- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-564-185-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Evaldas Vanagas, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- E. T., A. D., S.
- Nukentėjusysis
- A. S., R. S.
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-185-2008-59
Teisėjas Virginijus Skaraitis Procesinio dokumento kategorija 1.2.4; 1.2.4.5.
2.4.6.3.1; 2.4.6.3.4.
2008 m. gruodžio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. T., nukentėjusiosios R. S., nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirtas laisvės apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką tęsti darbą;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką tęsti darbą;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirtas laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką tęsti darbą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė laisvės apribojimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką tęsti darbą;
A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymius;
S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką tęsti darbą.
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b pp., už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. S. padarytą turtinę žalą, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš nuteistojo A. D. priteista 1430 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt litų) neturtinės žalos nukentėjusiajai R. S., kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Iš nuteistojo S. B. priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos nukentėjusiajai R. S., kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Iš nuteistųjų E. T. ir A. V. solidariai priteista 179,44 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt devyni litai 44 ct) turtinės žalos bei 8000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) neturtinės žalos nukentėjusiajam A. S., kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Iš nuteistųjų E. T. ir A. V. priteista po 976,37 Lt (devyni šimtai septyniasdešimt šeši litai 37 ct.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kupiškio skyriui nukentėjusiojo A. S. ligos pašalpai apmokėti.
Iš nuteistųjų A. D., S. B. priteista po 75 Lt (septyniasdešimt penkis litus) R. S. turėtoms išlaidoms už advokato padėjėjo paslaugas.
Iš nuteistųjų E. T. ir A. V. priteista po 75 Lt (septyniasdešimt penkis litus) A. S. už advokato padėjėjo paslaugas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 21 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), R. ir A. S. gyvenamajame name, ranka vieną kartą sudavė R. S. į veidą ir išmušė dantį, tuo nukentėjusiajai R. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.
A. D. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. gegužės 21 d. apie 19 val. Butrimų k., Subačiaus sen., Kupiškio r., Renatos ir A. S. gyvenamajame name, pagrobė svetimą – R. S. bendros 380 Lt vertės grotuvą „Vido“ su trimis garso kolonėlėmis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, išėjo į Renatos ir A. S. gyvenamojo namo kiemą, metaliniu strypu išdaužė tris namo langų stiklus, sulaužė jų rėmus, taip savo vandališkais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, padarė nukentėjusiajai R. S. 150 Lt turtinę žalą.
S. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 21 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) R. ir A. S. gyvenamajame name pagrobė 600 Lt vertės R. S. motopjūklą „Husqvarna XP 254“.
A. V. ir E. T. nuteisti už tai, kad 2006 m. gegužės 21 d. apie 19 val. Butrimų k., Subačiaus sen., Kupiškio r., Renatos ir A. S. gyvenamosios sodybos kieme, bendrais įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, rankomis ir kojomis A. S. sudavė iki 14 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami kairės pusės 8 ir 10 šonkaulių lūžius, trauminį kraujo ir oro susikaupimą krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, šiais veiksmais nukentėjusiajam A. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. prašo:
1. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti ir pagal
Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. išteisinti.
2. Jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų išvados, kad vartojo smurtą prieš
A. S. ir būtent jo smūgiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuomet teismo prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų išvados, kad yra kaltas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų ar BK 138 str. 1 d. numatytos veikos padarymo, tuomet prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba, jeigu teismas prieitų išvados, kad skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo, tuomet prašo sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį iki minimalios sankcijoje nustatytos jos ribos ir bausmės vykdymą atidėti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., objektyviosios bei subjektyviosios pusės elementų, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino jo nenaudai, tokiu būdu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Neigia sudavęs A. S. smūgius rankomis, kojomis ar kitokiu būdu bei atlikęs dėl chuliganiškų paskatų viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus. Į įvykio vietą antrą kartą važiavo susitarti dėl R. S. padarytos žalos (jai buvo išmuštas dantis) atlyginimo. Kiti asmenys kartu važiavo tik gynybos tikslais, jeigu sodyboje buvę asmenys elgtųsi agresyviai. Tačiau sodyboje buvę asmenys dėl žalos atlyginimo nesitarė, jie savo elgesiu "iššaukė" konfliktą.
