsisakyta keisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio) ir žemės naudojimo būdą į miškų ūkio paskirties žemę, yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, atsakovė nurodė taikytinus teisės aktus ir tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas Potvarkis atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, pagrįstas ne tik faktinėmis aplinkybėmis, bet ir teisės aktais, priimtas pagal atsakovei suteiktą kompetenciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Potvarkį, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.