Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B., jos atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Laimučio Zaukevičiaus skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. rugpjūčio 7 d. J. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 1 d. 15.39 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, 3,25 promilės alkoholinis girtumas, iškvietė policiją žinodama, kad pagalba jai nereikalinga. J. B. paskirta 400,00 Eur bauda.

6. Teismo posėdyje liudytoja E. B. parodė, kad tą dieną jos dukra J. B. ir jos sugyventinis J. Š. baliavojo pas kaimynus. Pirmas namo parėjo J. Š.. Tada atvažiavo policija. Po to parėjo ir J. B.. Parėjęs J. Š. sėdėjo virtuvėje. Kas buvo pas kaimynus nežino. Kažkas tarp jų įvyko pas kaimynus. J. Š., išgirdęs, kad kviečiama policija, parėjo namo. Tą dieną policija J. Š. išvežė. Yra buvę ir anksčiau, kad buvo kviečiama policija. J. Š. anksčiau buvo uždėta apykojė, buvo jam uždrausta artintis prie J. B.. J. Š. neblaivus pasidaro pyktas.

7. Teismo posėdyje liudytojas J. Š. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. abu su J. B. pas kaimynus baliavojo. Jis jai pasakė, kad eitų namo. Pasakė pykčiau. Ji nesutiko. Namo parėjo vienas ir sėdėjo ramiai virtuvėje. Atvažiavo policija. Policija pasakė, kad jis nepageidaujamas tuose namuose ir jį parvežė į jo namus, į Biržus. Tarp jo ir J. B. anksčiau yra buvę nesutarimų, yra pakėlęs ranką prieš ją. Už ką anksčiau buvo teistas neprisimena. J. B. pasakius, kad jis jai tada sakė „Nebandai pareiti žiurke, aš tave užmušiu“, teigė to neatsimenantis.

8. Teismo posėdyje liudytoja G. S. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, bet žino apie kokį įvykį iškviesta duoti parodymus. Nurodė, kad tą dieną pas ją namuose buvo atėję J. B. ir J. Š. pabaliavoti. J. Š. J. B. vadino visokiais žodžiais (žiurke, padla, ubage), sakė, kad užmuš. Grasino užmušti, papjauti. Sakė „žiurke, vis tiek tave užmušiu“. Tada ji pasakė J. B., kad kviestų policiją, kiek galima kęsti tokį elgesį. Ji ir iškvietė policiją. J. Š. išgėręs būna agresyvus. Girdėjo, kaip paskambinusi J. B. sako, kad negali pareiti namo. Mano, kad policija buvo kviesta teisingai, o bauda paskirta neteisingai. Anksčiau yra mačiusi kaip J. Š. smurtauja prieš J. B.. Pirmas namo išėjo J. Š.. Kas po to vyko jų kieme nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

10. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

11. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

12. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).

13. ANK 493 straipsnis yra įtrauktas į ANK XXIV skyrių, reglamentuojantį administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise ir atitinkamų specialiųjų tarnybų iškvietimas gali būti pripažįstamas ANK 493 straipsnyje numatytu nusižengimu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

14. Šioje byloje atsakomybėn patraukta J. B. kaltinama tuo, kad ji 2024 m. rugpjūčio 1 d. 15.39 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, 3,25 promilės alkoholinis girtumas, iškvietė policiją žinodama, kad pagalba jai nereikalinga. Tačiau susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, išklausęs atsakomybėn patrauktos J. B., liudytojų E. B., J. Š., G. S. parodymų, ir įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visetą teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys suteikia pagrindą manyti, kad J. B. pagrįstai kreipėsi į policijos pareigūnus ir pranešė jiems apie kito asmens, t. y. jos sugyventinio J. Š. galimai padarytą teisės pažeidimą.

15. Atsakomybėn patrauktos J. B. kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo policijos pareigūnai iš esmės grindžia tuo, kad J. B. į bylos nagrinėjimą neatvyko, nepateikė aiškaus ir išsamaus paaiškinimo įrodančio jos nekaltumą, bylos baigtimi ji nesirūpino. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, jog J. B. policiją kvietė žinodama, jog pagalba jai nereikalinga, ką patvirtino J. Š. ir E. B.. Pati J. B. buvo neblaivi, jai nustatytas net 3,25 promilės girtumas, todėl ir dėl to jos parodymai vertinami nepatikimais. Surašant administracinio nusižengimo protokolą J. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad policiją kvietė pagrįstai. Teismo posėdyje J. B. taip pat kaltės nepripažino, nurodė, kad policijos pagalba jai buvo reikalinga, nes J. Š. grasino ją užmušti, ji bijojo pareiti namo. Iš teismo posėdžio metu perklausyto Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad J. B. pranešė, kad prieš ją morališkai smurtauja sugyventinis J. Š., kad ji negali pareiti namo. Iš šio garso įrašo matyti, kad J. B. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad J. Š. jai pasakė „jei tu pareisi, tave užmušiu“. Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kažkas tarp J. B. ir J. Š. įvyko būnant pas kaimynus, iš kurių pirmas namo parėjo J. Š. ir, kad namuose J. Š. ramiai sėdėjo virtuvėje. Pats J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena, jog tada J. B. sakęs „Nebandai pareiti žiurke, aš tave užmušiu“, tačiau ir nepaneigė taip sakęs. Be to, J. Š. nurodė, kad anksčiau yra ne kartą pakėlęs ranką prieš J. B., t. y. yra smurtavęs. Liudytojos E. B. ir G. S. teismo posėdžio metu tvirtino, kad J. Š. ne kartą yra smurtavęs prieš J. B.. Liudytoja G. S. posėdžio metu parodė, kad J. Š. 2024 m. rugpjūčio 1 d. būdamas pas juos vadino visokiais žodžiais J. B. ir sakė, kad ją užmuš, papjaus, sakė „žiurke, vis tiek tave užmušiu“. Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo, esančio administracinio nusižengimo byloje, matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. J. B. sugyventiniui 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. B. buvo nustatytas 3,25 promilės alkoholinis girtumas, o J. Š. buvo nustatytas 3,07 promilės alkoholinis girtumas. Taigi ir J. B. ir J. Š. buvo apsvaigę nuo alkoholio, nustatytas panašus girtumas, todėl jų parodymai dėl patikimumo turėtų būti vertintini vienodai.

16. Savaime suprantama, kad nuo atsakomybėn patrauktos J. B. pranešimo iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo atitinkamas laiko tarpas, per kurį jos nurodytos aplinkybės pasikeitė – J. Š. jau buvo grįžęs iš kaimynų namo ir jau ramus sėdėjo virtuvėje. Tačiau tai nesuteikia pagrindo manyti, kad kreipimosi į policijos pareigūnus momentu J. B. tai darė nepagrįstai ir žinomai melagingai. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja E. B., kurios parodymais rėmėsi Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, paties incidento, kuris įvyko tarp J. B. ir J. Š. pas kaimynus, nematė ir negirdėjo.

17. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

18. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad J. B. nurodytu laiku t. y. 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir vietoje – (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, 3,25 promilės alkoholinis girtumas, iškvietė policiją žinodama, kad pagalba jai nereikalinga ir padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

19. Apibendrinant pirmiau išdėstytus duomenis matyti, kad jie suteikia pagrindą manyti, jog atsakomybėn patraukta J. B. pagrįstai kreipėsi į policijos pareigūnus siekdama pranešti jiems apie kito asmens (J. Š.) galimai padarytus teisės pažeidimus. Tokiu būdu atsakomybėn patrauktos J. B. veikoje nėra vieno iš atsakomybei pagal ANK 493 straipsnį kilti būtino subjektyviosios pusės elemento – tyčios, be ko jos administracinė atsakomybė negalima. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y. jog ji žinomai melagingai kvietė policijos pareigūnus. Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes byloje nėra surinkta patikimų ir abejonių nekeliančių J. B. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, įrodymų, t. y. neįrodyta, kad ji padarė administracinį nusižengimą, už kurį skundžiamu nutarimu jai paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda. Todėl J. B. skundas tenkintinas ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 644 ir 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

Pareiškėjos J. B. atstovo advokato Laimučio Zaukevičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.