- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-120-360/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30172-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-02-02 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, A. K. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nustatyta, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. nedelsiant privalo atlikti dalį laisvės atėmimo bausmės, tai yra 6 mėnesius. Likusios neatliktos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuosprendžiu iš A. K. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteista 13 739,99 Eur turinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2021-02-05 iki rugpjūčio 11 d., t. y. vasario 5 d., 11 d., 19 d., 20 d., 21 d., 27 d., kovo 6 d., 8 d., 9 d., 16 d., 17 d., 23 d., 25 d., 30 d., 31 d., balandžio 1 d., 2 d., 7 d., 8 d., 9 d., 10 d., 15 d., 16 d., 17 d., 18 d., 23 d., 24 d., 25 d., 26 d., gegužės 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 10 d., 11 d., 12 d., 17 d., 18 d., 19 d., 20 d., 25 d., 26 d., 27 d., 28 d., birželio 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 10 d., 11 d., 12 d., 18 d., 19 d., 20 d., 21 d., 26 d., 27 d., 28 d., liepos 3 d., 4 d., 5 d., 6 d., 12 d., 13 d., 14 d., 19 d., 20 d., 21 d., 22 d., 27 d., 28 d., 29 d., rugpjūčio 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 9 d., 10 d., 11 d., pagal darbo sutartį Nr. 179647 dirbdama „(duomenys neskelbtini)“ UAB parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kasininke-pardavėja, pasisavino jos žinioje buvusį, didelės vertės svetimą „(duomenys neskelbtini)“ UAB priklausantį turtą, t. y. pasinaudodama tuo, kad pirkėjai sumokėdavo už prekes ir neprašydavo kasininkės prekių kvitų, parduotuvės kasos kompiuterinėje programoje įvesdama jai patikėtą vyriausios kasininkės kodą anuliuodavo kvitą, realiai prekių negrąžinant ir pasiimant, pasisavinant sau kliento sumokėtą pinigų sumą. Taip A. K., pasinaudodama jai vyriausiosios kasininkės patikėtu kodu, jį suvesdama į kompiuterinę sistemą panaikindama kvitus, pasisavino didelės vertės svetimą turtą - 25 739,99 eurus.
Šalies argumentai
2. Nuteistosios A. K. gynėjas advokatas R. Jakštas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir A. K. paskirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteistą sumą sumažinti iki 22589,22 Eur.
2.1. Nurodo, kad byloje nebuvo aiškintasi dėl kitų nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių: pačio civilinio ieškovo neatsakingo, rizikingo ir net provokuojančio elgesio bei, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl sunkios turtinės padėties.
2.1.1. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti du UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai, A. P. ir R. Č.. Jų pareigybinėse instrukcijose tiesiogiai nurodyta stebėti ne tik galinčius prekes vogti pirkėjus, bet ir pačius įmonės darbuotojus. Neaišku, kodėl tokį ilgą laiką ši aplinkybė nebuvo pastebėta ir nustatyta, nes akivaizdu, kad nuolat didėjo dingusių prekių trūkumas. Neaišku, kodėl A. P. per programą tik rugpjūčio mėnesi pamatė, kad buvo anuliuoti keli kvitai, kurių sumos viršijo 400 eurų, nors tokiai sumai kvitų anuliuota buvo jau nuo vasario mėnesio. Akcentuotina, kad parduotuvėje kasdien yra atliekami atskirų prekių grupių patikrinimai, todėl neaišku, kodėl net pusmetį, esant tokiems dideliems trūkumams (25 000 eurų), nebuvo laiku pastebėtas prekių trūkumas. Šios aplinkybės neabejotinai įrodo neatsakingą pačio civilinio ieškovo darbuotojų elgesį, nes neabejotina, kad jiems tinkamai atliekant pareigas, nuteistosios veika būtų nutraukta anksčiau, kas tikėtina būtų sąlygoję jos veikos kvalifikavimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra duomenų, ar už tokį neatsakingą apsaugos darbuotojų darbą jiems nebuvo skirtos drausminės nuobaudos. Byloje netirtos aplinkybės, kada parduotuvėje buvo daryta prekių inventorizacija, koks prekių trūkumas buvo nustatytas ir kokių priemonių imtasi galimam prekių trūkumui šalinti.
2.1.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistoji skyrėsi, vyko įvairių šeimyninių dramų ir natūralu, kad buvęs sutuoktinis tuo metu neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, trūko pinigų elementariems buitiniams poreikiams patenkinti - valgiui, drabužiams, tai sukėlė nuteistajai depresiją, todėl šios aplinkybės neabejotinai sąlygojo tokį jos elgesį ir pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)” dirbo nuo 2020-06-01, daugiau nei 9 mėnesius nepadarė jokios nusikalstamos veikos, jai, kaip patikimai darbuotojai, vyriausioji kasininkė patikėjo savo kodą, tuo suteikdama teisę anksti ryte išdalinti į kasas pinigus ir nurodytu laikotarpiu nebuvo nė vieno pinigų dingimo atvejo. Ir tik stipriai pablogėjus jos asmeniniam gyvenimui ir turtinei padėčiai, prasidėjus skyrybų procesui, ji ryžosi nusikalstamai veikai.
2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad laiku užkardyta nusikalstama veika neabejotinai būtų lėmusi mažesnę ieškovo patirtą turtinę žalą. Civilinis ieškovas pareiškė iš dalies nepagrįstą ieškinį. Parduotuvėje dalis prekių buvo pardavinėjamos su nuolaida, nuolaidų suma nuteistosios anuliuotoms prekėms sudaro 3150, 77 eurus (1 t., b. l. 116-185). Akivaizdu, kad parduodant prekes su nuolaida ir vėliau anuliuojant prekių kvitus, nuolaidų suma iš pirkėjų nebuvo gauta, ieškovas patyrė mažesnę turtinę žalą, todėl patirta turtinė žala mažintina nurodyta suma iki 22 589,22 eurų (25739,99 Eur - 3150, 77 Eur = 22589,22 Eur). O tai reiškia. kad nuteistoji atlygino daugiau negu pusę padarytos turtinės žalos.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes, skirdamas bausmę, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2, 3 dalimis, privalėjo atsižvelgti. Realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laikomas formaliu ir aiškiai per griežtu. Nuteistoji prisipažindama padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Ji augina du mažamečius vaikus. Viena dukra dar yra maitinama motinos pienu. Be to, jei vaikus prižiūrės vaiko tėvas, jis bus priverstas nedirbti, todėl šeima negaus pajamų ir neturės galimybės vaikus išlaikyti (BK 62 straipsnio 2 dalis). Buvęs vyras dukros tėvas neturi net elementarių įgūdžių prižiūrėti savo dukrą, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Skyrybų proceso, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistajai buvo diagnozuota depresija. Nurodytos aplinkybes priskirtinos prie išimtinių aplinkybių. Realios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl jai skirtina švelnesnė nei numato įstatymas, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Manoma, kad yra įstatyminis pagrindas taikyti BK 62 straipsnį, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajai paskirta bausme, prašoma skirti švelnesnę nei numato įstatymas.
5. 2023-06-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023-04-27 Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas BK 183 straipsnis, jo 2 dalis išdėstyta taip: „Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų”. Šiuo įstatymu pakeisto BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį aptartas BK pakeitimas nekeičia – A. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą (pagal nuo 2018-01-01 galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, 400 MGL yra 20 000 Eur), tačiau naujoji BK 183 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nuteistosios padėtį – sankcijoje sušvelninta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba, numatytos ir alternatyvios, švelnesnės bausmės rūšys.
7. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
8. Apeliaciniame skunde prašoma skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Pasikeitus įstatymui, atsiradus alternatyvioms bausmės rūšims, atsirado pagrindas tokį apeliacinio skundo prašymą tenkinti. Kvalifikuojant A. K. veiką pagal naują, nuteistajai palankesnę redakciją, skiriant nuteistajai bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje. Nuteistoji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. A. K. šiuo metu jau atlygino didžiąją dalį turtinės žalos, kas taip pat buvo pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantė nusikaltimo padarymo metu laikoma neteista, administracine tvarka nebausta, turi mažamečių vaikų, nagrinėjant bylą, laukėsi trečio vaiko. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad baudos bausmę skirti nuteistajai, kuri ir taip turi atlyginti didelę turtinę žalą, netikslinga, A. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, nustatant švelnesnį nei vidurkis bausmės terminą taip pat taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.