Teismas kaltę grindė nepilnamečio liudytojo D. S. teisme duotais parodymais, jog matė jį suduodant tėvui A. S. ne mažiau dviejų smūgių. Beje, ikiteisminio tyrimo metu D. S. davė visiškai priešingus parodymus – nematė, jog jis jo tėvą būtų mušęs ar ką kita jam daręs, matė tik tai, kad jo tėvą mušė grupė (o ne du, kaip teismas nurodė nuosprendyje) jaunuolių. D. S. teismui paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui melavo, nes bijojo spaudimo, tačiau į teismo klausimą pats atsakė, kad jokio spaudimo nebuvo. D. S. parodymų teisme keitimas vertintinas kaip siekimas, kad tėvas A. S. gautų turtinės naudos, patenkinant ieškinį. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja kito liudytojo – E. V. parodymams: D. S. nurodė, kad jis A. S. nusivijo link miško, o E. V. nurodo, kad link miško nusivijo jį.
Kaltė pagrįsta taip pat nukentėjusiojo A. S. teisme išsakyta prielaida, kad smūgius sudavė jis: prieš smūgį, po kurio jis nepamena kas vyko, netoli savęs matė jį bei kitus asmenis, tačiau, geriausiai matė jo veidą ir todėl mano, jog suduoti galėjo jis. Kitų asmenų, kurie būtų matę jį vartojant smurtą prieš A. S., nėra.
Be to, jo ir A. V. veiksmai buvo vertinami neapibrėžta tyčia, o tokiu atveju kiekvienas atsako už tas pasekmes, kurias sukėlė kiekvieno konkretūs veiksmai, t.y. teismas turėjo įrodyti į kurias vietas sudavė jis ir A. V.. Tai įvertinus, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 138 str. 1 d., t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl asmeninių priežasčių. Viešoji tvarka pažeista nebuvo, nes visa tai vyko privačioje namų valdoje, o ne viešojoje vietoje, konflikte dalyvavo visi tarpusavyje susijęs asmenys.
Jei teismas padarytų išvadą, kad veika kvalifikuota teisingai, bausmė turėtų būti švelnintina. Teismas turėjo atsižvelgti į visas įvykio aplinkybes: į konflikte dalyvavusių asmenų provokuojantį elgesį, į jo asmenybę. Yra vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai, vienintelis išlaiko šeimą, kurioje yra 5 mažamečiai vaikai, vienas iš jų naujagimis, gimęs 2008-01-25 bei nedirbanti ir pogimdymine depresija serganti sutuoktinė. Žmona negalės viena pasirūpinti ūkiu. Padeda savo neįgaliai (antros grupės invalidei) motinai J. T., kuriai dėl jos sunkios sveikatos būklės, atsiradusios po insulto, reikalinga jo pagalba: nuvežti būtinių poreikių tenkinimui į Panevėžio miestą (ji gyvena kaime), pas gydytojus, tame tarpe ir į Kauną. Motina naudotis visuomeniniu transportu dėl jos sveikatos būklės negali, kitų vaikų, galinčių jai padėti, motina neturi - yra tik nepilnametė sesuo, kuri gyvena kartu su motina. Taigi, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas bei vienintelis, galintis tinkamai pasirūpinti pagalbos reikalinga sutuoktine ir motina.
Atsižvelgiant į nurodytos bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo principu, proporcingumo ir adekvatumo kriterijais, mano, kad yra pagrindas padaryti išvadą, jog ateityje nusikaltimų nedarys ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, taikant BK 75 str. Bausmės tikslas nėra sužlugdyti nusikaltimą padariusį asmenį ir jo šeimą, o tik jį ir kitus asmenis tinkamai nubausti ir paveikti, kad šie laikytųsi įstatymų, gerbtų nustatytas taisykles ir nedarytų naujų nusikaltimų. Tuo tarpu, pasiuntus realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę 2 metams, jis ir jo šeima būtų sužlugdyti moraliai, pažeisti socialiniai ryšiai su šeima. Tokios pasekmės būtų neadekvačios.
Nesant kitų galimybių švelninti baudžiamąją atsakomybę, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, t.y. skirti švelnesnę, nei sankcijoje nustatytą bausmę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. S. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendį ir:
1. iš nuteistųjų E. T. ir A. V. solidariai jam priteisti 555 Lt turtinei ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, viso - 20555 Lt;
2. iš nuteistųjų E. T. ir A. V. priteisti po 200 Lt advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
Baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 555 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas iš E. T. ir A. V. solidariai priteisė tik 179,44 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Padarytą 555 Lt dydžio turtinę žalą sudaro: 168 Lt išlaidos medikamentams, 187 Lt kelionės išlaidos ir 200 Lt kitos išlaidos, susijusios su gydymu. Teismui pateikė visus kasos čekius už vaistus, dokumentais pagrindė kelionės išlaidas, todėl nepagrįsta teismo išvada ieškinį tenkinti tik 93,94 Lt sumai, motyvuojant, kad dalyje čekių nėra suprantama už ką sumokėta, o dalis čekių neįskaitoma. Nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei dveji metai, todėl dalis kasos čekių išbluko, o kitose vaistinėse išduotuose čekiuose nėra nurodyti vaistų pavadinimai. Jo kaltės tame nėra, jis sąžiningai stengėsi rinkti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismui pateikė pažymą iš VšĮ Kupiškio rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centro bei UAB „gyd. V.Bružienė ir kolegos“ išrašą iš asmens sveikatos istorijos, kurie taip pat pagrindžia reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, nes sveikatos sutrikdymo pasekmes jaučia iki šiol. Todėl nepagrįstas teismo sprendimas, nepriteisti kelionės išlaidų už laikotarpį po 2006 m. liepos 24 d., pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.
Dokumentų, pagrindžiančių kitas, su gydymu susijusias išlaidas, 200 Lt sumai, nepateikė, tačiau tai buvo realiai patirtos išlaidos. Gydantis ligoninėje žmona pirkdavo įvairių vaisių, sulčių, kitų maisto produktų, tačiau pirkimo kvitų nerinko, kadangi nebuvo informuoti, kad ir šias išlaidas reikės pagrįsti.
Taip pat nesutinka su teismo priteista 8000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą įvertino 20000 Lt, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. bei žalos kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.: žalos sukeltas pasekmes, asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vieno iš labiausiai teisės ginamos vertybės sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokie kaip padarytos turtinės žalos dydis, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-06-12 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-394/2006).
Pagal CK 6.250 str. 2 d vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės. Nusikalstamų veikų pasekmes jaučia iki šiol - dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, kurį gyventų būdamas sveikas, ne kartą kreipėsi į gydytojus. Nuolat skaudą galvą, kamuoja nerimas ir baimė dėl ateities, nes skausmai būna nepakeliami, kartais nesinori gyventi. Dėl patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų, nepakeliamo fizinio ir dvasinio skausmo bandė žudytis. Iki šiol jaučia nepaaiškinamą baimę, netikrumą, nesijaučia saugus savo namuose, išgyvena dėl nepilnamečių vaikų, kuriais privalo pasirūpinti. Todėl mano, kad 20000 litų neturtinės žalos dydis nėra pernelyg didelis, atitinka įstatymo reikalavimus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Žalą padarė jauni ir darbingi asmenys, 20000 litų suma būtų pakankama piniginė satifakcija už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką.
Teismas iš E. T. ir A. V. priteisė po 75 Lt advokato padėjėjos pagalbai apmokėti pagal 2007-10-16 pinigų priėmimo kvitą. Tačiau nepriteisė 250 Lt pagal 2007-12-03 pinigų priėmimo kvitą už atstovavimą byloje, tai būtų po 125 Lt iš abiejų nuteistųjų. Šios išlaidos priteistinos iš nuteistųjų E. T. ir A. V..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. S. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendį ir:
1. iš A. D. jos naudai priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
2. iš A. D. ir S. B. solidariai priteisti 10000 litų neturtinei žalai atlyginti bei po 200 litų turėtoms išlaidoms už advokato padėjėjos paslaugas atlyginti.
Teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl neturtinės žalos ir išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti priteisimo. Neturtinė žala vertintina, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. bei žalos kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.: žalos sukeltas pasekmes, asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino neturtinės žalos dydį. Dėl šių asmenų nusikalstamų veikų buvo padaryta žalos prigimtinėms žmogaus teisėms į asmeninį gyvenimą ir asmens neliečiamumą, taip pat buvo pažeista jos savigarba ir orumas. Iki šiol jaučiasi nesaugi savo namuose, nėra užtikrinta savo ateitimi, nerimas ypač sustiprėja vakarais, kadangi pasąmonėje dažnai kartojasi 2006 m. gegužės 21 d. išgyventas košmaras. Ši nusikalstama veika vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje, todėl po įvykio jiems pasidarė sunkiau susikaupti, vaikai dažnai būna susimąstę ir užsidarę savyje, nenori bendrauti su bendraamžiais. Tai jai sukelia papildomų problemų ir išgyvenimų.
Turtinė padėtis labai sunki - šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai, vyras A. S. po jam padaryto sveikatos sutrikdymo nebegali dirbti fizinių darbų ūkyje, dėl besitęsiančių galvos skausmų dažnai būna nedarbingas, todėl iš jos gaunamo darbo užmokesčio turi ne tik pragyventi, bet ir pirkti įvairius vaistus, vykti pas gydytojus.
Teismas iš A. D. ir S. B. priteisė po 75 Lt advokato padėjėjos išlaidų pagal 2007-10-16 pinigų priėmimo kvitą, tačiau nepriteisė 250 Lt pagal 2007-12-03 pinigų priėmimo kvitą už atstovavimą byloje, tai būtų po 125 Lt iš abiejų nuteistųjų. Šios išlaidos priteistinos iš A. D. ir S. B..
Teismo posėdyje nuteistasis E. T. ir jo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. skundus atmesti. Nukentėjusieji A. S. ir R. S. prašė jų skundus tenkinti, o nuteistojo E. T. skundą – atmesti. Nuteistieji A. D., S. B., A. V. ir jų gynėja prašė nukentėjusiųjų skundus dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos – atmesti, o klausimą dėl išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti – spręsti teismo nuožiūra. Prokurorė prašė nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. skundus tenkinti, nuteistojo E. T. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. T. ir nukentėjusiųjų A. S. bei R. S. skundai tenkintini iš dalies.
E. T. apeliacinio skundo prašymas išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. atmestinas, tačiau padaryta nusikalstama veika, kurią teismas kvalifikavo kaip BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. (apeliaciniu skundu prašė BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. perkvalifikuoti tik į BK 138 str. 1 d.)
Dėl E. T. kaltės nesunkiai sutrikdžius A. S. sveikatą.
Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs įrodymų visetą, pateikė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo E. T. ir A. V. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. S. sveikatą. Nuteistojo E. T. parodymai, kad nesudavė A. S. smūgių nei rankomis, nei kojomis, nei kitu būdu paneigiami byloje esančiais įrodymais. Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad sužalojimai A. S. padaryti ne mažiau keturiolikos smūgių pasėkoje. Dėl kairės pusės 8 ir 10 šonkaulių lūžių, trauminio kraujo ir oro susikaupimo krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje bei galvos smegenų sukrėtimo nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata (1 t., b.l. 72). A. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu dėl dalies nukentėjusiajam suduotų smūgių prisipažino. Jis teigė sudavęs A. S. du ar tris smūgius: spyrė į galvą, kai parkrito, spyrė į šonkaulius (2 t., b.l. 29-31; 40; 3 t., b.l. 39). Dėl šių A. V. parodymų abejonių nekyla, jie patvirtinti nuteistųjų A. D., E. T., liudytojų S. V., D. L. parodymais. Liudytojo D. S. ir nukentėjusiojo A. S. parodymais įrodyta, kad dalį smūgių sudavė E. T.. Atmestinas E. T. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas rėmėsi nukentėjusiojo A. S. teisme išsakyta prielaida, kad smūgius sudavė jis. Anaiptol, teisiamojo posėdžio metu A. S. nedvejodamas nurodė, kad „šėrė“ E. T., tačiau atsimena tik vieną smūgį, nes prarado sąmonę (3 t., b.l. 41). Į prokurorės klausimą taip pat tvirtino: "Aš atsimenu, kad T. stovėjo ir sudavė, daugiau nieko neatsimenu, praradau sąmonę". Į gynėjo R. Vaitiekūno klausimą atsakė, kad smogė E. T., bet galėjo suduoti ir kiti. Pagal bylos medžiagą, iš pradžių atvažiavę vaikinai vaikė sodyboje buvusius vaikinus, todėl prieštaravimo tarp E. V. ir D. S. parodymų nėra,nes jie bėgo kartu nuo besivejančių vaikinų, kurių tarpe buvo ir E. T.. Todėl jie abu ir nurodė, kad juos vijosi E. T.. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jį pažadino vaikai, šaukdami: „tėte, brolį pjauna“, todėl išbėgo gelbėti sūnaus. D. S. parodė, kad bėgdamas nuo vaikinų, paslydo ir pamatė, kad muša tėtį. Seka, kad nepaviję E. V. ir D. S., puolė atsivejantį A. S. (2 t., b.l. 163). Į teisėjo klausimą D. S. atsakė, kad labiausia įsiminė E. T., kai mušė tėtį. Tą patį tvirtino atsakydamas į gynėjo adv. R. Vaitiekūno klausimą.
Nuteistojo E. T. parodymus, kad S. sodyboje nebuvo, buvo pasyvus stebėtojas paneigia nukentėjusiosios R. S. parodymai, kad ji matė E. T. besivejantį sūnų. Kaip mušė vyrą nematė, nes tuo metu slėpė mažamečius vaikus (t.3., b.l. 40). Pasak R. S. iniciatyva taip pat buvo iškviesti asmenys, laukę signalo netoli stovėjusiame automobilyje (t.3., b.l. 39). E. T. kaltę patvirtina ir tai, kad, anot nukentėjusiojo A. S., E. T. žmona kartu su A. D. seserimi buvo atvykusi pas jį į ligoninę ir siūlė pinigus, kad šis nutrauktų bylą. Liudytojo K. M. paaiškinimai, jog E. T. buvo visą laiką su juo nuošalėje, vertintini kaip siekimas padėti sesers vyrui išvengti bausmės už padarytą veiką. Kiti nuteistieji bei liudytojai D. L., S. V. nepatvirtino, kad E. T. dalyvavo nusikaltime, bet teismas pagrįstai jų parodymus įvertino kaip siekimą padėti E. T., turinčiam neišnykusius teistumus, išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad D. S. parodymų teisme keitimas vertintinas kaip siekimas, kad tėvas A. S. gautų turtinės naudos, patenkinant ieškinį. D. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė nematęs kaip muša jo tėvą - bijojo kaltinamųjų spaudimo. Tai suprantama, atsižvelgus į tai, kad D. S. jauno amžiaus (nepilnametis), daug asmenų dalyvavo ar buvo netoli daromų nusikalstamų veikų, į E. T. elgesį veikos darymo metu ir jo asmenybę. Reikia pažymėti, kad civilinės atsakomybės esmė yra kompensuoti nukentėjusiojo turtinius ir neturtinius praradimus. Nepagrįstas praturtėjimas būtų tik tada, jei būtų priteista nepagrįstai didelė, padarytą žalą viršijanti, suma.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jo ir A. V. veiksmai buvo vertinami neapibrėžta tyčia, o tokiu atveju kiekvienas atsako už tas pasekmes, kurias sukėlė kiekvieno konkretūs veiksmai, t.y. teismas turėjo įrodyti į kurias vietas sudavė jis ir A. V.. Deja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota kitokia praktika. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys, tai už pasekmes atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Jau anksčiau aptartais bylos įrodymais nustatyta, jog A. S. smūgius sudavė ir A. V., ir E. T., todėl, nepriklausomai nuo suduotų smūgių skaičiaus ir jų stiprumo, jie abu atsakingi už atsiradusius padarinius.
Dėl veikos kvalifikacijos
Apeliaciniu skundu E. T. prašo, jei teismas neišteisintų pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., jo padarytą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Prašymas tenkintinas iš dalies. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Iš bylos medžiagos seka išvada, kad nusikaltimo padarymą nulėmė prieš kelias valandas įvykęs konfliktas tarp A. D. ir S šeimos. Pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, A. D. drauge su E. T., K. M. ir K. V. nuvyko į S šeimos sodybą, ten, pasak K. M., turėjo būti panelių. Atvykus į sodybą A. D., rūkydamas cigaretę, nuėjo į namą jų ieškoti, ten susikivirčijo su A. S. dėl rūkomos cigaretes. A. D. einant į kitą kambarį, kažkas sudavė smūgį, papurškė dujų balionėliu, todėl, A. D., atsisukęs kažkam sudavė, metė lėkštę ar kažką panašaus ir išėjo iš namo. Netrukus išėjusi R. S. pasakė, kad jai A. D. išmušė dantį. Dėl išmušto danties jis jautėsi kaltas, todėl susitarė su R. S. (3 t., b.l. 36 ir 40), kad atveš 500 litų kaip kompensaciją, tačiau jam pavyko surinkti tik 200 litų. Pinigus vežė E. T. ir K. M.. Tuo tarpu A. D. su Veliuliais, R. G. ir kitais asmenimis laukė netoliese, jei reiktų pagalbos iškilus konfliktui tarp E. T., K. M. ir sodyboje buvusių asmenų. Pasak E. T., sodyboje buvę asmenys elgėsi agresyviai, todėl, kaip ir buvo sutarę, paskambino netoliese autobusiuke laukusiems asmenims. Jiems atvykus, A. V. ir E. T. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta A. S. sveikata. Iš paminėtų aplinkybių seka, kad galimam konfliktui buvo ruoštasi iš anksto ir pagal skundžiamo nuosprendžio motyvus - „buvo „užprogramuotas" ir neišvengiamai numanomas konflikto tęsinys", nepavykus susitarti, kad nukentėjusioji priimtų mažesnę, nei sutartą sumą. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pyktis, kerštas ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos. Įvertinus nuteistųjų elgesio motyvus, nulėmusius jų pasiryžimą padaryti nusikaltimą, darytina išvada, jog jie A. S. sveikatą nesunkiai sutrikdė ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 5 d. nustatyta, kad jei apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Vadovaujantis minėtu straipsniu E. T. ir A. V. padaryta veika iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į BK 138 str. 1 d.
Nuteistieji E. T. ir A. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad pažeidė viešąją tvarką. Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje. Viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. E. T. ir A. V. smurtiniai brutalūs veiksmai nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu buvo padaryti S šeimos sodybos kieme, matant žmonai R. S. ir jos nepilnamečiams vaikams. Sodyba yra matoma nuo kelio pusės, joje bet kuriuo metu galėjo apsilankyti žmonės. Toks nuteistųjų elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Esant E. T. ir A. V. veiksmuose viešosios tvarkos pažeidimo požymių, apeliacinio skundo prašymas išteisinti pagal BK 284 str. 1 d. netenkintinas.
Dėl bausmės skyrimo
Perkvalifikavus E. T. ir A. V. padarytą veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., skirtinos naujos bausmės.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. T. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė: atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, E. T. vaidmenį darant nusikaltimą, nusikalstamos veikos trukmę ir sukeltas pasekmes, E. T. asmenybę, neišnykusį teistumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas pagrįstai paskyrė E. T. laisvės atėmimo bausmę, tačiau perkvalifikavus E. T. veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą- Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., atitinkamai ši bausmė švelnintina.
Atmestinas apelianto argumentas, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės šeima ir artimieji liktų be jo pagalbos, nutrūktų socialiniai ryšiai. Nors perkvalifikuoto įstatymo sankcijoje numatytos ir kitos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau, įvertinus teistumą (BK 27 str. ir 56 str. 1 d.), kitas E. T. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, švelnesnė bausmės rūšis neskirtina, o nuteistojo šeimos gerovė negali būti priešpastatoma visuomenės saugumui, juolab, kad nukentėjusiųjų vaikai taip pat labai nukentėjo. Pats nuteistasis privalo rūpintis šeima ir artimais, pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau jis, žinodamas savo veiksmų pasekmes, nes teisiamas už analogišką nusikaltimą ne pirmą kartą, padarė tyčinį brutalų nusikaltimą.
A. V. bausmė už A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą taip pat individualizuota tinkamai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, intensyvumą, trukmę, sukeltas pasekmes, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Tačiau, perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., bausmės rūšis keistina. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d. priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), pastarojo straipsnio sankcija numato šias alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. A. V. teisiamas pirmą kartą. BK 55 straipsnyje įtvirtinta taisyklė reglamentuoja, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Todėl kolegija, atsižvelgdama į pirmos instancijos teismo išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus A. V. laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir nustatant įpareigojimus. Subendrinus šią bausmę su laisvės apribojimo bausme, skirta pagal BK 284 str. 1 d., bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, nes BK 75 straipsnis taikomas tik asmenims, kuriems skirta laisvės atėmimo bausmė.
Dėl BK 75 str. taikymo nuteistajam E. T.
Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui asmeniui gali būti taikomas esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis. Tačiau ir esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai yra teismo vertinimo klausimas, kurio teisingam išsprendimui būtina atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitokias bylos aplinkybes. Nustatyta, kad E. T. nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už nusikaltimą žmogaus sveikatai (t.1, b.l. 172-173), buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 183), padaręs nusikaltimą neprisipažino (jo kaltė įrodyta kitais byloje įrodymais), nesigailėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Įvertinus paminėta, teismui nebuvo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.).
Dėl A. S. civilinio ieškinio
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (suduota iki 14 smūgių į įvairias kūno vietas atvirai, stebint jo šeimai, kaltinamieji yra fiziškai stipresni už nukentėjusįjį), kaltės formą (veika padaryta tyčia), motyvus. Taip pat atsižvelgė į tai, kad A. S. dėl padaryto sužalojimo daugiau nei du mėnesius buvo nedarbingas, patyrė emocinius išgyvenimus, 2006-06-18 jam konstatuotas suicidinis bandymas, susijęs su prieš jį padaryta veika (2 t., b.l 171), po nusikalstamos veikos pablogėjo santykiai šeimoje. Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei abiejų nuteistųjų turtinę padėtį (abu yra jauni ir dirbantys), šeimos sudėtį (E. T. augina 5 nepilnamečius vaikus, A. V. – nevedęs), padarytos turtinės žalos dydį ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmos instancijos teismas, kolegijos įsitikinimu, priteisė teisingo dydžio - 8000 Lt neturtinę žalą. Tokia suma pagal šiuo metu byloje esančius dokumentus yra pakankama piniginė satisfakcija už prieš A. S. padarytą nusikalstamą veiką. Dėl paminėto, nukentėjusiojo A. S. prašymas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos iš kaltų asmenų, atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad laikino nedarbingumo laikotarpis dėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo A. S. buvo nuo 2006 m. gegužės 21 d. iki 2006 m. liepos 24 d. (1 t., b.l. 81). Pagal prie ieškinio pridėtas sveikatos priežiūros įstaigų pažymas (2 t., b.l. 171,172) bei posėdžio, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, metu pateiktą Rokiškio psichikos ligoninės pažymą, nukentėjusysis pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, į gydytojus nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad nugaros skausmų (į gydytoją kreipėsi 2006 11 29) ir radikulito (ambulatoriškai gydėsi 2007 07 03 – 2007 07 13) atsiradimą įtakojo minėtas sveikatos sutrikdymas, nes taikant deliktinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6. 247 str.). Todėl teismas pagrįstai nepriteisė išlaidas kelionėms pagal kvitus, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui po 2006 m. liepos 24 d. Nesant įrodymų, kad kelionės į Pandėlį susiję su minėtu sveikatos sutrikdymu, taip pat esant daliai kvitų neįskaitomai išblukusių, teismas pagrįstai šių išlaidų nepriteisė. Tačiau kolegija nesutinka su teismo išvada, kad 200 Lt ieškinys turtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliantas nurodo, kad šios išlaidos susijusios su vaisių, sulčių ir kitų maisto produktų, žmonos neštų į ligoninę, pirkimu. Pagal Civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Pavyzdiniame tokių tiesioginių išlaidų sąraše paminėtos išlaidos ir dėl papildomo maitinimo. Akivaizdu, kad ligoniui reikalingas pagerintas maistas ir, nors žmona kvitų nerinko, prašoma priteisti 200 Lt suma, atsižvelgus į maisto produktų kainas, nėra nepagrįstai didelė, todėl priteistina. Dėl paminėto, nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos A. S. atlyginimo keistinas, priteisiant iš E. T. ir A. V. solidariai 379 Lt 44 ct (179 Lt 44 ct – pirmos instancijos teismo priteista turtinė žala dėl išlaidų medikamentams ir kelionei ir 200 Lt išlaidų dėl papildomo maitinimo).
Posėdžio, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, metu, A. S. paaiškino, kad pasekmes dėl nusikaltimu sutrikdytos sveikatos jaučia iki šiol ir mano, kad ji sutrikdyta negrįžtamai. Dėl sutrenktų smegenų negali vairuoti, labai pablogėjo atmintis. Sunku pasidarė dirbti (dirba traktorininku ir darbininku Panevėžio miškų urėdijoje). CPK 178 straipsnyje įtvirtintoje taisyklėje nurodyta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybę, kuria remiasi. Pagal paminėtą taisyklę įrodinėjimo pareiga tenka pačiam ieškovui, tačiau jis nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių savo argumentus. Anaiptol, pagal pateiktas pažymas, pas gydytojus lankėsi prieš daugiau nei du metus, darbingumo sumažėjimas nustatytas nebuvo, leidimą dirbti sveikatos patikrinimo metu gavo, jokių pažymų apie šiuo metu esančią sveikatos būklę nepateikė. Vadovaujantis vien žodiniu ieškovo paaiškinimu, teismas negali daryti išvados dėl šiuo metu esančios sveikatos būklės, pasveikimo galimybės, liekamųjų reiškinių bei keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį. Tačiau įstatymas neužkerta kelio ateityje kreiptis dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, pasikeitus ieškinio pagrindui ar dalykui (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), toks ieškinys nelaikomas tapačiu.
Dėl R. S. civilinio ieškinio
Nukentėjusioji R. S. apeliaciniu skundu prašo priteisti 3000 Lt iš A. D. bei 10 000 Lt iš A. D. ir S. B. neturtinės žalos. Nurodo, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo pažeminta jos garbė ir orumas, iki šiol jaučiasi nesaugi savo namuose, nėra užtikrinta savo ateitimi, nerimas ypač sustiprėja vakarais, kadangi dažnai pasąmonėje kartojasi 2006-05-21 išgyventas košmaras. Nusikalstama veika buvo padaryta matant nepilnamečiams vaikams, dėl ko šie tapo uždaresni, jiems sunkiau yra bendrauti su bendraamžiais. Ieškinys šioje dalyje atmestinas. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, pirmiausia turi būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kt., o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kt., taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-337/2006). Teismas įvertino A. D. padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (nežymaus sutrikdymo metu sudavė vieną smūgį, ėmėsi veiksmų pašalinti padarytą žalą, nukentėjusiosios sveikatai nebuvo sukeltos ilgalaikės pasekmės ir pagrįstai pripažino, kad 3000 Lt kompensacija už A. D. padarytas nusikalstamas veikas yra per didelė ir sumažino ją iki 1500 Lt. Esant paminėtoms aplinkybėms, ši suma negali būti laikoma per maža. Kadangi 70 Lt neturtinės žalos kaltinamasis A. D. nukentėjusiajai buvo atlyginęs (t. 2, b.l. 52), priteistos neturtinės žalos dydis teismo šiai sumai sumažintas (1470 Lt).
Dėl reikalavimo solidariai priteisti iš S. B. ir A. D. 10 000 Lt teismas nuosprendyje pasisakė motyvuotai. A. D. iš veikos pagal BK 180 str. 1 d. yra išteisintas, todėl teismas pagrįstai jo atžvilgiu paliko ieškinį nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). S. B. veika pagal BK 180 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 178 str. 1 d., todėl S. B. padarytas nusikaltimas yra laikomas nesunkiu (BK 11 str.), nuteistasis nuo pirmos apklausos prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, policijos pareigūnams savanoriškai grąžino pagrobtą moto pjūklą, padaryta žala nėra labai didelė (moto pjūklo vertė 600 Lt). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. ir kaltinamasis S. B. buvo susitaikę (t. 2, b.l. 52). Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino iki 1000 Lt.
Dėl išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti priteisimo
Nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. prašymai priteisti iš nuteistųjų atstovavimo išlaidas tenkintini. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal byloje esančius pinigų priėmimo kvitus, matyti, kad nukentėjusieji A. S. ir R. S. pagal teisinių paslaugų sutartis sumokėjo advokato padėjėjai po 150 Lt (2 t., b.l. 180, 185), o pagal atstovavimo sutartis – po 250 Lt (3 t., b.l. 32, 33). Teisiamojo posėdžio metu advokato padėjėja prašė šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems. Tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas, konstatavęs, kad mažinti šių išlaidų ar jų nepriteisti pagrindo nėra, priteisė iš E. T. ir A. V. po 75 Lt nukentėjusiajam A. S., taip pat iš A. D. ir S. B. po 75 Lt nukentėjusiajai R. S. išlaidoms už advokato padėjėjo paslaugas atlyginti. Liko neatlyginta kiekvienam nukentėjusiajam po 250 Lt pagal atstovavimo sutartis, todėl papildomai priteistina A. S. iš E. T. ir A. V. po 125 Lt ir R. S. iš A. D. ir S. B. – taip pat po 125 Lt. Viso A. S. iš E. T. ir A. V. priteistina po 200 Lt ir R. S. iš A. D. ir S. B. priteistina taip pat po 200 Lt.
Dėl paminėto, nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p. ir 2 d., 2p., 328 str. 1 p. ir 4 p.,
NUSPRENDĖ:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d nuosprendį pakeisti.
E. T. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas E. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir skirti E. T. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
A. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. V. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.
- pakeisti nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos A. S. priteisimo ir priteisti iš
E. T. ir A. V. solidariai A. S. 379 Lt 44 ct. (tris šimtus septyniasdešimt devynis litus 44 ct.),
- pakeisti nuosprendį dalyje dėl išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti ir priteisti
A. S. iš E. T. ir A. V. po 200 Lt. Kitoje dalyje skundą atmesti.
Nukentėjusiosios R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti nuosprendį dalyje dėl išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti ir priteisti R. S. iš A. D. ir S. B. po 200 Lt. Kitoje dalyje skundą atmesti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.