Kauno apygardos teismo nutartis

2025-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-169-530/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-09
Bylos Nr.
eAN2-169-530/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01671-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pažeidėjas
V. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-169-530/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01671-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.16; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. Institucijos 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda, už tai, kad jis būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, tai yra siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu (2024 m. kovo 2 d. 15 val. 12 min., nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas.

2. Nesutikdamas su Institucijos jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda V. R. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau šis 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi V. R. skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad V. R. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra įrodytas bei kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, dėl ko keisti ar naikinti Institucijos priimto nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

3. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, V. R. pateikė du apeliacinius skundus 2025 m. balandžio 28 d., ir 2025 m. balandžio 29 d. dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutarties. Apylinkės teismo teisėjos rezoliucija abu skundai priimti, pažymint, jog paskesnis skundo papildymas laikytinas pirmojo skundo dalimi bei abu skundai persiųsti nagrinėti Kauno apygardos teismui. Taigi iš esmės identiškuose skunduose aukštesnės instancijos teismui V. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunduose pateikė esmines aplinkybes, kurias prašo įvertinti: 1) nurodyto pažeidimo padarymo vietoje nebuvo ir toje vietoje negalėjo būti įvykdytas nurodymas pateikti duomenis apie vairuotoją; 2) buvo prašęs institucijos atnaujinti terminą duomenų apie vairuotoją pateikimui; 3) pranešimą apie administracinį nusižengimą gavo realiai tik kartu su nepasirašytu administracinio nusižengimo protokolu ir iškart ėmėsi veiksmų; 4) neturėjo galimybės laiku pateikti duomenų apie vairuotoją, nes Institucija neįsitikino, jog jos siųsti pranešimai buvo realiai gauti, o po nepasirašyto 2024 m. gegužės 8 d. protokolo surašymo Institucija, gavusi prašymą atnaujinti duomenų apie vairuotoją pateikimo terminą, jo neatnaujino; 5) duomenys apie vairuotoją buvo pateikti iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo iš esmės teisme. Teigia, kad šių esminių aplinkybių teismas nenagrinėjo, nevertino ir jų nepaneigė.

3.2. Atkreipė dėmesį, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga pateikti duomenis apie vairuotoją yra siejama su konkretaus pareigūno pateiktu reikalavimu tokius duomenis pateikti, o ne su anonimiškai suformuotu institucijos pranešimu apie pažeidimą, kas buvo šiuo atveju. Pabrėžia, kad informacija pateikiama tik jos reikalavusiam pareigūnui, o ne Institucijai (nenurodant pareigūno).

3.3. Mano, kad pateiktas klaidingas ANK 611 straipsnio taikymo aiškinimas, kadangi pareiga pateikti duomenis nėra formali – atsakomybė kyla tik tada, kai: pranešimas buvo realiai gautas, ir duomenys tyčia nepateikti. Nagrinėjamoje byloje apelianto elgesys (prašymas atnaujinti terminą, pastangos pateikti duomenis ir vėlesnis jų pateikimas) aiškiai rodo, kad tyčios nevykdyti pareigų nebuvo. Šios aplinkybės buvo išsakytos bylos nagrinėjimo metu ir baigiamosiose kalbose, tačiau nebuvo įvertintos. ANK nustatyto pareigą Institucijos pareigūnams objektyviai ir visapusiškai ištirti administracinius nusižengimus. Institucija turi valdingus įgalinimus, priėjimą prie valstybės registrų, juo labiau kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys yra viešai skelbiami, kaip ir vadovo telefono numeris. Taigi tiriant administracinį nusižengimą dėl informacijos nepateikimo po pranešimo gavimo yra protinga įsitinkinti ar tokį pranešimą adresatas gavo. Byloje nėra duomenų, kad Institucijos pareigūnai būtų įsitikinę pranešimo gavimu. Todėl sistemiškai vertinant pareigūnų veiksmus galimai nusižengimas buvo ištirtas netinkamai, neįvertintos svarbios aplinkybės, o viso labo formaliai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