9. Apeliaciniame skunde manoma, jog byloje galėjo būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nusikalstamai veikai įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas civilinio ieškovo elgesys, kadangi nebuvo laiku pastebėtas prekių trūkumas, apsaugos darbuotojams tinkamai atliekant pareigas, nuteistosios veika būtų nutraukta anksčiau, kas tikėtina būtų sąlygoję jos veikos kvalifikavimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, netirtos aplinkybės, kada parduotuvėje buvo daryta prekių inventorizacija, koks prekių trūkumas buvo nustatytas ir kokių priemonių imtasi galimam prekių trūkumui šalinti. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju nėra jokių faktinių duomenų apie pavojingus, rizikingus, prieštaraujančius moralės normoms ar kitokius provokuojančius civilinio ieškovo (jo darbuotojų) veiksmus prieš A. K.. Aplinkybė, jog operatyviai nebuvo pastebėtas prekių trūkumas ar apsaugos darbuotojai nepastebėjo, jog parduotuvės darbuotoja pati atlieka nusikalstamus veiksmus, negali būti laikoma rizikinga ar apeliantę nusikalsti provokavusia situacija. Pati A. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 metų vasario mėnesį sugalvojo pasisavinti pinigų iš darbovietės. Teisiamajame posėdyje A. K. savo nusikalstamą poelgį teisino susiklosčiusia šeimynine situacija, sunkia finansine padėtimi, skyrybų procesu, pinigų poreikiu dukrai, būstui išlaikyti. Nagrinėjamo įvykio metu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, kurie skatintų nuteistąją nusikalsti.
10. Apeliaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, kad A. K. turėtų būto pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji nusikalto dėl sunkios turtinės padėties, kadangi ji tuo laikotarpiu skyrėsi, buvęs sutuoktinis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, trūko pinigų buitiniams poreikiams (valgiui, drabužiams), tai sukėlė depresiją. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistosios nusikalstamą veiką nulėmė sunki jos turtinė ar beviltiška padėtis. A. K. nusikalstamos veikos darymo metu dirbo, gavo pastovias pajamas. Vien tai, kad nuteistoji išgyveno skyrybų procesą, buvęs sutuoktinis, kaip teigiama, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, A. K. nusikalstami veiksmai truko keletą mėnesių, ji, pasinaudodama jai vyriausiosios kasininkės patikėtu kodu, pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Kaip nurodė pati nuteistoji, pasisavintus pinigus ji leido ne tik pragyvenimo reikmėms, bet ir remontui, taupė. Taigi A. K. nėra jokio pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininkės padėties.
11. Apeliaciniame skunde užsimenama, kad civilinis ieškinys iš dalies nepagrįstas, kadangi dėl taikytų nuolaidų anuliuojant kvitus, nuolaidų suma iš pirkėjų nebuvo gauta, civilinis ieškovas patyrė mažesnę turtinę žalą, kuri turėtų būti mažinama iki 22589,22 Eur bei atsižvelgiama, jog nuteistoji atlygino daugiau negu pusę padarytos turtinės žalos. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Byloje civiliniu ieškiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš A. K. 25 739,99 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 39-40). Pateikti civilinį ieškinį pagrindžiantys duomenys apie nuteistosios atitinkamais laikotarpiais anuliuotus kvitus, kai realiai prekės negrąžintos, o klientų sumokėtos būtent kvituose nurodytos pinigų sumos pasisavintos. Pati A. K. su civilinio ieškinio dydžiu sutiko, nurodė, jog tikslios pasisavintų pinigų sumos nefiksavo ir nesirašė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog priteisiant turtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kokia dalis turtinės žalos buvo padengta. Aplinkybė, jog dalis žalos atlyginta, pripažinta ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistosios A. K. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-02-02 nuosprendį pakeisti ir A. K. veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir A. K. nustatyti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.