3.4. V. R. teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai ir laiku susipažinti su visa administracinio nusižengimo byla – pateiktas tik bendrinis nurodymas susipažinti per epolicija.lt sistemą, nesuteikus visų dokumentų pilnoje apimtyje. Taip pažeista teisė į veiksmingą gynybą, įtvirtinta ANK 641 straipsnyje ir bendruosiuose proceso principuose. Be to, Institucijos protokole nurodomu pažeidimo padarymo laiku 2024 m. kovo 18 d. 08 val. 00 min. nėra suėjęs penkių darbo dienų terminas informacijai apie vairuotoją pateikti. Nutarime nurodytas inkriminuojamo pažeidimo padarymo laikas 2024 m. kovo 18 d. 08 val. 00 min. yra tik penktosios darbo dienos pradžia, kurios bėgyje galėjo būti teikiami duomenys pagal Institucijos 2024 m. kovo 9 d. išsiųstą pranešimą.

3.5. Taip pat ginčijamos aplinkybės dėl neteisingai nurodytos pažeidimo padarymo vietos, kadangi Institucijos nutarime nurodoma pažeidimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šių aplinkybių nevertino dėl ko skundžiama teismo nutartis negali būti teisėta ir pagrįsta. Atkreipė dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1409-961/2024 (Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01671-2024-4) konstatuotas aplinkybes apie nusižengimo padarymo vietą.

3.6. Pažymėjo ir tai, kad net ir laiku gavus siųstus pranešimus, jei jie elektroniniame pašte nebūtų patekę į brukalo (SPAM) aplanką, juridinio asmens vadovas turėtų pakankamą ir teisėtą pagrindą abejoti nepasirašytų pranešimų tikrumu. Teismas turėjo įvertinti, kaip Institucija vykdo jai teisės aktuose nustatytą pareigą, kylančią iš SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad juridiniam asmeniui pateikiami konkrečių pareigūnų reikalavimai pateikti informaciją, yra nepasirašyti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kviesti tuos pareigūnus į teismo posėdį, kad būtų paaiškinta apie pranešimų bei protokolų formavimo aplinkybes ir jų turinį, jo atitikimą SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Todėl teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė apie atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvimą apelianto veiksmuose. Taip pat nesutinkama su tuo, jog teismo posėdžio metu V. R. patvirtino, jog elektroninius laiškus gaudavo, tačiau jam teikiami protokolai ir pranešimai būdavo nepasirašyti, todėl į juos neteikė atsakymo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į V. R. skundus Institucijos atstovas prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundus atmesti kaip nepagrįstus.

4.1. Atsiliepime nurodo, jog apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde pateiktame apylinkės teismui. Apeliaciniuose skunduose yra nurodyti visi tie patys argumentai, kurie išsamiai ir visapusiškai buvo aptarti ir išnagrinėti pirmos instancijos teisme vykusiuose žodiniuose bylos nagrinėjimo posėdžiuose. Visi šie duomenys yra išnagrinėti pilna apimtimi, įvertinti pirmos instancijos teismo ir apie tai yra pasisakyti priimtoje teismo nutartyje.

4.2. Institucija prašo aukštesnės instancijos teismo vadovautis Institucijos pirmos instancijos teismui pateiktu atsiliepimu. Papildomai nurodė dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos, jog tiek Institucijos buveinės vieta, tiek ir juridinio asmens buveinės vieta yra tinkama nusižengimo padarymo vieta, kadangi traktuotina, jog juridinis asmuo padarė nusižengimą neveikimu, t. y. neišsiųsdamas duomenų iš savo buveinės/ neatsiųsdamas duomenų į Institucijos buveinę.

4.3. Atsiliepime pabrėžė, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. R. apeliaciniai skundai netenkinami.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. R. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda. Skunde pažymėdamas, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir padarė bylos duomenų visuma nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie skundų argumentai nepagrįsti.

7. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

8. Patikrinus skundžiamus Institucijos ir apylinkės teismo procesinius sprendimus tinkamo teisės normų taikymo aspektu konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje visos aplinkybės visapusiškai ir objektyviai ištirtos, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti, neturi. Pagal bylos duomenis ir V. R. skunduose nurodytus argumentus (iš esmės analogiškus argumentus V. R. nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo, kuriuos teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai atmetė) nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, pateikdamas savitą nagrinėjamos situacijos vertinimą, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamai bylai aktualios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, be kita ko, nustatančio ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų teises ir pareigas bei pagrindinius su transporto priemonių valdymu susijusius reikalavimus, nuostatos. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

10. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

11. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti (ANK 573 straipsnis 4 dalis).

12. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2024 m. kovo 2 d., 15:12 val. (duomenys neskelbtini), automatiniu būdu (duomenys neskelbtini) ROIK (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad transporto priemonė Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 89 km/h greičiu, kai leistinas greitis 60 km/h, t. y. viršijo leistiną greitį 26 km/h įvertinus prietaiso paklaidą. Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gauti duomenys, kad Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)@yahoo.com. Nusižengimas užfiksuotas automatiniu būdu, dėl šios priežasties, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apie užfiksuotą administracinį nusižengimą pranešta juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui valstybės registruose (Juridinių asmenų registre) deklaruotu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini)@yahoo.com 2024 m. kovo 9 d., 15:15 val. išsiunčiant pranešimą dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, bei vairuotojo duomenų pateikimo. 2024 m. balandžio 10 d. 07:29 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės registruose (Juridinių asmenų registre) deklaruotu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini)@yahoo.com pakartotinai buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, bei vairuotojo duomenų pateikimo. V. R., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, į minėtus pranešimus tinkamai nereagavo, reikalaujamų duomenų nepateikė, dėl ko 2024 m. gegužės 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiųstas asmeniui tuo pačiu elektroniniu paštu gautu iš valstybinių registrų ir atitinkančiu ANK 573 straipsnio kriterijus. Po ko, 2024 m. birželio 25 d., gavus V. R. prašymą, atsižvelgiant į jame išdėstytas pastabas, 2024 m. liepos 31 d. surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pataisyta administracinio nusižengimo vieta ir data. Šis administracinio nusižengimo protokolas tą pačią 2024 m. liepos 31 d. išsiųstas asmeniui elektroniniu paštu gautu iš valstybinių registrų ir atitinkančiu ANK 573 straipsnio kriterijus. Šiuo nurodymu asmeniui buvo pasiūlyta sumokėti pusė minimalios nuobaudos iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo Institucija 2024 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino V. R. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

13. Taigi, Institucija, nustačiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštas yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose (registruose), turėjo pagrindą siųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualius procesinius dokumentus nurodytu el. pašto adresu. Tai taip pat sudarė pagrindą V. R. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, tikrinti minėtą el. pašto adresą bei imtis atitinkamų veiksmų gavus Institucijos el. laiškus. Tokią poziciją iš esmės formuoja ir kasacinis teismas nurodydamas, kad pranešimų dėl juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone padarytų administracinių nusižengimų siuntimas juridinio asmens vadovui juridinio asmens elektroniniu paštu, pateiktu Juridinių asmenų registrui ir realiai egzistuojančiu bei naudojamu, atitinka ANK 611 straipsnio 2 dalies ir 573 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2025).

14. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad V. R. iš esmės neginčijo to, kad jis naudojasi savo elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini)@yahoo.com ir jam siųstus el. laiškus gauna. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtina tai, kad gavęs 2024 m. gegužės 8 d. administracinio nusižengimo protokolą, šis 2024 m. birželio 25 d. pateikė prašymą Institucijai, kuriame be kita ko nurodė bylos medžiagą susipažinimui pateikti jam tuo pačiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@yahoo.com. Dėl ko nei Institucijai, nei pirmosios instancijos teismui, nei aukštesnės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog pastarasis gavo ir jam elektroniniu paštu siųstus pranešimus apie jo pareigą pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Juolab, kad administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, jog pranešimai dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo su reikalavimu pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrų centre deklaruotu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini)@yahoo.com buvo siųsti net du kartus: pirmą kartą – 2024 m. kovo 9 d., 15:15 val., antra kartą – 2024 m. balandžio 10 d. 07:29 val. Apygardos teismo vertinimu, V. R. naudojasi minėtu elektroninio pašto adresu ir turėjo laiku pastebėti jam Institucijos išsiųstus pranešimus su reikalavimu. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas kaip pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad Institucija, išsiuntusi reikalavimus dėl duomenų pateikimo elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose – nepažeidė ANK 573 straipsnio nuostatų reglamentuojančių tinkamą procesinių dokumentų įteikimą. Todėl apelianto teikiamos interpretacijos šiuo klausimu, jog jis minėtų pranešimų galbūt nematė, kadangi jie nukeliavo į „šlamšto aplanką“, ar kad pranešimai neatitiko dokumentui keliamų oficialumo reikalavimų, nes buvo nepasirašyti, todėl dėmesio į tokius pranešimus nekreipė, apeliacinės instancijos teismo kaip ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikytini tik gynybine V. R. pozicija siekiant grįžti į pirminę proceso stadiją.

15. Institucija, pranešimą išsiuntusi tinkamu, ANK nustatytu būdu, atlikti tam tikrus papildomus veiksmus, siekiant įsitikinti, jog siųstas pranešimas adresatą pasiekė ir jis jį perskaitė, kaip tai skunde nurodo V. R., neprivalo, o duomenų, kad siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje nebuvo gauta. Todėl skunduose nurodytos aplinkybės, jog administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo užtikrinti pranešimų gavimo fakto patvirtinimą pati Institucija nebuvo aktyvi, nesiėmė priemonių kitu būdu susisiekti su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, atmestini kaip nepagrįsti. Iš nagrinėjamos elektroninės bylos medžiagos nėra duomenų patvirtinančių, kad elektroninio pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Priešingai, vėlesnis V. R. kontaktavimas su Institucija vyko būtent nurodytu el. paštu. Vadinasi, V. R. būdamas bendrovės vadovas, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi gaunami pranešimai įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu registrų centre, t. y. turėjo būti itin apdairus ir dėmesingas, atidžiai tikrinti minėtą elektroninio pašto dėžutę, o to nedarius, prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes.

16. Apeliantas itin siaurai suvokia SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų konkrečių subjektų reikalavimų vykdymą, jo manymu, pranešimas turi būti pateiktas konkretaus pareigūno ir jis privalo būti pasirašytas. Visgi, toks įstatymo aiškinimas iš esmės prasilenkia su administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi. ANK 611 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas (nutarimas) nepasirašomas, dėl ko ir automatiškai suformuotas pranešimas taip pat nėra pasirašomas. Kaip matyti, V. R. siųstuose pranešimuose aiškiai nurodyta, jog pranešimas suformuotas automatiškai Administracinių nusižengimų registre. Būtent šias aplinkybes apie automatinį pranešimų generavimą sistemoje teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos atstovė teikdama paaiškinimus teismui bei nurodydama, kad sistema veikia automatiškai. Dėl ko abejoti gautų pranešimų autentiškumu, bei juose nurodytų reikalavimų privalomumu apeliantas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste pažymint ir tai, jog ir pats apeliantas būdamas itin apdairus ar atsargus galėjo imtis aktyvių priemonių ir pasidomėti jam siunčiamų pranešimų aplinkybėmis kreipdamasis į tam įgaliotą instituciją, o ne sąmoningai tyčia ignoruoti gaunamus pranešimus. Taigi, abejoti ANK 431 straipsnio 1 dalies subjektyviosios pusės požymio – kaltės buvimu apelianto veiksmuose, nėra pagrindo.

17. Atitinkamai, V. R. neįvykdžius pareigos pateikti duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, per įstatymo nustatytą terminą (5 darbo dienas), jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pradžioje 2024 m. gegužės 8 d., vėliau panaikintas ir surašytas naujas 2024 m. liepos 31 d., kuriame pataisyta administracinio nusižengimo vieta ir data, bei 2024 m. rugsėjo 25 d. priimtas nutarimas. Nors apeliantas kritiškai vertina šiuos jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus, iš esmės ir toliau įžvelgdamas juose esančius tam tikrus neatitikimus dėl pažeidimo padarymo vietos ir laiko, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad V. R. ANK 431 straipsnio 1 dalyje inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, jokių abejonių nekelia ir asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia.

18. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis pranešimas dėl duomenų pateikimo V. R. išsiųstas 2024 m. kovo 9 d., tai terminas per kurį asmuo privalėjo pateikti šiuos duomenis suėjo 2024 m. kovo 18 d., kas atitinkamai ir nurodyta nutarime. Akivaizdu, jog V. R. nei iki 2024 m. kovo 18 d. nei vėliau, 2024 m. birželio mėnesį teikdamas įvairius raštus, nusiskundimus Institucijai savo pareigos, numatytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje neįvykdė, vietoj to, akcentuodamas būtinybę pratęsti terminą šios pareigos įgyvendinimui. Tačiau pagal esamą teisinį reglamentavimą, tokios galimybės, kaip termino atnaujinimas vairuotojo duomenims pateikti, nėra. Įstatymas aiškiai nubrėžia laiko ribą per kurią juridinio asmens atstovas turi pateikti duomenis ir jokių išimčių susijusių su termino atidėjimu ar atnaujinimu šis įstatymas nenumato. Tuo tarpu dėl pažeidimo padarymo vietos sutiktina su Institucijos atsiliepime dėstoma pozicija, jog ANK 431 straipsnyje numatyto nusižengimo vieta gali būti nurodyta dvejopa, t. y. nusižengimuose už duomenų neteikimą nusižengimo vieta gali būti Institucijos, kuri prašo pateikti duomenis buveinės vieta arba juridinio asmens, iš kurio prašome pateikti duomenis, buveinės vieta. Tiek Institucijos buveinės vieta tiek ir juridinio asmens buveinės vieta yra tinkama nusižengimo padarymo vieta, kadangi traktuotina, jog juridinis asmuo padarė nusižengimą neveikimu, t. y. neišsiųsdamas duomenų iš savo buveinės/ neatsiųsdamas duomenų į Institucijos buveinę. Šios išvados nekeičia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1409-961/2024 (Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01671-2024-4) dėl bylos teismingumo.

19. Nepagrįstais laikytini ir tie skundo argumentai, kuriais apeliuojama į V. R. procesinių teisių susipažinti su bylos medžiaga pažeidimus. Elektroninės bylos duomenys patvirtina, kad gavus V. R. paklausimą, pastarajam 2024 m. birželio 25 d. pateiktas oficialus raštas – atsakymas dėl duomenų pateikimo ir pridėti atitinkami duomenys iš administracinių nusižengimų registro (10 lapų). Be to, papildomai 2024 m. birželio 25 d. el. laišku išaiškinta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, tinklapyje https://www.epolicija.lt/. Dar labiau, 2024 m. liepos 11 d. Policijos departamento Informacijos teikimo skyrius pareiškėjui suteikė visą bylos medžiagą susipažinti, t. y. dar iki 2024 m. liepos 31 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Taigi, jokie procesinių teisių pažeidimai šiuo atveju nefiksuojami.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys neabejotinai įrodo, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija ėmėsi visų priemonių informuoti juridinį asmenį (jo vadovą) apie juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone padarytą pažeidimą ir jo pareigą nurodyti asmens, kuriam priklauso automobilis, duomenis. Pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas įstatyme nurodytu būdu (ANK 573 straipsnis), jame buvo aiškiai nurodyta, kokią informaciją, kam ir per kokį terminą reikalinga pateikti. Elektroninės administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo siųsti pranešimai yra funkcionalus, aktyvus ir naudojamas, todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. R. 2024 m. kovo 9 d., 15:15 val., bei 2024 m. balandžio 10 d. 07:29 val. pranešimus gavo, bet pareigos pateikti duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, per įstatymo nustatytą terminą neįvykdė ir prašomų duomenų laiku nepateikė. V. R., kaip įmonės vadovas, turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešuose registruose, gaunami pranešimai ir vykdomi juose nurodyti įpareigojimai. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti V. R. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo V. R. veikoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė